II, 2008
Transcripción
II, 2008
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti Iv. Javakhishvili Tbilisi State University humanitarul mecnierebaTa fakulteti Faculty of Humanities enaTmecnierebis sakiTxebi Issues of Linguistics II, 2008 ISSN 1512-0473 saredaqcio sabWo: el. babunaSvili, v. boederi, i. giperti, j. giunaSvili, d. TvalTvaZe, g. kartozia, b. utie, h. fenrixi, mz. SaniZe, k. h. Smidti, z. WumburiZe, a. harisi EDITORIAL COUNCIL: E. Babunashvili, W. Boeder, Z. Chumburidze, H. Fähnrich, I. Gippert, J. Giunashvili, A. Harris, G. Kartozia, B. Outtier, M. Shanidze, K. H. Schmidt, D. Tvaltvadze saredaqcio kolegia: r. asaTiani, T. bolqvaZe, T. gamyreliZe (mTavari redaqtori), T. gvancelaZe, r. enuqiZe, iv. leJava (pasuxismgebeli mdivani), d. meliqiSvili, ir. meliqiSvili (mTavari redaqtoris moadgile), eT. soselia, i. qobalava, n. quTelia, m. qurdiani, m. jiqia EDITORIAL BOARD: R. Asatiani, T. Bolkvadze, R. Enukidze, Th. V. Gamkrelidze (Editor-in-Chief), T. Gvanceladze, M. Jikia, I. Kobalava, M. Kurdiani, N. Kutelia, I. Lezhava (Executive Secretary), D. Melikishvili, I. Melikishvili (Deputy Editor-in-Chief), E. Soselia Jurnali daarsebulia 1999 wels Tamaz gamyreliZisa da zurab sarjvelaZis mier © Tbilisis universitetis gamomcemloba, 2008 kreebuli eZRvneba e ba guramm ramiSSvilis dabad adebis 75-e 7 wl lisTavss enaTmecnierebis sakiTxebi _ II, 2008 ena da kultura/enis Teoria konstantine bregaZe novalisis fragmenti ``monologi~ germaneli romantikosi poetisa da filosofosis novalisis (fridrix fon hardenbergi 1772-1801) es originaluri fragmenti (rogorc formis, ise Sinaarsiis mxriv), romelic daaxloebiT 1798 welsaa Seqmnili, da romelsac italieli humboldtologi d. di Cezare romantizmis enis filosofiis manifests uwodebs (Di Cesare 1995, 149), faqtobrivad, warmoadgens novalisis enis filosofiis summas, sadac novalisis mier kidev erTxel warmoCenilia enis energeistuli arsi. am patara fragmentSi `SekumSuli~ saxiT, in nuce gadmocemulia enis filosofiis sakvanZo problematika da am problematikis novalisiseuli xedva, razec igi manamde sxvadasxva filosofiur fragmentebSi msjelobs (mag. `fixte-Studiebi~, `logologiuri fragmentebi~, `zogadi Canawerebi~, `fragmentebi da Studiebi~, `Sereuli fragmentebi~ da sxv.). kerZod, novalisis `monologi~ impliciturad moicavs enis filosofiis Semdeg sakvanZo sakiTxebs: enis ontologiuri arsis gansazRvra, enisa da azrovnebis urTierTmimarTebis problema, adamianis, rogorc enobrivi arsebis sakiTxi, triadis _ adamiani-ena-sinamdvile _ problema. sainteresoa, rom am fragments jer kidev m. haidegerma miaqcia yuradReba statiaSi `gza enisaken~ _ "Der Weg zur Sprache" (Heidegger 1986, 241-268). Tavisi statiis dasawyisSive, sadac haidegeri enis ontologiuri arsis, da, aqedan gamomdinare, zogadad yofierebis pirvelsawyisisa da pirvelarsis sakiTxs ayenebs da Semdgom maTs gansazRvras cdilobs, filosofoss swored novalisis `monologidan~ mohyavs citata da mTeli misi Semdgomi msjeloba enis ontologiur arsze swored am citataSi mocemul debulebazea agebuli. `monologSi~ novalisi enis arsis amgvar originalur daxasiaTebas gvTavazobs: `WeSmariti saubari wmindawylis sityvaTTamaSia. pirdapir gasaocaria erTi salaRobo cdomileba, roca adamianebs hgoniaT, rom TiTqos isini sagnebis gamo saubroben. enis swored is Tavisebureba, rom igi Tavis Tavze TviTon zrunavs, aravin uwyis. amitomac aris ena ase gasaocari da noyieri saidumlo, _ rameTu is, vinc saubrobs mxolod imitom, rom 5 isaubros, swored is warmoTqvams diad da originalur WeSmaritebebs. magram Tu vinme raRac gansazRvrulze moindomebs saubars, maSin celqi ena mas sasacilo da abdaubda rames aTqmevinebs~ (Novalis 1981, 672). `monologis~ dasawyisSive novalisi cdilobs gamoyos enis WeSmariti maxasiaTeblebi da Camoacilos mas enisaTvis ganmanaTleblobis mier dadgenili da reglamentirebuli sakomunikacio, sagnis aRmniSvneli da azris gamomxatveli meoradi funqciebi1, rasac novalisi `monologSi~ `sagnebis gamo~ ("um der Dinge willen") saubarsa da `raime gansazRvrulze saubars uwodebs~ ("von etwas Bestimmten sprechen"). zemoT moxmobil enis daxasiaTebaSi mocemulia enis pirveladi, ufro maRali funqcia, kerZod, cnobierebis agebaSi enis monawileoba, rasac novalisi metaforulad enis mier `Tavis Tavze zrunvas~ ("um sich selbst bekümmert") uwodebs. aqedan gamomdinare, novalisisaTvis ena aris ara mxolod raime `gansazRvrulze saubari~, rodesac xdeba enis rogorc niSanTa sistemis gamoyeneba saganTa markirebisa da sakomunikacio aqtis ganxorcielebisaTvis, aramed ena upirveles yovlisa aris `Tavis Tavze zrunva~, anu subieqtis nebelobisadmi ar daqvemdebareba, rac qmnis swored subieqtis cnobierebaSi saganTa warmoqnis winapirobas, anu humboldtis enaze rom vTqvaT, xdeba enis mier `samyaros gardaqmna gonis sakuTrebad~ ("Umschaffen der Welt in das Eigentum des Geistes"). swored am `Tavis Tavze zrunvaSi~ ikveTeba enis energeistuli buneba, rac novalisis Tanaxmad upirvelesyovlisa vlindeba `saubarSi~ ("Gespräch"). ra Tqma unda, am SemTxvevaSi saubari ar gulisxmobs Cveulebriv sakomunikacio aqts, rodesac enas eniWeba informaciis gamtaris funqcia, aramed novalisisaTvis WeSmariti saubari es igive `sityvaTTamaSia~ ("Wortspiel"), romelSic aisaxeba swored Tavad `saganTa gasaocari urTierTTamaSi~ ("spiegelt sich […] das seltsame Verhältnisspiel der Dinge"). aq novalisis mier metaforulad miniSnebulia swored enis warmomqmnel funqciaze, anu aq ena moazrebulia rogorc warmoqmna ("Erzeugung"), ("Erzeugtes"). amitomacaa, rom ena rogorc saubari, anu sityvaTTamaSi Tavisi arsiT Tavisufalia ("frei"), riTac `monologSi~ miniSnebulia, rom ena sinamdvilis sagnebis an saazrovno nakadebis mxolod bgeriTi asaxva, an gamoxatva ki ar aris, da aqedan gamomdinare, enis arseboba sagnebsa an 1 i. kantmac Tavis `anTropologiaSi~ enis cnebis ganmanaTlebluri definicia gaiziara: `saerTod, yvela saxis ena azris aRniSvnaa. azris aRniSvnis saSualebaTagan yvelaze saukeTeso ki azris enis saSualebiT, gagebinebis am brwyinvale saSualebiT, aRniSvnaa~ (Kant 2000, 93). amgvarad, kantTanac enis mTavari funqciebi dayvanilia aRmniSvnel da sakomunikacio funqciebze. 6 azrovnebaze ki ar aris damokidebuli, aramed ena swored Tavisi `Tavisufali sityvaTTamaSiTa da moZraobebiT~ ("in ihren freien Bewegungen") Tavad aris subieqtis cnobierebaSi sagnebisa da saazrovno erTeulebis warmoqmnis winapiroba. am SemTxvevaSi novalisiseuli saubari unda gaviazroT rogorc eniT gansazRvruli saazrovno procesi, romelic `mdumare mdgomareobaSic mimdinareobs~ (v. fon humboldti). amgvarad, novalisis `monologSi~ intencionalizebulia Teza, rom ena rogorc warmoqmna (energeia energeia), ena rogorc energeistuli fenomeni upirveles yovlisa vlindeba saubarSi, xolo `monologSi~ saubari gulisxmobs swored saazrovno nakadebis danawevrebasa da Semecnebis procesis agebas (novalisis terminologiiT "Zerlegen" da "Bildungtrieb"). am TvalsazrisiT sainteresoa, rom v. fon humboldti Tavis pirvel enis filosofiur TxzulebaSi `azrovneba da metyveleba~ _ "Denken und Sprechen" (Humboldt 2000, 5-7), romelic aseve fragments warmoadgens, da romelic, daaxloebiT, imave periodSi Seiqmna rogorc novalisis `monologi~, enis energeistuli bunebis gadmosacemad iyenebs sityvas metyveleba (Sprechen), rac Sinaarsobrivad uaxlovdeba novalisiseul saubars (Gespräch). humboldts, ra Tqma unda, SeeZlo saTaurSive gamoetana sityva ena (Sprache), magram igi Segnebulad iyenebs sityvas metyveleba (Sprechen), riTac mis mier miniSnebulia enis energeistul bunebaze: am SemTxvevaSi humboldtTanac metyveleba gulisxmobs ara marto sakomunikacio aqts, aramed pirvel rigSi saazrovno nakadebis danawevrebis aqtsac, anu aq ena rogorc metyveleba vlindeba azrovnebis SesaZleblobis winapirobad. novalisis mier `monologSi~ enis rogorc saubaris, xolo saubaris rogorc sityvaTTamaSis gageba Tavis TavSi moicavs enisa da azrovnebis urTierTmimarTebisa da triadis SigniT (adamiani-enasinamdvile) enis funqciis gansazRvris sakiTxs, rac, Tavis mxriv, ukavSirdeba adamianis rogorc enobrivi arsebis sakiTxs. `monologSi~ adamiani warmoCenilia swored rogorc enobrivi arseba: novalisis Tanaxmad ena adamianis arss srulad moicavs, igi ar egzistirebs adamianis arsis miRma da piruku. ena da adamiani qmnian dialeqtikur mTlianobas da urTierTgamomdinareoben1. am TvalsazrisiT novalisi `monologSi~ svams kiTxvas: 1 msgavs Tvalsazriss aviTarebs m. haidegeri: `Tavad Cven Tqmadobas (Sage) mivekuTvnebiT~ ("wir […] selbst in die Sage gehören") (Heidegger 1986, 265). anu amiT miniSnebulia, rom adamianis yofiereba, misi cnobiereba eniTaa moculi, rom 7 `magram, Tuki davuSvebT imas, rom me Cemdauneburad mainc raime unda vTqva da Tqmisadmi Cemi es enobrivi moTxovnileba CemSi enis intuitiuri moqmedebis niSania?~ (Novalis 1981, 672). amgvarad, novalisis Tanaxmad, adamianis arsSi Cadebulia enobrivi moTxovnileba ("Sprachtrieb"), anu enobrivi unari ("Sprachvermögen"), sametyvelo unari. Sesabamisad, adamianis enobrivi arsidan gamomdinare, mis mier warmoebuli saazrovno procesi (refleqsia) enobrivad determinirebuli procesia da igi mxolod enobrivad Tu iqneba ganpirobebuli. swored am garemoebaze miuTiTebs novalisi sxva fragmentSi: `erTmaneTze mimarTuli da erTdroulad warmarTuli metyveleba da azrovneba (qmediTi Wvreta) axdens saswauls _ warmoqmnis substancias (cecxls), romelic metyvelebasa da azrovnebas harmoniulad warmarTavs da maT Soris harmonias afuZnebs~ (Novalis 1983, 443). es `substancia~, anu metaforulad `cecxli~, ki aris enobrivad determinirebuli refleqsiis procesis Sedegad sinamdvilis saganTmimarTebebze subieqtis cnobierebaSi warmoqmnili warmodgena (Vorstellung). aqedan gamomdinare, novalisis Tanaxmad, ena warmoCndeba im sulier Zalad, romelic sinamdvilesa da adamians Sorisaa `Casmuli~, romlis safuZvelzec subieqti axdens sinamdvilisagan distancirebas, moiazrebs Tavis Tavs rogorc sakuTari Tavis, ise sinamdvilis mimarT da romlis safuZvelze subieqti sinamdvilis saganTmimarTebebs afuZnebs cnobierebaSi.1 literatura Di Cesare 1995 – Di Cesare, Donatella: Anmerkungen zu Novalis’ “Monolog” (S. 149-168), in: Athenäum, Jahrbuch für Romantik 5, Padeborn. Heidegger 1986 – Heidegger, Martin: Unterwegs zur Sprache, 8 Aufl., Neske, Pfulingen. Humboldt 2000 – Humboldt, Wilhelm von: Schriften zur Sprache; hrsg. von Michael Bohler, Reclam, Stuttgart. adamiani enobrivi arsebaa: `Cven upirveles yovlisa enaSi da enasTan varT~ ("So sind wir denn allem zuvor in der Sprache und bei der Sprache" (Heidegger, 1986, 241). 1 enisa da azrovnebis sinTezze novalisi aseve sxva fragmentSic mianiSnebs: `yovel qmedebas (aq novalisi pirvel rigSi gulisxmobs azrovnebas, refleqsiis process - k. b.) Tan axlavs sityvebi, anda mas SeiZleba Tan axldes sityvebi, iseve rogorc warmodgenas `me~-s Sesaxeb ("Alle Tätigkeiten werden von Worten, oder können von Worten begleitet werden - wie alle Vorstellungen vom Ich") (Novalis 1983, 345). 8 Kant 2000 – Kant, Immanuel: Anthropologie in Pragmatischer Hinsicht; hrsg. von Reinhardt Brandt, Felix Meiner Verlag, Hamburg. Novalis 1981 – Novalis: Schriften. Die Werke Friedrich von Hardenbergs; hrsg. von Paul Klukhohn und Richard Samuel, 3. Aufl., Stuttgart, Bd II. Novalis 1983 – Novalis: Schriften, Bd III. Konstantine Bregadze Novalis’ Fragment "The Monologue" Summary This original fragment of the German Romantic poet and philosopher Novalis (Friedrich von Hardenberg, 1772-1801), composed in approximately 1798 and called by the Italian Humboltologist D. di Cesare the manifesto of language philosophy of Romanticism, sums up Novalis’ perception of language philosophy, once again revealing the energeistic nature of language. This small fragment renders in nuce the key points of language philosophy and Novalis’ interpretation of these points, which he had previously offered in various philosophical fragments (e.g. "Fichte-Studien", "Logologische Fragmente", "Das Allgemeine Bruillon", "Fragmente und Studien", "Vermischte Fragmente", etc.). In particular, Novalis’ "Monologue" implicitly covers the following issues of language philosophy: ontology of language, interrelationship between language and intellect, human as a language being, the triad – human-language-reality. 9 enaTmecnierebis sakiTxebi _ II, 2008 levan dalaqiSvili ena _ filosofiuri kvlevis sagani dasavlur kulturul-istoriul arealSi enis raobiT ukve platoni interesdeba. dialog `kratilosSi~ igi dasvams sityvisa da misiT aRniSnuli sagnis urTierTmimarTebis sakiTxs, roca ikiTxavs: gamoxatavs da avlens sityva misi aRsaniSni sagnis arsebas Tu kavSiri maTs Soris pirobiTia, konvencionaluria; sityvas ar evaleba misiT aRniSnuli sagnis arsebis gagebisken ubiZgebdes gonebas? A platoni dialogis dasawyisSi pirveli daSvebis sasargeblo argumentebs eZebs; cdilobs daasabuTos, rom saxeli SeTanxmebis safuZvelze sagans `mikruli~ bgeraTkompleqsi ki ara, sagnis bunebisadmi Taviseburad Sesabami ram aris. am azriT laparakobs igi `saxelTa sisworeze~ da Tvlis, rom es movlena erTnairad axasiaTebs rogorc berZnul, ise barbarosTa enebsac (platoni 1953, 383)∗. cota ufro detalurad ganvixiloT, rogor Sesabamisobazea aq laparaki, ras niSnavs `saxelTa siswore.~ zogadad rom iTqvas, aq igulisxmeba saxelis saganTan raime wesiT dakavSireba ise, rom saxeli rogorc bgeraTmimdevroba oden xmasaviT ar miebmodes sagans. ase, magaliTad: mefis saxeli raimenairad unda gulisxmobdes meufebisTvis niSandobliv rasme. aseTad dialogSi miCneulia saxeli heqtori, radgan ’êôùñ `mpyrobels~ niSnavs, pyroba ki mefobis Sesaferia (platoni 1953, 393). radgan heqtorSi mefuri Tvisebaa Cadebuli (mpyrobloba), mefis heqtorad wodeba gamarTlebulia. aseTia saxelTa sisworis erTi saxe Tu tipi. sxva wesiT ukavSirdeba â grafemis saxeli `beta~ bgeras, romelsac grafikuli niSani â gadmoscems: aq saxelSi aRsaniSni bgera xmianobs _ b; da ara aqvs mniSvneloba, Tu saxels raime bgera miemateba an moakldeba; mTavaria man sagnis buneba gadmosces. Û, ô, á-s mimateba ar uSlis xels saxel `beta~-s b bgeris bunebis gamoxatvaSi, radgan bgera b daculia, Senaxulia saxelSi. aseTia saxelisa da sagnis kavSiris `mowesrigebis~ tipi amjerad. platonis TqmiT: mTavaria xeluxlebi darCes sagnis arseba saxelSi gamoxatuli (platoni 1953, 393). `kratilosSi~ saxelTa sxva tipis sisworesac ganixilavs platoni. igi Tvlis, rom `è¦ bgera yovelnairi moZraobis gamomxatveli saSualebaa ∗ gverdi, aq da yvelgan qvemoT, miTiTebulia saerTaSoriso paginaciiT. 10 (ÒèÙ×äoä) da saxelmdebic mravaljer xmarobs mas am mizniT. magaliTad: sityvebSi `èåßä (dineba) da `èo» (mimdinare) igi axdens siswrafis imitacias am bgeris meSveobiT (platoni 1953, 426). gamodis, rom `è¦ bgera moZraobis gamosaxatad vargisi Taviseburebis gamo sxva bgerebze metad gamosadegi yofila im zmnaTa bgeriT SemadgenlobaSi, romlebic intensiur moZraobas aRniSnaven. `kratilosSi~ amgvaradvea daxasiaTebuli da klasificirebuli berZnuli anbanis sxva bgerebic. am daxasiaTebebs aq ar Sevexebi, vityvi mxolod, rom mtkicebaTa erTi rigis mixedviT, `kratilosSi~ gatarebulia azri: saxelebi saganTa arsebas gamoxataven. magram imave dialogSi platoni sapirispiro Tvalsazrissac sinjavs da arsebobis safuZvels uZebnis mas, roca ase alaparakebs sokrates: Tu saxelebi saganTa arsebas gvamcnoben, pirvel saxelmdebs TviT es sagnebi unda scodnoda imisTvis, raTa marTebulad daerqmia maTTvis saxelebi. magram romeli saxelebis mixedviT Seiswavla da gamoikvlia man es sagnebi, Tu saxeli jer arafers erqva? amitom saeWvoa siswore im azrisa, romlis mixedviTac sagnis Seswavla mxolod misi saxelis SecnobiT aris SesaZlebeli. platoni daaskvnis: `Tu yovelive es sworia, Cans, sagnebi SeiZleba Seswavlil iqnen saxelTa gareSe~ (platoni 1953, 438). `kratilosis~ Semajamebel nawilSi naTqvamia: saxeli sagans SeTanxmebis safuZvelzec SeiZleba daukavSirdes da msgavsebis gamoc. es imas niSnavs, rom dialogSi Tanabaruflebianadaa miCneuli saxeldebis konvenciurobisa da `mimsgavsebiTi~ anu `saxelTa sisworis~ Teoriebi; oRond es aris: platoni erTgan aTqmevinebs sokrates: mirCevnia, saxelebi rac SeiZleba metad hgvandnen sagnebs, magram Zalian rom ar mivendoT msgavsebis macdur princips, gviwevs am dasanani xerxiTac (anu konvenciuriT – l. d.) sargeblobao (platoni 1953, 435). dialog `kratilosis~ analizidan ise Cans, rom platoni masSi or urTierTsapirispiro Tvalsazriss TanabarmarTebulad Tvlis, rac azrovnebis Cveuli wesis mixedviT, misi `lingvisturi Teoriis~ naklad CaiTvleba. amave wesiT, dialogis naklad unda CaiTvalos xumrobani, romelTac platoni uxvad CaurTavs masSi. erTgan sokrate ase eubneba Tanamosaubres: `rTul kiTxvebs misvam, hiponikes Zev. am RmerTebis saxelebi seriozuladac SeiZleba ikvlio da gasarTobadac. Tu seriozuli kvleva gainteresebs, sxvebs daekiTxe, xolo saxumaro pasuxs mec gagcem, radgan xumrobis moyvareni arian Tavad RmerTebic~ (platoni 1953, 406). 11 RmerTebisas verafers vityvi, magram platonis rangis moazrovneni xumrobiT naTqvamSic bevrs gveubnebian iseTs, rac fiqris Zlier impulsebs iZleva da siaxlis aRmoCenisken gvibiZgebs. sityva Ïã×Þ¡×-s namdvilad araseriozulad misaReb analizSi platoni wers: » ãšä Ùÿè êoý ¤ã× ÞÛ¦ „¢äêoò çoèÛ¡× ìסäÛê×ß » Ïã×Þ¡×... (platoni 1953, 437); rac ase iTargmneba: `es, TiTqos, RmerTis gverdiT moarulis winsvlasa hgavs~. anu Ïã×Þ¡× aris: "êoý ÿã× ÞÛ¦ ߢäêoò çoèÛ¡×." Ïã×Þ¡×-s amgvarad `wakiTxvis~ fantastikuroba savsebiT cxadia; Ïã×Þ¡× ucodinrobas, gaunaTleblobas niSnavs. platoni aq ironianarev xumrobas gvTavazobs, lamazs, daxvewils, rogorc sCvevia. magram ase gaxumrebis saSualebas mas "Ïã×Þ¡× "-s bgeriTi qsovili, misi erTgvari daSladoba aZlevs _ `hama Teo...~ _ rac berZnulis Taviseburebaa da sxva enebSi ar meordeba: uvicoba germanulad da inglisurad, magaliTad _ Unwissenheit da ignorance _ berZnulis msgavsad arc JRers da arc daiSleba. platoni berZnulis SesaZleblobaTa farglebSi moqmedebs, akeTebs imas, ris gasaqansac es ena aZlevs. TviTon misi individualuri wvlili am saqmeSi is aris, rom enis SesaZleblobebs ufro Rrmad xedavs, vidre vinme sxva. ena goniTi Semoqmedebis gasaqans Semowers. platoni SesaniSnavad grZnobs amas, Tumca `kratilosSi~ sagangebod amis Sesaxeb arafers ambobs. rogorc genialuri SemoqmedisaTvis, misTvis berZnulis bgeriTi faqtura, sintaqsur-semantikuri arsenali pragmatulad umniSvnelovanesi, Seucvleli monacemia. platoni cxovrobs berZnul enaSi, rogorc am monacemTa erTobliobaSi. Tavisi dialogebis Sinaarss is berZnulad da berZnulidan `qsovs.~ misTvis savsebiT cxadia sakuTari SemoqmedebiTi yofis urRvevi kavSiri berZnulTan. platonis nawerebSi Semxvedria amgvari metyveli fraza: `helen men esti kai heleniZei~ _ `is xom berZenia da berZnulad laparakobs~. `heleniZei~ mesame piris formaa `heleniZein~ infinitividan, rac qarTulad `berZnulad laparakad~ iTargmneba, magram `heleniZeis~ monoleqsemuri lakonizmi ufro energiulad aCens `berZnul metyvelebas~, rogorc yofnis unikalur saxeTagans. erTgvari xedviT _ romelsac lingvistikaSi obieqtis pragmatul aspeqtSi ganxilva hqvia _ ena Cveni sulieri cxovrebis Taviseburi masala, gasaqani da iaraRia da platonma SesaniSnavad icis es. dasavlur kulturul sivrceze antikuri saberZneTis didi xnis `ukve aRar arsebobis~ Semdeg, enis fenomenis Rrmad anTropologiur bunebas akvirdeba da naTlad xedavs vilhelm fon humboldti. misi enaTmecnieruli kvlevebis Sedegia daskvna: `ena Sinagani yofis organo da TviT es 12 yofaa~ (humboldti 1984, 47). humboldtsve ekuTvnis araCveulebriv mdidar lingvistur codnas damyarebuli aseTi debulebani enis arsebis Sesaxeb: Tavisi JReradobis keTilxmovnebiT ena harmoniulad, damamSvideblad da amamaRleblad moqmedebs grZnobasa da azrovnebaze. enis WeSmarit Rirsebas Seadgens sxvadasxva gziT gansakuTrebuli mimarTuleba da ganwyoba SesZinos azrovnebas da grZnobebs; es unari gansazRvravs mis zemoqmedebas goniTs ganviTarebaze (humboldti 1984, 58). `adamiani... ise cxovrobs sagnebTan, rogorc maT ena moitans masTan...…yoveli ena masze molaparake xalxis irgvliv Semowers wres, romlidanac adamians mxolod imdenad ZaluZs gamosvla, ramdenadac maSinve sxva enis wreSi Seabijebs~ (humboldti 1984, 80). humboldtis mier lingvisturad safuZvelgamagrebul enis amgvar xedvas meoce saukunis germanuli filosofia erTgulobs, romlis uTvalsaCinoesi warmomadgenlebi arian hans georg gadameri da martin haidegeri. is, Tu rogor afasebs gadameri enis mniSvnelobas filosofiuri azris ganviTarebaSi, misi Semdegi gamonaTqvamebidan irkveva: `berZenTa Tanadrouloba Cveni saukunisadmi, upirveles yovlisa, imiTaa gamowveuli, rom sityva da cneba maTTan jerac urTierTSi gadaedineba~... berZnebTan gvaqvs: `azrovnebis siaxlove samyaros enobrivi cdis mTlianobasTan~. gadameris azriT, ena da cneba imdenad mWidrodaa gadanaskvuli erTmaneTs, rom daSveba, TiTqos cnebebi SesaZlebelia `movixmaroT,~ an gancxadeba: `me am sagans ase da amgvarad varqmev saxels~ filosofosobis TviT qsovilis rRvevis tolfasia (gadameri 1991, 25). yovelive zemoTqmulis safuZvelze gadameri aseT sagulisxmo mosazrebas gamoTqvams: `ena sul ufro metad inacvlebs Tanamedrove filosofiis centrSi~ (gadameri 1991, 26). aranakleb radikaluria filosofiis enasTan Sewnulobis mtkicebisas martin haidegeri, rasac misi Semdegi gamonaTqvami mowmobs: "...gleichwohl ist es am Ende das Geschäft der Philosophie, die Kraft der elementarsten Worte, in denen sich das Dasein ausspricht, davor zu bewahren, daß sie durch den gemeinen Verstand zur Unverständlichkeit nivelliert werden, die ihrerseits als Quelle für Scheinprobleme fungiert" (haidegeri 1927, 220). haidegeri aq Semdegs ambobs: `... Tumca sabolood filosofiis saqmea, Zala uelementarulesi sityvebisa, romlebSic munyofiereba Tavs gamoTqvams, daicvas Cveulebrivi gansjis mier gaugebarze dayvaniT nivelirebisagan, rac Tavis mxriv, moCvenebiT problemaTa warmoSobis saTavea~. mniSvnelovania enis problema sicocxlis filosofiisa da fenomenologiisTvisac. fridrix nicSe wers: `yvela indur, berZnul, germanul filosofiaTa saocari ojaxuri urTierTmsgavseba sakmaod advilad 13 asaxsnelia. sadac enaTa naTesaoba gvaqvs, iq ver gaveqceviT imas, rom gramatikis filosofiis saerToobis gamo _ imis gamo rom, rogorc me gamegeba, aracnobier vemorCilebiT erTnair gramatikul funqciebs _ filosofiuri sistemebi imTaviTve ar iyon ganwirulni erTgvarovani ganviTarebisaTvis; ar gadiodnen msgavs rigebs: TiTqos gza sxva SesaZlo msoflxedvaTaken moWrili iyos. uralur-alTauri lingvisturi jgufis filosofosebi (romelTac `subieqtis~ cneba sustad aqvT ganviTarebuli) sxvagvarad aRiqvamen `samyaros~ da sxva bilikebze Semogvxvdebian, vidre indoevropelni an muslimni~... (nicSe 1903, 31-32). Eedmund huserlis nawerebSic moiZebneba problemebi da maTi imgvari xedva, Zalian rom hgavs humboldtis naazrevs. huserli aRniSnavs: `uaRresad rTuli problemebi iwyeba fenomenebidan, romlebic `aRniSvnisa~ da `mniSvnelobis~ rubrikebs ganekuTvneba. ramdenadac nebismieri mecniereba Tavis Teoriul Sinaarseul aRvsebaSi, yvelafer imaSi, rac masSi `moZRvrebas~ (Teorema, dasabuTeba, Teoria) Seadgens, specialur `logikur~ mediumSi obieqtivirdeba _ gamosaxvis mediumSi, filosofosisa da fsiqologisTvis, romlebic zogadlogikuri momentebiT interesdebian, gamoxatvisa da mniSvnelobis problemebi uaxloesia da iginivea pirveli, romlebic saerTod, rogorc ki seriozulad vcdilobT TviT maTs arsebamde mivideT, fenomenologiur-arsebiTi kvlevaZiebisken gvibiZgeben~ (huserli 1999, 270). cota qvemoT, `ideebis~ imave, 124-e paragrafSi vkiTxulobT: `amasTan dakavSirebuli struqturebis sruli naTelyofa seriozul sirTuleebs gviCens. ukve imis aRiareba, rom gaxmianebul sityvaTa grZnobadi fenisgan abstrahirebis Semdeg, saxeze marTlac rCeba kidev erTi amgvari fena... da maS, nebismier SemTxvevaSi _ TviT ragind gaugebari, carieli, wmindad verbaluri azrovnebis drosac _ gamomsaxveli moniSvnisa da gamosaxulis qveda fena, _ ukve es aris arc Tu iolad sawvdomi da miT ufro Znelia yvela am fenis arsebiTi urTierTkavSirebis gaazreba. xatovan gamoTqmas fenisa sruli ndobiT ar unda movekidoT; gamoxatavs araa zemodan wacxebuli laqi da araa gadacmuli kaba; esaa _ goniTi formireba, romelic qveda intenciur fenaSi axal intenciur funqciebs asrulebs da Tavisze gamoscdis mis korelatur intenciur funqciebs~ (huserli 1999, 271). sakiTxis aq warmodgenili erTob arasruli da saxeldaxelo ganxilva gvaZlevs imis Tqmis uflebas, rom dasavlur kulturulistoriul sivrceSi enis arsis filosofiuri kvleva mudmivi procesia. evropuli filosofiisa da enaTmecnierebis yvelaze gavleniani warmomadgenelni arsebiTad Tanaxmani arian erT sakiTxSi: ena adamianis sulieri cxovrebis is organonia, romelic mimarTulebas, xasiaTsa da 14 Sinaarss sZens TviT am cxovrebas. Tu amgvar xedvas gaviziarebT, enaTa kvlevisa da swavlebis saqme axlebur filosofiur, aseve kulturulanTropologiur datvirTvas SeiZens; rac, Tavis mxriv, ufro sainteresos gaxdis garjas humanitarul mecnierebaTa sxvadasxva dargSi. literatura gadameri 1991 _ Гадамер Г. Г., Философские основания XX века, Актуальность прекрасного, «Искусство», Москва. nicSe 1903 _ Фридрих Ницше, По ту сторону добра и зла, Москва. platoni 1953 _ Plato, Cratylus, Plato with an English translation VI, by H. N. Fowler of western reserve University, Cambridge, Massachusetts Harvard University press London William Heinemann Ltd MCMLIII. humboldti 1984 _ Вильгельм фон Гумбольдт, О различии строения человеческих языков и его влиянии на духовное развитие человечества, Избранные труды по языкознанию, Прогресс, Москва. huserli 1999 _ Эдмунд Гуссерль, Идеи к чистой феноменологии и феноменологической философии, книга I, Общее введение в чистую феноменологию, Дом интеллектуальной книги, Москва. haidegeri 1927 _ Martin Heidegger, Sein und Zeit. Levan Dalakishvili Language - an Object of Philosophic Research Summary The article deals with the problem of the understanding of the essence of language in Western culture beginning from Cratylos by Plato to E. Husserl and M. Heidegger. The conclusion is drawn that language appears as a phenomenon giving the direction and meaning to man’s inner life. 15 enaTmecnierebis sakiTxebi _ II, 2008 vladimer lekiaSvili subieqtis varaudis aRmweri frazebis formaluri analizis fsevdoproblemebi `aseT SemTxvevebSi subieqtisTvis varaudis (rwmenis) miwerisa da interpretaciis Cveuli meTodebi udides sirTuleebs ukavSirdeba, SesaZloa aseTi mcdeloba saerTodac warumatebeli iyos~ (Kripke 1979). kripkes es dramatuli gancxadeba exeba ybadaRebul `paderevskis~ msgavs magaliTebs (`piteri Tvlis, rom paderevskis aqvs musikaluri talanti~, `piteri ar Tvlis, rom paderevskis aqvs musikaluri talanti~, e. i. aris raRac, rac piters erTdroulad sjera da ar sjera da es maSin, roca, pirobis Tanaxmad, piteri Seracxadi da racionaluria. am yvelafris mizezi ki isaa, rom piters pirvel da meore wanamZRvrebSi naxsenebi `paderevskebi~ sxvadasxva adamianebi hgonia). situacia arc ise dramatulia, rogorc erTi SexedviT Cans (mavans marTlac SeiZleba SemaSfoTeblad moeCvenos is garemoeba, rom kripke Tavisi `semantikiT~ da virtualur samyaroTa uzadod koordinirebuli legioniT aseTi magaliTebis interpretaciisTvis sasowarkveTili eZebs axal meTodebs), mis ukidures garTulebas ki swored e. w. enis filosofosTa dauRalav mecadineobas unda vumadlodeT. yvelaferi ki imiT daiwyo, rom fregem Tavis statiaSi "Über Sinn und Bedeutung" (Frege 1892) erTmaneTisgan gamijna enobriv obieqtTa mniSvneloba da `azri~ da subieqtis varaudis an rwmenis aRmwer rTul winadadebebSi daqvemdebarebuli winadadebis Canacvleba sxva winadadebiT mxolod im SemTxvevaSi miiCnia dasaSvebad (mTeli winadadebis WeSmarituli mniSvnelobis SenarCunebis pirobiT), Tuki am or urTierTmonacvle winadadebas saerTo eqneboda ara mxolod referenciuli mniSvneloba, aramed `azric~ (Tanamedrove gamokvlevebSi xSirad iyeneben amerikuli komiqsis siuJets: `luisi Tvlis, rom supermens SeuZlia frena~, `luisi Tvlis, rom kent klarks SeuZlia frena~: orivegan daqvemdebarebuli winadadebebi SeiZleba CaiTvalos WeSmaritad, mTliani frazebidan ki pirveli WeSmaritia, meore _ mcdari. anu gamodis, rom mniSvnelobiT identuri damokidebuli winadadebebis urTierTCanacvleba subieqtis varaudis aRmwer frazebSi yovelTvis araa dasaSvebi, ramac enis filosofosebs didi Tavsatexi gauCina). fregeseuli interpretacia bevrisTvis misaRebi aRmoCnda, bevrisTvis ki _ sruliad miuRebeli da misi naSromis gamosvlis Semdeg 16 sxvadasxva mimarTulebis filosofosebi (fregeistebi, neoraselistebi, antineoraselistebi, neofregeistebi da a. S.) saukuneze metia SesaSuri gulmodginebiT da warmatebiTac eZeben kontrmagaliTebs TavianTi kolegebis koncefciebisa Tu interpretaciebisTvis. Cven ar SevudgebiT am Teoriebis detalur ganxilvas, radgan wminda lingvisturi TvalsazrisiT es mxolod imdenadaa saintereso, ramdenadac saxaliso. problema marTlac arsebobs da is ukavSirdeba ara erTi romelime skolis an mimarTulebis mier enobrivi faqtebis aradamakmayofilebel axsnas, aramed im midgomas, romelic saerToa enis filosofosTa yvela am mimarTulebis warmomadgenlebisTvis. vgulisxmobT enobrivi obieqtebis, rogorc maTgan damoukidebel referentebTan dakavSirebuli niSnebis interpretacias. am koncefciis farglebSi nebismieri enobrivi niSnisTvis konteqsti axdens ukve arsebuli mniSvnelobebidan romelimes aqtualizacias da sruliad ugulebelyofilia is garemoeba, rom es mniSvnelobebic, Tavis mxriv, sxva konteqstebis mier formirdeba da saboloo jamSi, xdeba mniSvnelobis ara aqtualizacia, aramed Seqmna. es Tviseba axasiaTebs mxolod bunebriv enebs da sruliad ucxoa formaluri enebisTvis. amis gaucnobierebloba ki safuZvels aZlevs enis filosofoss alalad imsjelos bunebriv enaTa `arasrulyofilebaze~ da `srulyofilebasTan miaxloebul~ formalur enebze. ucnauria koreferenciulobis cnebis gamoyeneba garkveul konteqstebSi erTeulTa urTierTCanacvlebis SeuZleblobis saCveneblad da Semdgom imaze Tavis mtvreva, Tu ratom xdeba ase. koreferenciulobis miCneva urTierTCanacvlebadobis sakmaris safuZvlad `Cveulebriv~ konteqstebSi dauSvelebelia misi intuiciurobis gamo. saboloo jamSi, frazebi `uiverlis avtori~ da `skoti~ mxolod imitom iTvleba koreferentulad, rom WeSmaritia `skoti aris uiverlis avtoris~ msgavsi gamonaTqvamebi. miTiuri referentebis gansazRvris mcdeloba nebismieri enis filosofoss aqcevs sakuTari intuiciis mZevlad, da Tu raoden fantasturi formebi SeiZleba miiRos am intuiciam, amas mogvianebiTac SevexebiT. bunebrivenobrivi `paradoqsuli frazis~ interpretaciis mcdeloba sxva araferia, Tu ara formalur enaze Camoyalibebuli paradoqsis wakiTxva bunebriv enaze da Semdgom am, bunebrivi enisTvis mainc ucxo problemis gadaWra formaluri gziT. enobrivi frazebisa da maT SemadgenelTa polisemiuroba da implicituri presupozicia problematurs xdis paradoqsuli frazebis TviT `paradoqsulobas~. magaliTad, kretelis mier naTqvami frazis `yvela kreteli matyuaraa~ bunebrivi interpretaciisas `yvela~-dan bunebrivadve gamoiricxeba frazis mTqmeli. bunebrivi ena gaurbis paradoqsebs da frazebis avtoreferencias. amis 17 saSualebas mas enobriv erTeulTaA aramyari da mudmivi Camoyalibebis procesSi myofi `referentebi~ aZlevs. `yvela~ SeiZleba niSnavdes `uklebliv yvelas~ da metaforul an hiperbolur `yvelas~. enobriv erTeulTa e. w. koreferenciulobaze dafuZnebuli Tavsatexebic sruliadac ar unda iyos Tavsatexi, Tuki gavacnobierebT koreferentulobis pirobiTobas: `luisi Tvlis, rom supermens SeuZlia frena~; `luisi Tvlis, rom klark kents ar SeuZlia frena~; *`luisi Tvlis, rom supermens ar SeuZlia frena~. (`supermeni~ da `klark kenti~ koreferenciuli erTeulebia, da Sesabamisad, unda SeiZlebodes maTi urTierTCanacvleba). am ori sityvis koreferenciuloba ar aris absoluturi WeSmariteba. msjelobis avtorisTvis es asea, luisisTvis _ ara. fsiqiatri ki albaT ityoda, rom klark kents pirovnebis gaoreba sWirs, gaorebuli ki ors ufro udris, vidre erTs. msgavs SemTxvevebSi yovelTvis aRiniSneba, rom subieqti (aq _ luisi) racionaluri da Seracxadia, man ubralod ar icis igiveobis faqtis Sesaxeb, magram isic xom aSkaraa, rom logikur gamomdinareobebSi faqtis ucodinrobiT miRebuli daskvna, am faqtis mcodnis TvalsazrisiT, swored araracionalurobaze daiyvaneba (miT umetes, Tu faqtis mcodnisTvis es faqti absoluturi WeSmaritebaa). subieqtis (anu imis, visac miewereba esa Tu is varaudi) Tvalsazrisis xazgasasmelad keneT teilors (Taylor 2002) filosofosebisTvis Cveuli gamomgoneblobiT Semoaqvs termini "in-the-head-co-referential". Tu Tanmimdevrulebi viqnebiT, msgavsi magaliTebis ganxilvisas koreferenciis yovel xsenebas unda davurToT aseTi atributi (in-the-head) am `head~-is patronis aucilebeli miTiTebiT: sxvisi varaudis aRmweri, subieqti, romelsac es varaudi miewereba, filosofosi, romelic am Tavsatexis amoxsnas cdilobs da a. S. oRond problema amiT ar gadawydeba: Tuki bunebrivenobrivi frazebisgan formaluri logikis wesebiT daskvnis miRebas movindomebT, es daskvna erTze metic iqneba da winaaRmdegobrivic, koreferenciuli erTeulebis urTierTCanacvleba ki xSirad ara mxolod subieqtis varaudis farglebSi moqceul damokidebul winadadebebSia dauSvebeli, aramed uamrav sxva konteqstSic aseTi Canacvleba imTaviTve Seicavs winaaRmdegobrivi Sedegis miRebis safrTxes. Tuki mavani Seecdeba iseTi Teoriis Seqmnas, romelic axsnida am tipis frazebSi koreferenciuli sityvebis Canacvlebis SesaZleblobas sxvadasxva situaciur konteqstebSi, man isic unda gaiTvaliswinos, rom aseT situaciaTa raodenoba usasruloa, oponentTa fantazia da kontrmagaliTebis Ziebis azarti ki _ dauSreteli (aqve imasac vityviT, rom yoveli aseTi Teoria imdenad aSkarad atarebs axal-axali 18 SemTxvevebis kvaldakval Tanmimdevruli _ droiTi da ara logikuri TvalsazrisiT _ garTulebis Sedegad miRebuli koncefciebis daRs, rom maT mecnierulobaze laparaki uxerxulic kia). sailustraciod gamodgeba Tundac riCardis (Ricard 1990) mier SeTxzuli situacia, romelic warmatebiT ixsneba misive Teoriis farglebSi da saideris (Sider 1995) kontrmagaliTi _ TiTqmis deteqtiuri siuJetiT da mosulelo personaJebiT. msgavs enobriv TavsatexebTan dakavSirebiT meore problemac arsebobs, kerZod, enis filosofiis tradicia sakmaod ucnaurad aRiqvams erTi SexedviT sruliad naTel bunebrivenobriv frazebs. vgulisxmobT subieqtis varaudis an rwmenis aRmweri winadadebebis de re da de dicto interpretaciebs. pirvel SemTxvevaSi dasaSvebad miiCneva koreferentuli obieqtebis urTierTCanacvleba, meoreSi _ ara. saqme iqamde mivida, rom am tipis nebismieri fraza orazrovnad aRiqmeba: "Ralph believes that someone is spy". – 1) Ralph believes that there are spies; 2) Someone is such that Ralph believes that he is a spy (McKay, Nelson 2006) (igulisxmeba ralfis eWvi erT konkretul adamianTan dakavSirebiT). an: "George IV believed that the person who wrote Waverly was famous.” "1) George IV believed that some person wrote Waverly, at most one person wrote Waverly, and every person who wrote Waverly is famous; 2) Some person wrote Waverly, at most one person wrote Waverly, and every person who wrote Waverly is such that George IV believed that he was famous (McKay, Nelson 2006-a). (am margalitebis avtors imis Tqma surs, rom pirveli interpretaciiT jorj IV-m SeiZleba arc icodes, rom uiverlis avtori skotia da is TiTqosda ambobs: `vinc ar unda iyos uiverlis avtori, cnobili vinme iqnebao~, meore interpretaciiT ki mefe kargadaa informirebuli). ralfis magaliTis `orazrovneba~ aSkarad yuriT moTreulia, meore magaliTis pirvel da meore `interpretaciebze~ ki mxolod erTis Tqma SeiZleba: msgavsi konstruqciebis danergvas erTs da mxolod erT adamians unda vumadlodeT da visac ar unda gaekeTebina es, ser valter skotze aranakleb cnobili adamiani iqneboda _ mokled, bertran raseli. erTi eg aris, raseli, bevri Tavisi sulieri memkvidrisa Tu oponentisgan gansxvavebiT (enis filosofiis sferoSi), Tavadac SesaniSnavad acnobierebda Tavisi aRniSvnis Teoriis metismet spekulatiurobas da cnobil statias "On Denoting" (Russell 1973) Semdegi fraziT amTavrebs: `mkiTxvels mxolod imas vTxovdi, nu ganewyoba am Tvalsazrisis winaaRmdeg _ rac ar unda didi iyos aseTi cduneba misi ukiduresi sirTulidan gamomdinare _ iqamde mainc, vidre Tavad ar Seecdeba denotaciis sakuTari Teoriis Seqmnas. aseTi mcdeloba, vfiqrob, 19 daarwmunebs, rom, rogoric ar unda iyos swori Teoria, is ar iqneba iseTi martivi, rogorc winaswar SeiZleba gvevarauda.~ situacia aSkarad kuriozulia: erTi mxriv, enis folosofia Zalze xSirad bunebriv enaze (anu Tavisi kvlevis obieqtze) adekvaturad ver ayalibebs saTqmels, meore mxriv ki, misi msjelobebis jaWvSi erTi rgoli mainc missave bunebrivenobriv intuicias (!) da enobrivi niSnebis referenciasTan dakavSirebul banalur miTebs efuZneba. mTavari problema ki, anu subieqtis varaudis (da msgavsi mimarTebebis) aRmweri frazebis interpretaciis irgvliv gamarTuli saukunovani debatebi CvenTvis Zneladasaxsneli garemoebidan gamomdinareobs: ramdenadac advilad axerxebs enis filosofia msjelobis subieqtTa Tvalsazrisis relativacias, imdenadve ucxoa misTvis msjelobis avtorTa Tvalsazrisis pirobiTobis gacnobiereba da misgan distancireba. literatura Frege 1892 _ Frege G. ,"Über Sinn und Bedeutung", in Zeitschrift für Philosophie und philosophische Kritik, 1892, 100: 25-50. Kripke 1979 _ Kripke S., "A puzzle about belief" in A. Margalit (ed.). Meaning and Use (Dordrecht: Reidel, 1979), 268. McKay, Nelson 2006 _ McKay Th. and Nelson M., The De Re/De Dicto Distinction, Supplement to "Propositional Attitude Reports", The Stanford Encyclopedia of Philosophy (Winter 2006 Edition), Edward N. Zalta (ed.), URL = <http://plato.stanford.edu/archives/win2006/entries/prop-attitude-reports/>. McKay, Nelson 2006-a _ McKay Th. and Nelson M., Definite Descriptions, Supplement to "Propositional Attitude Reports", The Stanford Encyclopedia of Philosophy (Winter 2006 Edition), Edward N. Zalta (ed.), URL = <http://plato.stanford.edu/archives/win2006/entries/prop-attitude-reports/>. Ricard 1990 _ Richard M., Propositional Attitudes. New York: Cambridge University Press. Russell 1973 _ Russell B., "On Denoting," in Essays in Analysis, London: Allen and Unwin, 1973, 103-119. Sider 1995 _ Sider Th., "Three Problems for Richard’s Theory of Belief Ascription", Canadian Journal of Philosophy 25 (1995): 487-514. Taylor 2002 _ Taylor K. A., "De re and de dicto: against the converntional wisdom", Philosophycal Perspectives, 16, Language and Mind, 2002 20 Vladimir Lekiashvili Pseudo Problems of Formal Analysis of the Propositional Attitude Reports Summary Methodological grounds conducing to the variety of the puzzles concerning propositional attitude reports is the main topic of the paper. We suppose that unconcern for the complete relativization of the notion of co-reference might be one of the reasons that have made many language philosophers puzzle over the topics that otherwise would produce no perplexity for formal analysis of the phrases of this type. 21 enaTmecnierebis sakiTxebi _ II, 2008 irine meliqiSvili `Tavisuflebis~ cnebis etimologiuri diapazoni. socialuridan individualuramde1 diaqroniuli semantikuri tipologiis erT-erTi amocanaa sityvaTa mniSvnelobebis cvalebadobis tendenciebis gamovlena, _ gansazRvra imisa, Tu ra Sinagan siRrmiseul semantikas atarebs esa Tu is sityva sxvadasxva epoqaSi da sxvadasxva kulturul wreSi _ da miRebuli Sedegebis Sedarebis safuZvelze ganviTarebis zogadi tendenciebis dadgena.Aamgvari kvleva SeiZleba ganxorcieldes erTi mniSvnelobis mqone sityvebis etimologiur agebulebaTa Sedarebis safuZvelze. erTi da imave ZiriTadi semantikis matarebeli sityvebis warmoeba xSirad sxvadasxva principebs efuZneba. rTuli sityvaTwarmoebiTi modelebis mqone sityvaTa etimologiuri analizi avlens sityvaTwarmoebis semantikur motivacias, anu saxeldebis momentSi Sesabamisi cnebis gaazrebis xasiaTs sxvadasxva enaSi, sxvadasxva epoqaSi da sxvadasxva kulturul wreSi. es etimologiuri sxvaobebi asaxavs ama Tu im cnebis konceptualur sxvaobas adamianis cnobierebis ganviTarebis sxvadasxva etapze. erTi mniSvnelobisa da gansxvavebuli warmoebis sityvaTa erTmaneTTan Sedareba warmodgenas gviqmnis kacobriobis cnobierebis evoluciis Sesaxeb. `Tavisuflebis“ cnebis aRmniSvnel sityvaTa etimologiebis Sedareba am cnebis ganviTarebis saintereso xazs avlens. indoevropul enebSi `Tavisufali adamianis~ aRmniSvneli sityvebis etimologiuri jgufebi ganxiluli aqvs e. benvenists (benvenisti 1970). am monacemebis da etimologiur leqsikonebSi warmodgenili faqtebis safuZvelze Cven berZnul-romaul, germanikul, slavur, qarTvelur cnebebs vertikalur RerZze ganvixilavT, rogorc urTierTmomdevno kulturuli epoqebis kuTvnilebebs. wakiTxulia moxsenebad guram ramiSvilisadmi miZRvnil saiubileo sesiaze 2008 1 wlis 9 ivniss. 22 1. `Tavisuflebis~ aRmniSvneli sityvebi berZnul-laTinur enobriv wreSi indoevropul enebSi `Tavisuflebis~ cnebis aRmniSvnel sityvaTa ramdenime etimologiuri wre dasturdeba. erT etimologiur jgufs qmnian iseTi sityvebi, rogorebicaa laTinuri liber da berZnuli ̉ελεύθερος. es sityvebi momdinareoben saerTo-indoevropuli Ziridan *leudh‐ `amozrda, aRmoceneba~. ukve saerTo-indoevropulisTvis aris aRdgenili am Ziridan nawarmoebi formebi: *leudho-, leudhi- `mozardi Taoba, xalxi~ da *leudhero‐ `tomis wevri, Tavisufali~ (pokorni 1959, 684). `zrdis~ mniSvnelobiT es Ziri dadasturebulia indur-iranul enebSi: Zv. ind. rōdhati, av. raodati `izrdeba~; goTurSi: liudan `zrda~. `xalxis, modgmis~ mniSvnelobiT am Ziridan nawarmoebi sityvebi dadasturebulia balturslavur da germanikul enebSi: Zv. slav. ljudje `xalxi~, rus. Люди; latv. làudis, litv. liádis `xalxi, tomi~, Zv. zemo germ. Liut‐, ang. saqs. lēod‐ `xalxi~, saS. zemo germ. liute `xalxi~, germ. Leute; rogor unda gaviazroT semantikuri ganviTareba zmnuri Ziridan `zrda~ > `Tavisuflebis~ aRmniSvnel sityvebamde? `zrdis~ mniSvnelobidan viTardeba erTis mxriv `gazrdilis, mozardis, bavSvis“ mniSvnelobebi: ix. laT. līberi-/līberōrum aseve `iersaxis, aRnagobis (Gestalt)~ mniSvneloba: goT. laudi `iersaxe, Gestalt~, av. roadh‐ `aRnagoba, iersaxe~, xolo Semdeg `xalxis, modgmis mniSvneloba~ _ erTi Ziridan aRmocenebuli adamianebis erToblioba iZleva krebiT cnebas, rogoricaa `modgma, naTesaoba, xalxi~; germanuli Leute da rusuli люди `erTi Ziridan amozrdili adamianebi~ arian. amgvarad warmoiqmneba socialuri Sinaarsis cneba *leudho- `xalxi~; xolo arsebiTi saxelisagan *leudho`xalxi~ warmoiqmneba zedsarTavi*(e)leudhero-, romelic jer niSnavs `erTi eTnikuri Ziris kuTvnilebas~ xolo Semdeg _ Tavisufali adamianis mdgomareobas; aseTebia: laT. liber berZn. ̉ελεύθερος, rus. людин `Tavisufali adamiani~, burgund. Leudis `Tavisufali kaci~ (fasmeri II, 545).Aamrigad, Tavisufalni arian isini, vinc erT modgmas, erT xalxs ekuTvnis, ramdenadac isini erTi Ziridan arian amozrdilni. Aamis sapirispirod, erTgvarovan eTnikur sociumSi araTavisufalia ucxo eTnikuri warmomavlobis piri (tyve > mona). socialuri erTobis safuZvelia saerTo biologiuri warmomavloba, xolo Tavisufalia is, vinc am biologiuri erTobis wevria. msgavs semantikur ganviTarebad SesaZlebelia miviCnioT germanuli Stamm da inglisuri stock `1. Rero; 2. gvari, modgma~; maT mcenareuli da eTnikuri mniSvneloba aqvT; amasTan, cxadia, rom `Reros~ mcenareuli mniSvneloba eTnikuri mniSvnelobisaTvis amosavalia: erTi gvarisani arian isini, vinc erTi Reros ganStoebebs warmoadgenen. 23 arsebiTad msgavsi sazrisi udevs safuZvlad `Tavisuflebis~ aRmniSvnel Zvel sparsul sityvas: āzāta (ax. sp. āzād) `memkvidreobiT nakadSi naSobi~. keTili Sobis Sinaarss moicavs Zveli iranuli ā-znā-ya-c `did saxlSi dabadebuli~ e. i. `keTilSobili~ (beili 1960; mogvyavs m. andronikaSvilis naSromis mixedviT: andronikaSvili 1960, 221; benvenisti 1974, 359). sparsulidan nasesxebi sityvebi aznaM da aznauri `warCinebulis, keTilSobilis, Tavisufalis~ mniSvnelobiT warmodgenilia Zvel qarTulSi (andronikaSvili 1966, 214-221). 2. `Tavisuflebis~ aRmniSvneli sityvebi germanikul enobriv wreSi `Tavisuflebis~ aRmniSvnel sityvaTa meore etimologiuri wre warmodgenilia germanikul enebSi. aqac `Tavisuflebis~ cnebas socialuri safuZveli aqvs, oRond Tu pirvel SemTxvevaSi sociumi biologiuri erTobis safuZvelze ganisazRvreboda, aq socialuri erTobis mSvinvieri, fsiqikuri aspeqti gamodis win. germanuli frei, inglisuri free momdinareoben indoevropuli Ziridan *prāi- `keTilganwyoba, mSvidobiani da xalisiani damokidebuleba, dacva~. Aam Ziridan nawarmoebi indoevropuli fuZeebia: *pri-to `sayvareli~, *prija `meuRle~, *prijo-tā `siyvaruli~ (pokorni 1959, 844). misi memkvidre formebi warmodgenilia berZnul, indur-iranul, slavur, germanikul, keltur enebSi. `Tavisufalis~ mniSvneloba am Ziridan nawarmoeb sityvebs germanikul enobriv wreSi ganuviTardaT: goT. freis, Zv. zemo germ. frī, angl. saqs. freō, frī, Zv. isl. frijāls `Tavisufali~.Ees mniSvneloba ganviTarda mniSvnelobidan: `sayvareli, saTno, moyvasi~: sanskr. priya-.Aav. frya-, `sayvareli, saTno~, aqedan: `meuRle~; amave rigis ganviTarebaa Zv. slav. prêyo `keTilganwyobili, mzrunveli~; rus. приятель; goT. frijōns `naTesavi~, Zv. z. germ. friudal `sayvareli, sasiZo, meuRle~, Zv. isl. friδill `sayvareli~, germ. Freund `amxanagi, megobari~, Sved. Frände `naTesavi~. sayvarelis, saTnos mniSvnelobidan germanikulma enebma ganaviTares naTesavisa da megobris, moyvasis Sinaarsi. mniSvnelobaTa diapazonisaTvis ix. goT. frijōn `siyvaruli (zmna)~, Zv. isl. friyā, ang. saqs. frōgan `siyvaruli, ganTavisufleba~, goT. freidjan `dacva, zrunva~, ang. saqs. friđjan `dacva~, Zv. z. germ. fridu, germ. Friede `mSvidoba~, Zv. isl. friđa `mSvidobis damyareba, Serigeba~. am Ziridan ganviTarda socialuri samarTlebrivi cneba `Tavisufali~: `adamianebi, romlebic gviyvars da amitom vicavT, arian sakuTari modgmisani, moyvasni, amxanagebi~ _ "Freunde", amdenad _ sociumis sruluflebiani wevrebi, ucxo araTavisuflebis (tyveebis, damorCilebulebis) sapirispirod. erTi Ziridan momdinareoben sityvebi: frei `Tavisufali~, Freund `megobari~, Friede 24 `mSvidoba~, Freude `sixaruli~ (Herkunftswőrterbuch, 1988, 203). `Tavisuflebis~ cnebis ganviTarebis semantikuri gza ase gamoiyureba: sayvareli, saTno > moyvasi, naTesavi, megobari > Tavisufali. am konteqstSi sainteresoa qarTuli sityva moyvasi. `Tavisuflebis~ cnebis gamomxatvel am sityvaTa emociuri, afeqturi safuZveli TvalsaCinoa. A amrigad, am enobriv wreSic `Tavisufleba~ socialuri cnebaa (Tavisufalni arian sakuTari modgmisani, eseni arian saTnoni da dasacavebi), oRond amjerad sityvis etimologiuri safuZveli emociuri, fsiqikuri xasiaTisaa. 3. `Tavisuflebis~ aRmniSvneli sityvebi slavur enobriv wreSi saintereso ganviTarebas gviCveneben slavuri enebi: Zv. slav. sveboda da am sityvis memkvidre formebi rusulSi, bulgarulSi, CexurSi, polonurSi…... isini momdinareoben saerTo-indoevropuli nacvalsaxeluri Ziridan: *seûe/sûe `свой, sakuTari, TviT~; indoevropul donezeve rekonstruirdeba nawarmoebi forma * sûe-bho `Tavisi msgavsi, Tavisiani~ (pokorni 1949, 883; fasmeri 1971, 582-3). am formidan eTnikuri Sinaarsis sityvebi sxva indoevropul enebSic ganviTarda. ix. mag. goT. sibja, Zv. z. germ. sipp(e), germ. Suēbi, Zv. z. germ. Swāba, germ. Schwaben `Svabebi~. amrigad, slavuri свобода-c socialuri Sinaarsis cnebaa da gamoxatavs `Tavisians, sakuTari gvaris wevrs~. mas refleqsur-kuTvnilebiTi xasiaTi aqvs da emyareba nacvalsaxelur Zirs. Tavisufalia is, vinc Tavisiania. amave tipis warmoebad SeiZleba CaiTvalos TurqeTSi gadasaxlebul qarTvelTa TviTdasaxeleba `Cveneburebi~ (futkaraZe 1993, 9). es aris refleqsur-kuTvnilebiT nacvalsaxelze damyarebuli eTnikuri TviTdasaxelebis nimuSi. amrigad, `Tavisuflebis~ aRmniSvneli slavuri sityva nacvalsaxeluri socialuri terminidan momdinareobs. pirovneba Tavs sociumSi moiazrebs da sakuTar Tavze orientirebulad (свои `Tavisianebi~) gansazRvravs Tavis eTnosocialur erTobas, xolo Semdeg, `Tavisuflad~ kvalificirdeba am `TavisianTa~ erTobis wevri. `Tavisuflebis~ aRmniSvneli ganxiluli terminebi eTnikursocialuri xasiaTisaa. Tavisufalia is, vinc mocemul modgmas, gvars, xalxs ekuTvnis. cxadia, dRes yvela es sityva, etimologiis miuxedavad, ZiriTadad pirovnuli Tavisuflebis Sinaarsis matarebelia. Tumca yvela ganxilul enobriv wreSi `Tavisufleba~ socialuri terminia, sociumis ganmsazRvreli principi gansxvavebulia: a) berZnul-laTinur enobriv wreSi es aris biologiuri principi: ’ελθεύρος, liber; etimologiuri safuZvelia `zrdis~ semantika. 25 b) germanikulSi es aris emociur-fsiqologiuri motivi: frei, free; etimologiuri safuZvelia `saTno, sayvareli~. g) slavurSi - pirovnuleul-refleqsuri: свобода; etimologiuri safuZvelia `Tavisiani~. 4. `Tavisuflebis~ cneba qarTvelur enebSi qarTuli sityva Tavisufali ar Seicavs miTiTebas socialur mimarTebebze. es sityva ukve mTlianad pirovnuli Tavisuflebis Sinaarsis gamomxatvelia. Tavisufali aris sakuTari Tavis ufali, sakuTari Tavis mflobeli; sityva TviTorientirebulia. igi arc erTi zemoT ganxiluli azriT ar miemarTeba adamianTa naTesaur Tu sxvagvar socialur erTobas. Tavisufali flobs Tavis Tavs; mxolod negatiuri azriT gamomdinareobs misi etimologiuri Sinaarsidan mimarTeba sxvebTan. radgan igi sakuTari Tavis ufalia, amdenad igi sxvebisagan damoukidebelia, sxva ar batonobs masze. am azriT damoukidebloba `Tavisuflebis~ Sedegia. qarTuli sityvis pirveladi Sinaarsi pirovnuli xasiaTisaa, pozitiuri azriT es sityva mxolod sakuTari Tavis flobaze metyvelebs, igi ar gadis pirovnebis farglebidan. sayuradReboa, rom es sityva mravalmxriv gaazrebas eqvemdebareba. Tavisufali SesaZlebelia flobdes Tavs rogorc fizikur arsebas, magram aseve axorcielebdes emociur, moralur, goniT TviTkontrols, TviTflobas. sityva Tavisufali Zaldautaneblad moicavs adamianuri Tavisuflebis goeTeseul moazrebasac: Wer nicht sich selbst befielt, bleibt immer ein Knecht (Zahme Xenien) `vinc sakuTar Tavs TviT ar ubrZanebs, ymad darCeba mudam~. sityva Tavisufali dadasturebulia saxarebis uZveles qarTul TargmanebSi: in. 8.32 gulisxma-hyoT WeSmariteba da WeSmaritebaman gangaTavisuflnes Tqven. 8.33 naTesavni abraamisni varT da arasada vis vhmoneT; viTar Sen ityÂ, viTarmed: Tavisufal iqmneT? 8.36 ukueTu Zeman gangaTavisuflnes, WeSmaritad Tavisufal iyvneT. es sityva sakmaod xSirad gvxvdeba Zveli aRTqmis Targmanis teqstebSic. mag. mcxeTur xelnawerSi: gamoslv. 21. 5, 26, 27; I ezr. 1. 4, 50, 53; II ezr. 11. 19, 36; fs. 87. 6; ier. 34. 41; iob. 39. 5; tob. 1. 14; gvxvdeba igi oSkis bibliaSic, parizis leqcionarSic, eqvTime 26 mTawmindliseul ioane oqropiris TxzulebaTa TargmanebSi da Zveli qarTuli enis bevr sxva ZeglSi. es aris Zveli qarTuli enis leqsikis myari, gavrcelebuli erTeuli, Cveulebrivi, yofiTi enis kuTvnileba. rogorc wesi, berZnulidan naTargmn teqstebSi igi berZnuli originalis ’ελεύθερος, ’ελεύθερια-s fardad aris warmodgenili. iSviaTad enacvleba mas nasesxebi sityva aznauri. igi gvxvdeba saxarebis uZveles TargmanebSi (TargmanebSi, romlebic warmodgenilia rogorc adiSis, ise jruWisa da parxlis xelnawerebSi), da amdenad, qarTuli dokumentirebuli leqsikis uZveles fenas ekuTvnis. Sesabamisad, sityvis warmoqmnis zeda droiTi zRvari pirveli qristianuli saukuneebia. qveda zRvris dokumenturi dadgena SeuZlebelia, radgan ufro adreuli werilobiTi Zeglebi ar arsebobs, xolo SesatyvisobaTa uqonlobis gamo mas qarTul-zanuri erTobis donemdec ver aviyvanT. megrulsa da svanurSi am cnebis aRsaniSnad qarTulidan nasesxebi sityva ixmareba. daismis kiTxva: qarTuli kompozituri warmoeba sakuTriv qarTul sityvaTSemoqmedebas warmoadgens Tu ucxo warmonaqmnis kalkirebis Sedegia? Cven vfiqrobT, rom qarTuli Tavisufali sakuTar warmoebas warmoadgens, radgan qarTulTan SexebaSi myof sxva enobriv wreebSi uzualur leqsikaSi amgvarad nawarmoeb sityvebs ver vxedavT. saxarebis berZnul teqtSi qarTuli Tavisufalis fardad sruliad sxvagvari etimologiis mqone ’ελεύθερος aris warmodgenili. sayuradReboa, rom rodesac Teologiuri literatura iTargmneboda qarTulad, romelSic adamianis Tavisuflebis, misi Tavisufali nebis Sesaxeb qristologiuri gansja iyo warmodgenili, mTargmnelebi ar iyenebdnen sityvas Tavisufali, romelic qarTuli enis bunebrivi, yoveldRiuri enis leqsikur erTeuls warmoadgenda, aramed qmnidnen Teologiur terminebs, rogoricaa TÂTmflobeli, TÂTmflobeloba, TÂTÃelmwife, TÂTÃelmwifeba. ase magaliTad: TÂTmflobelad daubadebies RmerTsa BbunebaM Cveni (ioane oqropiri Ath. 29. 92). aramed raodenni umizezeben RmerTsa amisTÂs, romel kaci ara Seqmna borotTa armimTualvelad, aramed TÂTÃelmwifed (nemesios emeseli 159, 20; mogvyavs T. cqitiSvilis naSromis mixedviT: `nebis Tavisuflebis problema rusTavelis vefxistyaosanSi~, 2001, 85, 87). aSkaraa, rom etimologiur safuZvels qarTuli sityvisaTvis Tavisufali warmoadgens adamianis pirovnuli Tavisufleba da igi socialurad orientirebuli ar aris. amasTan, igi dadasturebulia pirvel qristianul saukuneebSi. arsebobda Tu ara es warmoeba Cvens welTaRricxvamde, amis Sesaxeb pasuxs ver gagvcemen verc werilobiTi 27 Zeglebi da verc SedarebiTi kvleva. magram aseTi daTariRebac kiTxvebis winaSe gvayenebs, radgan qarTuli Tavisufali warmoadgens uzualuri enis kuTvnilebad iseTi cnebis qcevas, romelic pirvel saukuneebSi mxolod filosofiuri gansjis sagani SeiZleboda yofiliyo. cnobilia, rom kacobriobis ganviTarebis procesSi pirovnuli Tavisuflebis cneba socialuri Tavisuflebis cnebidan viTardeba TandaTanobiT. Zvel berZnul enaSi iyo sityva ’αυτοκρατής `TviTmflobi, TviTmpyrobeli, damoukidebeli~. magram es iyo kulturul-filosofiuri leqsikis kuTvnileba da Cveulebrivi, yofiTi azriT, `Tavisuflebis~ aRsaniSnavad igi ar gamoiyeneboda. is iyo iseTi sityvebis atributi, rogorebicaa νους `goneba~ (platonTan), λόγος `sityva~ (plutarqesTan) da iZleoda mniSvnelobebs `Tavisufali goneba~, `Tavisufali sityva~, an gamoxatavda `TviTmpyrobels~ (βασιλεια dvorecki 1958, 267). sayuradReboa, rom es sityva ar gvxvdeba septuagintaSi _ Zveli aRTqmis uZveles berZnul TargmanSi. aq gvxvdeba mxolod arsebiTi saxeli ’αυτοκράτωρ `TviTmpyrobeli, sruli baton-patroni~ (Lust, Eunikel, Hauspie 1992, 71). amrigad, am sityvis mniSvneloba didad gansxvavdeba `Tavisuflebis~ cnebisagan. saerTod ar gvxvdeba es sityva axali aRTqmis berZnul teqstSi (es Cans axali aRTqmis berZnuli teqstis leqsikonidan: baueri 1971). amdenad berZnuli enis verc teqstur da verc zepir gavlenas qarTul enaze am sityvis warmoqmnisas ver vivaraudebT. svanursa da megrulSi am cnebis aRsaniSnavad qarTulidan nasesxebi sityvebi ixmareba. Tumca svanurSi es semantikuri sfero sakmaod diferencirebuli Cans _ ramdenime sityva asaxavs Tavisuflebis cnebis sxvadasxva aspeqts. oTar onianis cnobiT, Tavisufal aris `Tavisufali, gaxsnili, pirdapiri, gulwrfeli, laRi~; miCaSura `miseburi, Taviseburi > Seuvali, damoukidebeli, Tavisi sityvis patroni, pirovneba, romelic sxvis gavlenas ar eqvemdebareba da romlis gadarwmuneba Zalze Znelia~; Txume maxuSi _ `sakuTari Tavis ufrosi > Zlieri pirovneba, Zlieri meobis mqone, TviTmakontrolebeli, principuli, Sinagani simtkicis mqone, gavlenisaTvis Seuvali~. svanurSi `Tavisuflebis~ iseTsave gaazrebas da warmoebas vxedavT, rogoric qarTul sityvaSi aris warmodgenili. esec imas unda mowmobdes, rom qarTuli Tavisufali, iseve rogorc svanuri Txume mxuSi sakuTriv qarTveluri sityvaTSemoqmedebis Sedegs warmoadgens da ar aris kalkirebis Sedegi. Zvel qarTulSi aris iseTi kompozitebi, romlebic pirvel komponentad Seicaven elements Tavis-: TavismoTneM /Tavis moTnebaM, `Tavmomwone, Tavmomwoneba~; TavismoyuareM/ TavismoyvarebaM `Tavmoyvare, 28 Tavmoyvareoba~; Tavismyofeli `pativismcemeli~; Tavis-yofa `pativiscema, damorCileba~, Tumca gasaxazia, rom TÂT- nacvalsaxeluri elementiT nawarmoebi kompozitebi gacilebiT ufro bevria. berZnuli ’αυτο-s Semcveli kompozitebis gadmoqarTulebisas swored es TÂT- gamoiyeneba: TÂTmoqmedi `TviTongamkeTebeli~, TÂTmpyrobeli, TÂTmflobeli, TÂTÃelmwifeÁ; TÂTmcenareÁ `TavisTavad gaCenili~ TÂTmxilveli; TÂTnebaÁ `Tavneba, urCi~; TÂTrCulebaÁ; TÂTufali `kadnieri~; TÂTZrvadi `TviTmavali~; Tavis- da TÂT- komponentebs kompozitebSi sxvadasxva semantika SeaqvT. Tavis- aris obieqtis semantikis matarebeli "себя, sich, himself" mniSvnelobis fardi; xolo TÂT- _ `TviTon, сам, selbst" sakuTari ZaliT moqmedis, refleqsuri agensis, aRmniSvneli. sityva Tavisufalis gverdiT ori axalwarmoebis arseboba: TÂTmflobeli, TÂTmflobeloba da TÂTÃelmwife, TÂTÃelmwifeba, gviCvenebs, rom Tavisufali sayoveldReo leqsikis kuTvnilebaa, misi etimologia xelSesaxebi, cnobieri aRaraa da rodesac konceptualurad gaazrebuli sakuTari Tavis mflobelobis gamoxatva xdeba saWiro, es axali warmoebebis meSveobiT xorcieldeba. sainteresoa, rom osurSi Tavisuflebis cnebis aRmniSvneli sityva iseve Cans nawarmoebi, rogorc qarTulSi. Aam cnebas aRniSnavs kompoziti særībar iranuli warmomavlobis azat-Tan erTad: særibar adæm/ azat adæm `Tavisufali xalxi~ (qarTul-osuri leqsikoni 1955;). v. abaevis etimologiur leqsikonSi am cnebis aRmniSvneli ramdenime forma aris warmodgenili: særībaræ, særībar/særebar `Tavisufali, Tavisufleba~. kompozitis Semadgeneli nawilebia sær `Tavi~ da bar `ufleba, neba, Zalaufleba~; ī/e SemaerTebeli xmovnebia. v. abaevi paralels avlebs qarTul warmoebasTan Tavisufali da yabardoul sityvasTan sħäxuit `Tavisufali~, sadac sħä aRniSvnavs `Tavs~, xolo xuit aris `uflebis mqone~.Aabaevi wers: `am kompozitebSi `Tavi~ gamodis ukuqceviTkuTvnilebiTi nacvalsaxelis rolSi: `Tavisi, sakuTari~; sakuTari nebis mqone~. qarTulSi es gansakuTrebiT TvalsaCinoa: Tavi <_> Tavisi (abaevi 1979, 84).Aamrigad, kavkasiaSi qarTulis msgavsi warmoeba gavrcelebuli Cans. CvenTvis kvlevis am etapze Znelia gadawyvetiT imis Tqma, qarTulis gavleniT aris Camoyalibebuli osuri da yabardouli kompozitebi, Tu damoukidebel warmoebebTan gvaqvs saqme, Tumca is, rom `Tavi~ am enebSi ar aris ukuqceviTi nacvalsaxeli saerTod da sxva kavkasiur enebSi am funqciiT yovelTvis ar vxvdebiT kompozits, aramed xSirad `uflebis, nebis~ aRmniSvnel sityvas, mainc pirveli SesaZleblobisaken gvibiZgebs. Sdr. CeCnuri bak̉o `ufleba, Tavisufleba~. sakiTxi kavkasiur enebSi Semdgom kvlevas saWiroebs. 29 SemdgomSi ganzraxuli gvaqvs `Tavisuflebis~ cnebis etimologiuri gaazrebis Seswavla sxva enobriv wreebSic. sayuradReboa Tavisufali adamianis aRmniSvneli anatoliuri sityvebi: xeTuri arawanni, `Tavisufali (adamiani)~, likiuri arawa `Tavisufali (gadasaxadebisagan)~ romelTac, rogorc Cans, sameurneo gaazreba udevs safuZvlad. T. gamyreliZe da v. ivanovi am sityvas akavSireben indoevropul *aru-sTan: laT. aruum, `mindori~, berZn. άρουρα `saxnavi miwa~ da Tavisufali adamianis aRmniSvneli leqsema `Tavisufali miwaTmoqmedis~ mniSvnelobidan gamohyavT (gamyreliZe, ivanovi 1984, 477). Eekonomikuri warmomavlobis terminad miiCnevs xeTur sityvas gr. giorgaZec. Tavisufals xeTebi uwodebdnen adamians, romelic Tavisufali iyo iZulebiTi Sromisagan _ Cveulebriv igulisxmeboda saxelmwifo an sataZro begara (giorgaZe 1974, 299-308; 1999, 93-95; 96-105). 5. `Tavisuflebis~ cneba socialuridan individualuramde amrigad, cneba `Tavisufalis~ aRmniSvneli warmoebebi sxvadasxva droiT sibrtyeTa kuTvnilebad warmogvidgeba; isini vertikalur RerZze SeiZleba ganvalagoT. ganxilulTagan pirveli samis etimologia `Tavisuflebis~ socialur gaazrebaze migviTiTebs. socialuri motivireba jer aris biologiuri _ emyareba `zrdis~ koncepts: berZnul-romauli epoqa; Semdeg mSvinvier-fsiqikuri _ emyareba `keTilganwyobis~ cnebas: germanikuli enobrivi wre; Semdeg refleqsur-kuTvnileiTi _ emyareba `sakuTaris, Tavisianis~ Sinaarss _ slavuri enobrivi wre; Zvel qarTulSi warmodgenilia am cnebis individualuri, sruliad arasocialuri motivireba. `Tavisuflebis~ cnebis individualuri gaazreba dokumenturad dasturdeba ukve pirvel qristianul saukuneebSi. es ki Tavisuflebis individualuri cnebis CamoyalibebisaTvis Zalian adreuli periodia. kacobriobis ganviTarebaSi individualuri Tavisuflebis koncepti yvelaze adre X saukuneSi Cndeba. Tanamedrove gaazrebis Tanaxmad, `Tavisuflebis~ idea sami nawilisagan Sedgeba: 1. erovnuli Tavisufleba _ erovnuli TviTgansazRvra, Tavisufleba ucxo erovnebis kontrolisagan. 2. politikuri Tavisufleba _ Tavisufali arCevnis ufleba; vfiqrobT, arsebiTad individualuri Tavisuflebis ideidan gamomdinareobs. 3. individualuri Tavisufleba _ pirovnuli Tavisuflebis kompleqsuri cneba, sxvaobs epoqebSi. 30 moazrovneebi, romlebmac specialuri Sromebi miuZRvnes Tavisuflebis ideas, miuTiTeben, rom individualuri Tavisuflebis idea gvian Cndeba kacobriobaSi. sainteresoa, rom egviptur enaSi `Tavisuflebis~ aRmniSvneli sityvac ki ar arsebobda. Cinur filosofiaSi, magaliTad, konfucisTan, gvaqvs `wesrigis~ idea, magram ara gvaqvs `Tavisuflebis~ idea. Tanamedrove mkvlevrebi weren, rom Sua azias dRemde ara aqvs individualuri da politikuri Tavisuflebis cneba. aseve moaruli azria, rom ruseTs XIX saukunemde, da SeiZleba iTqvas, dRemde ar ganuviTarebia politikuri da individualuri Tavisuflebis mkafio ideebi. individualuri Tavisuflebis idea sakmaod adre yalibdeba inglisSi. sayuradReboa inglisuri gamonaTqvami: `qari da wvima SeiZleba Sevides Raribi ingliselis ojaxSi, magram mefe mTeli Tavisi didebulebiT _ ara~. individualuri Tavisuflebis idea evropul kacobriobaSi X, XI saukuneebidan Cndeba. manamde yoveli adamianis Rirebuleba socialurad iyo determinirebuli, iqneboda es erovnuli Tu wodebriv-profesionaluri sociumi. amdenad, saqarTveloSi sakmaod Tavisebur viTarebasTan gvaqvs saqme: Tavisuflebis aRmniSvneli sityva etimologiurad mTlianad individualurad aris orientirebuli; amasTan, pirveli saukuneebi uaRresad adreuli epoqaa individualuri Tavisuflebis ideis aRmocenebisaTvis. TviT Tavisuflebis aRmniSvneli sityvis etomologiuri struqtura farTo gaazrebis saSualebas iZleva: Tavisufali sakuTari Tavis flobas SesaZlebelia gulisxmobdes fizikuri sxeulis doneze (pirovneba ar aris yma an mona), an axorcielebdes fsiqikur TviTflobas, TviTkontrols rogorc azrovnebis, ise grZnobisa da nebis doneebze. mas SeuZlia daitios `Tavisuflebis~ rogorc arqauli gaazrebebi, ise Tanamedrove da, albaT, aseve momavalSi warmoqmnili gagebebic. individualuri Tavisuflebis ideis aseTi naadrevi wamomoSoba qarTul enobriv sinamdvileSi, vfiqrobT, Cvens winaSe ayenebs kiTxvebs eTnofsiqologiuri da sazogadoebrivi struqturis sferoebidan, romelTa gaazrebac erovnuli da sazogadoebrivi kvlevis TvalsazrisiT sainteresoa; radganac, rogorc humboldtma Tqva: `ena aris eris sulis produqti da eris sulis Semecneba SesaZlebelia enaTa agebulebis safuZvelze~. literatura abaevi 1979 _ Абаев В. А., Этимологический словарь осетинского языка, III, Ленинград. 31 andronikaSvili 1966 _ m. andronikaSvili, narkvevebi iranul-qarTuli enobrivi urTierTobidan, Tbilisi. baueri 1971 _ Bauer W., Griechisch-Deutsches Wőrterbuch zu den Schriften des Neuen Testaments, Berlin. benvenisti 1974 _ Бенвенист Э., Словарь индоевропейских социальных терминов, Общая лингвистика, Москва. gamyreliZe, ivanovi 1984 _ Гамкрелидзе Т. В., Иванов В. В., Индоевропейский язык и индоевропейцы, II, Тбилиси. germanuli enis etimologiuri leqsikoni, 1959 _ Das Herkunftswőrtebuch, Etymologie der Deutschen Sprache, Mannheim. giorgaZe 1974 _ Die Begriffe “Freie” und “Unfreie” bei den Hethitern, Acta Antiqua Academiae Scientiarum Hungaricae, XXII, F. 1-4 Budapest. giorgaZe 1999 – gr. giorgaZe, xeTologiuri da qarTvelologiuri Ziebani, Tbilisi. dvorecki 1958 _ Дворецкий, Древнегреческо-русский словарь И. Х., I, Москва. lusti, eunikeli, hauspi 1992 _ Lust J., Eunikel E., Hauspie K., A GreekEnglish Lexicon of the Septuagint, Stuttgart 1992. fasmeri 1967 _ Фасмер М., Этимологический словарь русского языка, II, Москва. fasmeri 1971 _ Фасмер М., Этимологический словарь русского языка, III, Москва. futkaraZe 1993 _ S. futkaraZe, Cveneburebis qarTuli, baTumi. friski 1960 _ Frisk H., Griechisches Etymologisches Wőrterbuch, Heidelberg. Staineri 1894 _ Steiner R., Philosiphie der Freiheit, Berlin. cqitiSvili 2001 _ T. cqitiSvili, nebis Tavisuflebis problema SoTa rusTavelis `vefxistyaosanSi~, Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi, 30, Tbilisi. Irine Melikischwili Über den etymologischen Umfang des Begriffes der "Freiheit" Vom Sozialen zum Individuellen Zusammenfassung Worte, die den Begriff der "Freiheit" bezeichnen, besitzen verschiedene Etymologien in verschiedenen Sprachen. Durch die Betrachtung dieser Bezeichnungen ergibt sich ein Bild interessanter inhaltlicher Entwicklung. Es ist zu verfolgen, wie der Begriff, der früher einen sozialen Charakter trug, allmählich 32 eine persönliche, individuelle Qualität annimmt. Es werden vier verschiedene semantische Wege der Bildung der Worte für die Bezeichnung des Begriffes der "freiheit" betrachtet. 1. Das Lateinische liber und das Griechische eleutheros (frei) stammen von der indogemanischen Wurzel xleudh- "emporwachsen, hochkommen".Von der Bedeutung des Wachstums entwickelt sich die Bedeutung des Emporgewachsenen, der Gestalt (got. laudi "Gestalt"), dann die Bedeutung "die Leute, das Volk" "Emporgewachsene aus einer Wurzel" und dann die Bedeutung des „freien Menschen“, das ist der, der zu dem Volke gehört, da er aus der selben Stamm emporgewachsen ist. Also von der Verbalwurzel xleudh´- „wachsen“ entwickelt sich das Attribut x(e)leudhero-, der den Status des freien Menschen bezeichnet. 2. Eine andere etymologische Reihe bilden die Bezeichnungen der "Freiheit" im germanischen Sprachkreis: im Deutschen frei, im Englischen free. Diesen Wörtern liegt auch sozialer, kollektiver Sinn zugrunde, obwohl von mehr seelischer Qualität. Sie stammen vom indogermanischen xprāi- "gernhaben, schonen; friedlich-frohe Gesinnung"; mit Ableitungen: xpri-to, "geliebt", xprijo, prija "Gattin", xprijotā "Liebe". Die Nachkommen dieser Wurzel sind belegt im Griechischen, in indoiranischen, slavischen, germanischen und keltischen Sprachen. Die Bedeutung „frei“ ist im germanischen Sprachraum entwickelt: got. frijōn, ahd. frï , ags. frēo, frī, aisl. frijāls "frei", ursprünglich "zu den Lieben gehörig": die Personen, die man liebt, und daher schützt, sind die eigenen Sippenund Stammesgenossen, die "Freunde", sie allein stehen frei, d.h. vollberechtigt in der Gemeinschaft im Gegensatz zu den fremdbürtigen Unfreien (Unterworfenen, Kriegsgefangenen). Frei und Freund haben gemeinsame Herkunft aus got. frijon "lieben", Freund – alte Bedeutung "Blutsverwandter, Stammesgenosse", dann "persönlich Vertrauter, Kamerad". Auch im Indischen und Slavischen sind solche Bedeutungen entwickelt, wie priyā "Geliebte, Gattin" und aksl. prijatel "Freund, Geliebter". Die gefühllsmäßige, affektive Herkunft dieser Reihe von Wörtern ist leicht erkennbar. Also, auch in diesem Sprachkreis hat die Bezeichnung der Freiheit den sozialen Sinn, aber mehr vom seelischen Charakter. 3. Eine andere Entwicklung zeigen die slavische Sprachen: Aksl. svoboda "Freiheit" stammt von idg. xseųe/sųe "eigen, selbst", die abgeleitete Form xseųe/sue „zum eigenen Volk gehörig“. In einigen indogermanischen Sprachen sind von dieser Form die Worte für Sippenzugehörigkeit entwickelt: z.B. got. sibja , ahd. sipp(e) "Sippe, Gesamtheit der eigenen Leute"; germ Suēbu, ahd. Swāba "Schwaben". Das slavische Wort für "frei" hat auch den sozialen Sinn der Sippenangehörigkeit; dieses Mal gründet sich die Bildung auf dem Possessivpronomen und die persönliche Beziehung rückt etwas mehr in den Vordergrund. 4. In georgischer Sprache ist der Begriff der "Freiheit" durch das Wort tavisupali bezeichnet. Es ist zusammengesetzt aus den Wörtern tavi "Selbst" und 33 upali "Herr". Es entsteht die Bedeutung "Herr von sich selbst, der Selbstbeherrscher". Das Wort enthält keinen Hinweis auf die soziale Zugehörigkeit. Tavisupali ist der Herr von sich selbst und folglich kein Untertan. Er ist unabhängig, hat keinen anderen Herren (upali) als sich selbst (tavi). Dieses Wort ist belegt in den ältesten georgischen Übersetzungen des neuen Testaments, aus den ersten christlichen Jahrhunderten (IV-V Jh). Da entsprechen dem eleutheros, eleutheria des griechischen Originals immer diese Worte tavisupali "frei", tavisupleba "Freiheit". Dies ist belegt auch in den altgeorgischen Übersetzungen des Alten Testaments, z.B. im Deuteronomium 15, 12 u.a. Volglich, die Etymologien von den Worten eleutheros, frei, svoboda, tavisupali stellen die Stufen der Entwicklung des Begriffes der "Freiheit" dar: I. Frei sind die Menschen, die aus einer Wurzel emporgewachsen, in einem Erbstrom geboren sind (liber, eleutheros, āzāt). Der Begriff ist begründet auf den Ideen des "Wachstums, des im Erbstromgeborenseins". II. Frei sind die Menschen, die in einer Sippe in seelischer Zuneigung vereint sind (frei, free) III. Frei sind die Menschen, die zu unserer Sippe, Gemeinschaft gehören, die Unsrigen (svoboda). IV. Frei ist ein Mensch, der sich selbst beherrscht, der Herr von seinem Selbst ist. Erste drei Bildungen sind sozial-, die vierte aber individuell orientiert. 34 enaTmecnierebis sakiTxebi _ II, 2008 Teo CxeiZe `avesta~ _ sufizmis erT-erTi wyaro sufizmis erT-erT ZiriTad wyaros warmoadgens Zveli iranuli religia _ mazdeanoba, romlis kavSiri sufi poetebis SemoqmedebasTan SesaniSnavad daasabuTa cnobilma iranelma mkvlevarma mohamed mo’inma.1 misi azriT, sufi poetebTan arsebuli `ideogramebi~ da `Sifrebi~ aris maTTvis mazdeizmis reminiscencia, nostalgia Zveli iranuli Tavisufali religiisa, romelsac axSobda oficialuri religiis kanoni. mo’inis, bouzanis,2 diuSen-gilmenis3 da sxvaTa naSromebidan irkveva, rom sufi poetebisTvis damaxasiaTebel simboloTagan gansakuTrebiT mniSvnelovania _ mogvebis Rvino, kaTxa, samikitno, venaxi. simboloebs mniSvnelovani adgili uWiravs `avestaSi~ (Zveli iranelebis saRvTo wignSi). goeTem, pirvelma evropelTagan, aRniSna, rom iranelebi ar arian cecxlTayvaniscemlebi, rom isini adideben uzenaes RmerTs, xolo cecxli, sinaTle maTTvis aris `RmerTis taxti~, RmerTTan uSualo kavSirSi myofi ram da amitom misi simbolo4 zoroastris religiaSi. zoroastrul dualistur religiaSi keTili sulis mier Seqmnil samyaros aqvs ori saxeoba _ materialuri da sulieri, abstraqtuli. maT Soris arsebobs Tanafardoba da kavSiri. zoroastrTan miwier samyaroSi eqvsi elementia: cecxli, wyali, miwa, haeri, mcenare, cxoveli. keTil sulier samyaroSi maT Seefardeba WeSmariteba, keTili fiqrebi, mmarTveloba (xelmwifoba), morCileba, janmrTeloba, sicocxlis maradiuloba. SeiZleba vifiqroT, rom eseni abstraqtuli cnebebia, magram am uZveles sulier samyaroSi es cnebebi ar aris abstraqtuli, isini Seesabameba moqmed Zalas da personificirebulia. isini arian RmerTis mier Seqmnili da mas emsaxurebian da exmarebian miwieri problemebis mogvarebaSi. eqvsive warmoadgens kacobriobis moralur Tvisebas. es ormxrivi aspeqti CvenTvis (evropelebisTvis) sakmaod Zneli gasagebia. Cven aRviqvamT WeSmaritebas, siwmindes (e. i. sulier Tvisebas) rogorc kacis Sinagans, romelic gareT vlindeba. xolo zaraTuStras moZRvrebaSi igi aris garegani Zala, 1 M. Moïn, Mazdayasnā va ta’thir-i ān der adabiygāt-i Pārsi.Tehran, 1948. A. Bausani, Persia religiosa, 1959. 3 I. Duchesne-Guillemin, La religion de L’Iran ancien, 1962. 4 citirebulia naSromidan H. Lommel, Symbolik der Elemente in der zoroastrischen Religion, 1959. 2 35 romelic mas marTavs da amoqmedebs. CvenTvis is aris subieqturi, maTTvis obieqturi da viTarca sulieri _ adamianze zemoT myofi. is aris moqmedi da amitom unda gavigoT rogorc cocxali, pirovnuli. gamoTqulia mosazreba, rom uzenaesi suli aris RmerTis gapirovnebuli atributi.1 amitom adamianisTvis is ar aris abstraqtuli, aramed esaa RmerTis mier boZebuli Zala, romelic emsaxureba adamians. amrigad, eqvsi miwieri elementis zemoT dganan sulieri elementebi, romlebic arian cocxalni da moqmedni. WeSmariteba gansazRvravs adamianis beds. keTili fiqrebi moicavs marTal azrebsa da grZnobebs. rac Seexeba Zalauflebas anu mmarTvelobas, igi gulisxmobs samarTlianobis ganxorcielebas materialur samyaroSi. esaa Tanafardoba Zalauflebasa da mis ganxorcielebas Soris, rac erTgvarad asaxulia mis aRmniSvnel terminSi xšatra-vairya-, xšatra-s aqvs ori mniSvneloba: Zalaufleba da saxelmwifo. yovlismomcveli RmerTis Zalaufleba vrceldeba saxelmwifozec. es ori cneba vrceldeba mTel sazogadoebaze, mefidan dawyebuli, calkeuli ojaxiT damTavrebuli. amgvari mmarTveloba aris morCileba RmerTis winaSe. TviT mefec aris morCili RmerTisa da misi neba-survilis winaSe. Cveulebriv mmarTvelobasTan erTad ixsenieba `janmrTeloba~ da `ukvdaveba~. `janmrTeloba~ gagebulia rogorc RvTis wyaloba. `ukvdavebaSi~ igulisxmeba, rom adamianis sicocxle dausrulebelia, masac zeciur siZlieres aniWebs RmerTi da materialur samyaroSi sicocxlis dasrulebis Semdeg, igi grZeldeba zeciur samyaroSi. metad Taviseburia simboloebis cneba Zvel iranul filosofiaSi; mag., CvenTvis lomi aris vaJkacobis, gmirobis simbolo; arwivi _ aRmafrenis, siswrafis, zoroastrTan Sebrunebuli viTarebaa: abstraqtuli cneba gamoxatavs materialurs. erTgvar xidad da metad mniSvnelovan movlenad Zvel iranul filosofiasa da sufizms Soris gvevlineba sohravardi, romelic gardaicvala 1191 w. man Seiswavla iranisa da saberZneTis memkvidreoba. misi moZRvreba dafuZvnebulia `aRmosavlur doqtrinaze~, e. i. iranul sibrZneze. metad originalurad aqvs mas axsnili sinaTlisa da sibnelis dapirispireba. erTia simbolo aucileblobis, meore _ SesaZleblobis. mravali zoroastruli termini gadmotanil iqna Semdgom xanaSi, mag. cnobili falauri formula pat nām i yazdān i rāyōmand i xv varrōmand kalkirebulia cnobil muslimur formulaSi bismi’llāh. 1 Lommel-is das. naSr. krebulSi Zarathustra, Darmstadt, 1970. 36 mecnierTa Soris kamaTis sagnad iqca anwār qāhira- `gamarjvebis varskvlavi~, zogierTis azriT, esaa mr. ricxvSi gadatanili atāši Bahrām mazdeanTaTvis metad principuli cecxli. sohravardi aseve Rrmad icnobda berZnul filosofias da Tavis SromaSi iyenebda mis debulebebs. amitom gamoTqmulia mosazreba, rom man moaxdina am ori filosofiis sinTezi da mis SromaSi inkorporirebulia berZnuli da iranuli elementebi. sohravardis moZRvrebam mniSvnelovani roli iTamaSa iranuli sufizmis ganviTarebaSi. Teo Chkheidze "Avesta" – one of the sources of Sufism Summary After the take-over of Iran by the Arabs and the consequent spread of Islam, the new official religion expelled the Old Iranian Zoroastrian religion. The connection with Old Iranian world and the Zoroaster’s teachings, however, still existed. The Ideograms and ciphers found in the Sufi poets’ works could be explained as nostalgia for the past and reminiscence of Mazdaism. The most important symbols used by Sufi poets associated with older epoch are the priests’ wine, bowl, inn, and vine. The "Avesta" – a collection of Zoroastrian sacred texts – is full of symbols. In this Dualistic religion, the world created by the good deity has two sides – material and spiritual, abstract, and there’s a connection and balance between these. It needs to be said that abstract part is also effective and represents a power, a tool for the deity to rule earthly matters. The nature of symbols in Old Iranian world is peculiar as well. For example, for us a lion is a symbol of heroism and courage. An Eagle is a symbol of enchantment and speed. In Zoroastrianism, the situation is inverted – an abstract notion convenes a material one. Sohravadi (died 1191) played a great role in explaining the connection between the old Zoroastrian religion and Sufism. Many Zoroastrian notions were transferred into Islamic epoch, such as pat nānı i yazdān i rāyōmand i xvarōmand is copied as bism’illah. 37 enaTmecnierebis sakiTxebi _ II, 2008 komunikaciuri lingvistika rusudan asaTiani, nuca wereTeli winadadebis sainformacio struqtura: implikaciuri topiki qarTulSi I. Sesavali 1.1. sakiTxis dasma winadadebaSi informaciis struqturirebis sxvadasxvagvari saSualebebi cvlis winadadebis pragmatikul Sinaarss da implikaciurad ufro farTo konteqstur Sinaarsebs moicavs. am fenomenis sakvlevad Tanamedrove enaTmecnierebaSi SemuSavda garkveuli meTodologia da GganisazRvra ZiriTadi cnebebi, romelTa saSualebiT, met-naklebi warmatebiT, SesaZlebelia winadadebis sainformacio struqturis kvleva. fokusi da topiki winadadebis sainformacio struqturis ganmsazRvreli swored aseTi ZiriTadi cnebebia. 1.2. fokusi winadadebaSi fokusis garda warmodgenil informacias ewodeba foni (Common Ground). orive maTgani gamoxatavs sxvadasxva datvirTvis mqone informacias. fokusi ZiriTadad gamoxatavs axal informacias, romliTac sainformacio nakadSi, ZiriTadad kiTxva-pasuxis diskursSi, ivseba informaciuli xarvezi, xolo foni _ Zvel informacias, romelic mosaubreTa saerTo safuZvels qmnis. mag.: kiTxvaze – vin daxata suraTi? – pasuxSi: biWma daxata suraTi – fokusirebuli iqneba biWi, xolo fons (Common Groud) qmnis komunikaciis aqtSi monawileTa saerTo ‘codna’ imis Sesaxeb, rom viRacam daxata suraTi. sakomunikacio aqtis dros, informaciis struqturirebisas, foni uwyvetad icvleba da ivseba mopovebuli informaciisda Sesabamisad. u. Ceifi aris erT-erTi pirveli mecnieri, romelmac enaTmecnierebaSi daamkvidra termini fokusi. igi saubrobda fokusze, rogorc informaciis SefuTvis meqanizmze, romelic uSualod pasuxobs mosaubreTa sakomunikacio moTxovnilebebs. u. Ceifi fokuss uwodebs axal informacias, romelic gamokveTili intonaciis wyalobiT warmoaCens informaciis centralur nawils; xolo foni gamoxatavs Zvel informacias, romelic safuZvels qmnis axali informaciis mosapoveblad. manfred krifkas azriT, yvelaze zusti gansazRvreba fokusisa unda asaxavdes SesaZlebel pasuxTa alternativebis rigs. mag.: zemoT moxmobil kiTxvaze – vin xatavs suraTs? – pasuxi SeiZleba iyos: biWi, gogo, kaci, qali, mxatvari da a. S. am SesaZlebel pasuxTa alterna38 tivebidan, situaciisda Sesabamisad, irCeva erT-erTi, romelic swored am SerCevis wyalobiT aris fokusirebuli. aqedan gamomdinare, m. krifka iZleva fokusis ufro zust definicias: fokusi miuTiTebs im alternativebis arsebobaze, romlebic relevanturia lingvistur gamoxatulebaTa interpretirebisTvis. amdenad, fokusi, zogadad, gviCvenebs, rom arsebobs interpretaciis sxvadasxva alternativebi. fokusis sxvadasxva qvetipi swored am zogadi ideis sxvadasxvagvari variaciaa. fokusirebuli SeiZleba iyos winadadebis sxvadasxva zomis Semadgeneli: mTeli winadadeba, saxeluri Tu zmnuri frazebi an maTi nawilebi (zedsarTavebi, CvenebiTi an kuTvnilebiTi nacvalsaxelebi, garemoebebi da sxv.). zogjer gamoyofen farTo da viwro fokuss. qvemoT moxmobil magaliTSi fokusi TandaTan viwrovdeba B1-dan B4-mde (C. Gessenhoven): A1: What else can you tell us about Helen? B1: She [used to drive a Renault CLIO]Foc A2: Has she driven any other cars besides Fords and Chevrolets? B2: She used to drive [a Renault CLIO]Foc A3: What kind of Renault did she drive? B3: She used to drive a Renault [CLIO]Foc A4: Does she drive a Renault CLIO? B4: She [USED TO]Foc drive a Renault Clio B1 farTo fokuss warmogvidgens, xolo B2, B3, B4 sxvadasxva saxis viwro fokusebs. yvela pasuxi erTi da imave winadadebiT aris warmodgenili, informaciul sxvaobas qmnis mxolod intonaciuri konturi, rac sxvadasxva fokusis maCvenebelia. am intonaciebis areva pasuxs araadekvaturad aqcevs. magaliTad, A1-ze B2, B3, an B4 pasuxTa Sesabamisi intonaciuri konturi araadekvaturi iqneba da sakomunikacio situaciis rRvevas gamoiwvevs. arsebobs sxvadasxva tipis fokusebi, magaliTad: 1.Verum fokusi, romelic winadadebis WeSmarituli Rirebulebis fokusia. is ZiriTadad gamoixateba damxmare zmnis aqcentirebiT: She DOES like broccoli 2. kompleqsuri (Complex) fokusi, romelic or an met Semadgenels aerTianebs da ver daiyvaneba erTamde: John only introduced BILL to SUE. 3. mravalricxovani (Multiple) fokusi, romelic erTsa da imave winadadebaSi warmogvidgens or (an met) damoukideblad fokusirebul Semadgenels: John only introduced BILL only to SUE. 4. kontrastuli (Contrastive) fokusi gvaqvs iseT SemTxvevebSi, rodesac kiTxvaSive SemosazRvrulia alternativebis rigi. is gamoiyeneba mxolod namdvilad kontrastuli azris gamosaxatavad: 39 A: What do you want to drink tea or coffee? B: I want TEA. 5. amomwuravi (Exhaustive) fokusi gviCvenebs imas, rom is aris erTaderTi swori alternativa: It’s JOHN and BILL that stole a cookie. (anu: swored JOHN-ma da BILL-ma moipares namcxvari da sxvam aravin.) 6. Skaluri (Scalar) fokusis SemTxvevaSi (romelsac aseve emfatikur (Emphatic) fokuss uwodeben) alternativebi dalagebulia Skaluri principiT da fokusi aris am alternativebis yvelaze dabali an yvelaze maRali (anu polaruli) elementi: WILD HORses wouldn’t drag me there. 1.3. topiki fokusisagan gansxvavebiT, topiki ZiriTadad Zvel informacias warmogvidgens da informaciis pragmatulad aqtualizebul nawils gamoxatavs: zogierT SemTxvevaSi situaciis asaxvisas saWiro xdeba informaciis dazusteba, misi pragmatuli Rirebulebebis gaxazva, movlenebs Soris arsebul (an ararsebul) kavSirebze miniSneba, informaciis mosalodneloba-moulodnelobis asaxva, informaciaSi implikaciuri an presupoziciuli mimarTebebis dafiqsireba da sxva amgvari. topiki swored amgvar damatebiT informacias gadmogvcems da ZiriTadad aris winadadebis is wevri, romlis Sesaxebac movipovebT informacias. topikis dasadgenad yvelaze moxerxebulia frazebi: ras ityviT X-is Sesaxeb? Semdgomi informacia swored am X-is Sesaxebaa da, rogorc wesi, gulisxmobs gamonaTqvams: rac Seexeba X-s, is... Tu fokusiT xdeba ucnobi informaciis Sevseba, topiki, piriqiT, cnobilia da mis Sesaxeb vagrovebT damatebiT informacias. fon der gabelenci iyo pirveli mecnieri, romelmac topiki gamoiyena mosaubris mier nagulisxmebi obieqtis aRsaniSnavad. im terminTa Soris, romlebic ukavSirdeba komunikaciisas informaciis struqturirebas, topiki aris iseTi cneba, romlis identificirebasac axdens mosaubre da romlis Sesaxebac Semdgomi informacia, anu komentari, aris mocemuli. terminebi `topiki~ da `komentari~ xSirad gamoiyeneba e. w. `fsiqologiuri subieqtisa~ (resp. is, razec fiqrobs mosaubre) da `fsiqologiuri predikatis~ (resp. is, rasac am ukanasknelze fiqrobs mosaubre) mimarT. magaliTad, winadadeba Aristotle Onassis married Jacqueline Kennedy SeiZleba iyos sxvadasxvagvarad interpretirebuli: Aa. [Aristotle Onassis]Topic [married Jacqueline Kennedy]Comment b.[Jacqueline Kennedy]Topic [married Aristotle Onassis]Comment a-s SemTxvevaSi vsaubrobT, informacias movipovebT a. onasisis Sesaxeb da, faqtobrivad, vpasuxobT kiTxvaze: ras ityviT onasisis Sesaxeb?; xolo b-s SemTxvevaSi – J. kenedis Sesaxeb: ras ityviT kenedis Sesaxeb? amgvarad, SeiZleba warmovadginoT topikis Semdegi definicia: 40 topikuri Semadgeneli aris erTeuli an erTeulTa simravle, romlis Sesaxebac komentarSi gadmocemuli informaciaa mopovebuli. arsebobs sxvadasxva tipis topikebi, magaliTad: 1. kontrastuli, romelic gviCvenebs kontrasts wina diskursul TemasTan. is SeiZleba gamoyenebul iqnes wina Temidan axal Temaze gadasasvlelad, ramdenadac axal informacias gvawvdis ara Zvel, aramed ZvelTan dapirispirebul, topikalizebul, SedarebiT axal Semadgenelze: A: Do you think that Fritz would buy this suit? B: Well, [I]Top certainly wouldn’t. (am SemTxvevaSi mopasuxe B pirdapir ar pasuxobs A-s SekiTxvas, aramed iZleva gansxvavebul, Tumca kiTxvasTan dakavSirebul, kontrastul, pasuxs). 2. nawilobrivi, romelic gamoiyeneba ZiriTadad im SemTxvevebSi, rodesac mosaubre Tavs aridebs kiTxvaze pirdapir, amomwurav pasuxs da Zveli informaciidan mxolod garkveuli nawilis Sesaxeb gvawvdis axal informacias: A: What did the pop stars wear? B: [The female pop stars]Top wore [caftans]Foc. (am SemTxvevaSic, mopasuxe B ar pasuxobs kiTxvaze pirdapir, yovel SemTxvevaSi, amomwuravad). 3. implikaciuri, romelic gvawvdis informacias ara mxolod moTxovnil wevrze, aramed nagulixmeb (ZiriTadad, sapirispiro situaciaSi myof) wevrzec: A: What about the men, do they smoke cigarettes? B: [Only men]Top smoke cigarettes. (am pasuxSi igulisxmeba, rom mxolod kacebi (da ara qalebi) ewevian sigarets). 1.4. topikisa da fokusis warmodgenis enobrivi saSualebebi formaluri TvalsazrisiT, topiki da fokusi SeiZleba markirebul iqnes sxvadasxva enobriv doneze: 1. fonetika-fonologiis (intonacia, maxvili, toni, specifikuri fonetikur-fonologiuri procesebi: gamJRereba-dayrueba, asimilaciadisimilacia da sxv.); 2. morfologia-sintaqsis (morfologiuri markeri, specialuri brunva, Serwymuli nawilaki an klitika; sityvaTa rigis cvla, elifsi, specifikuri konstruqciebi, frazebis gagleja, tmesi da sxv.); 3. leqsika-semantikis (specialuri sityvebi, nawilakebi, artikli, kvantoruli sityvebi: mxolod, marTlac, namdvilad, aseve, kidec da sxv.). xSirad es formaluri meqanizmebi Tanaarsebobs da Sedegad vRebulobT rTul, kompleqsur enobriv modelebs, romlebic emsaxureba 41 informaciis struqturirebasa da SefuTvas winadadebaSi. formaluri meqanizmebi xSirad implikaciuri xasiaTisaa (mag., sityvaTa rigis cvla xSirad intonaciur gamokveTasac iwvevs da garkveul SemTxvevebSi sintaqsuri mimarTebebis cvlasac; specialuri nawilakebis gamoyeneba zogjer iwvevs winadadebis wevrTa Soris sintaqsuri mimarTebebis cvlas da specialur intonaciur gaformebasac moiTxovs da sxv.). topikisa da fokusis markirebis ZiriTadi universaluri meqanizmia specifikuri intonaciuri konturi, Tumca arsebobs enaTa mixedviT gansxvavebuli sxvadasxvagvari formaluri modelebic. enebSi, romlebic orientirebulia sainformacio nakadSi pragmatulad aqtualizebuli elementebis konceptualur markirebaze, rogorc wesi, topikis aRmniSvneli specialuri morfologiuri mawarmoebelic gamoiyofa (magaliTad, asea iaponurSi). miuxedavad imisa, rom es procesebi enaTa mixedviT specifikuria (yoveli ena Tavisi strategiis mixedviT axorcielebs topik-fokusisa Tu sxva aqtualizebuli wevris formalizebas), universalur maxasiaTeblebsa da niSnebze saubari mainc SesaZlebelia. 1.5. sakvlevi obietis dadgena; kvlevis miznebi da amocanebi implikaciuri topiki, rogorc aRvniSneT, imiT aris gamorCeuli, rom is damatebiT, damazustebel informacias gvawvdis saubris Temis Sesaxeb da, imavdroulad, mas garkveulad upirispirebs, acalkevebs sxva nagulisxmebi informaciisgan. specifikuri kontrastuli intonacia garkveuli Semadgenlisa gulisxmobs kontrastul, sapirispiro informacias sxva obieqtze, rac nagulisxmebia da gamomdinareobs an zogadi codnidan Cveni samyarosa da warmodgenebis Sesaxeb (zogadi implikaciuri topiki) an, konkretuli situaciidan gamomdinare, am konkretuli situaciuri codnidan (konteqsturad gansazRvruli implikaciuri topiki). magaliTad, winadadebaSi: [ai qalebi] Top ar ewevian, igulisxmeba Cveni codna da gamocdileba imis Sesaxeb, rom kacebi ewevian (zogadi implikaciuri topiki). xolo situaciidan: sanadirod wavidnen biWi da monadire. [ai monadirem ] Top mokla iremi – gamomdinareobs, rom biWma ar mokla iremi (konteqsturi implikaciuri topiki). Cveni amocanaa, gavarkvioT: 1. gamoixateba Tu ara formalurad implikaciuri topiki qarTulSi; 2. Tu ki, konkretulad ra formaluri modelebi gamoiyeneba qarTulSi implikaciuri topikis gamosaxatavad; 3. ra rols asrulebs am modelebSi intonacia; 4. ra saxis sintaqsuri konstruqciebia damaxasiaTebeli implikaciuri topikisaTvis; 5. Tu gamoiyeneba (da romeli) nawilakebi implikaciuri topikisaTvis qarTulSi. 42 1.6. meTodologia ramdenadac topikisa da fokusis formaluri modelebis moZiebisaTvis gansakuTrebiT mniSvnelovania bunebrivi sametyvelo situaciebi, saanalizo masalis mosapoveblad SemuSavda swored aseT bunebriv situaciaTa mastimulirebeli saeqsperimento amocanebi, romlebic eyrdnoba potsdamberlinis proeqtis farglebSi SemuSavebul mravalferovan testebsa da kiTxvarebs. testebi Sedgenilia situaciis ori ZiriTadi monawilis topikalizaciisTvis (agenti, mimRebi): implikaciuri topikis realizeba mowmdeba mxolod ori monawilisTvis (agenti, mimRebi). am amocanebis gadawyvetis pirobebSi cdispirTa mier spontanurad warmoTqmul gamonaTqvamTa simravle qmnis saanalizo erTeulTa bazas. II. masalis mopoveba 2.1. eqsperimentis aRwera implikaciuri topikis ZiriTadi enobrivi modelebis gamosavlenad Catarda ori tipis eqsperimenti. pirveli amocana: cdispirebs eZleodaT ilustrirebuli baraTebi. maT unda exelmZRvanelaT Semdegi instruqciiT: cdispirebs ise unda gaecaT pasuxi dasmul SekiTxvaze, rom ar daesaxelebinaT is piri, romlis Sesaxebac gvsurda mogvepovebina damatebiTi informacia. amdenad, topikalizebuli informacia winadadebaSi fiqsirdeboda ara uSualod, aramed implikaciurad. meore amocana: cdispirebs eZleoda erTi da igive, ornaxatiani, baraTebi. erT-erTi cdispiris baraTze Semoxazuli iyo erT-erTi naxati. Semoxazulnaxatiani baraTis mflobel informants ise unda gaeca pasuxi dasmul SekiTxvaze, rom meore informanti, romlis baraTic ar Seicavda Semoxazul naxats, gamoecno, romeli naxati iyo Semoxazuli. eqsperimentSi monawileobas iRebda Teqvsmeti adamiani, ZiriTadad studentebi – gogonebi da biWebi. muSaoba ZiriTadad wyvilebTan mimdinareobda. cda tardeboda bunebrivi diskursis pirobebSi. cdispirebs ilustrirebuli furclebi hqondaT darigebuli da maTi amocana iyo spontanurad, bunebrivad, yovelgvari dafiqrebis gareSe gaecaT pasuxi dasmul SekiTxvaze an aReweraT naxati. sul Catarda cameti sesia. 2.2. masalis Cawera kiTxva-pasuxebis Cawera xorcieldeboda warmoTqmisTanave Praat programaSi. es programa saSualebas iZleva dafiqsirdes fonetikuri Canawerebi, romlis speqtogramazec aisaxeba winadadebis mTliani intonaciuri konturi, tonuri cvlilebebi, maxvili, intensivoba da xmovanTa formantebi. 43 2.33. masalis anotireba a mopovebuli masalis m anaalizi-anot tireba xdebboda progr rama Exmaralda-Si, dac yovel l winadaadebas Seeesabameboda sxvadasx xva parameetrebis sad Sessabamisad damuSavebul d i striqoneebi: 1. saerT TaSoriso, laTinuri l a anbanis safu uZvelze miR Rebuli da special luri simbol loebiT gamd didrebuli,, trasliteeracia; 2. morf femebad daSl lili mimdeevrobebi; 3. morf febebis Sesaabamisi glo osebi; 4. ingl lisuri Targgmani; 5. qarTu uli anbanur ri Canawerii; 6. fonetikuri Canaaweri; 7. fono ologiuri Canaweri; C 8. metyvvelebis naw wilebis mixeedviT anot tirebuli Caanaweri; 9. sintaqsuri funnqciebis mix xedviT anot tirebuli Canaweri; C 10. semantikuri ro olebis mixeedviT anot tirebuli Caanaweri; 11. Semad dgenluri struqturi s s mixedviT anotirebuli Canaweri; 12. axal li-Zveli innformaciis mixedviT anotirebul a li Canaweri; 13. topiikis ganmsaz zRvreli Caanaweri; 14. fokusis ganmsaazRvreli Caanaweri; 15. sul lierobis mix xedviT anot tirebuli Canaweri; C III. mopo ovebuli maasalis nimmuSebi pir rveli amoc cana: insstruqtorii aZlevs er rT baraTs o ori suraTiiT: 34-1 P.1: kac P.2: qalii svams ci eweva insstruqcia: upasuxeT u kiiTxvas ise, rom ar axssenoT kaci,, ubralod miu uTiTeT qal lze imgvarad, rom gasaagebi iyos, Tu ras akeeTebs kaci. 44 kiTxva: vin eweva? pasuxi: ai, qali ar eweva 34-2 P.3: gogos da ara biWs axuravs qudi instruqcia: upasuxeT kiTxvas ise, rom ar axsenoT gogo, ubralod miuTiTeT biWze imgvarad, rom gasagebi iyos, Tu ras akeTebs gogo. kiTxva: vis axuravs qudi? pasuxi: ai, biWs qudi ar axuravs meore amocana: implikaciuri topiki (uaryofiTi implikacia) instruqtori aZlevs erT baraTs ori suraTiT (romelzec ar aris Semoxazuli arc erTi suraTi) erT-erT cdispirs, meores ki imave baraTs, sadac erT-erTi suraTi Semoxazulia: 34-7 P.8a: qali (da ara kaci) kiTxulobs wigns P.8a P.8b: qali da Dkaci kiTxuloben wigns P.8b (Semoxazvis 45 gareSe) instruqcia pirvel informants: Tqvens partniors aqvs igive suraTebi, rac Tqven. Tqvens wyvilze erTi suraTi Semoxazulia. Tqvenma partniorma unda gamoicnos, romelia Semoxazuli da am mizniT unda gkiTxoT, kiTxulobs Tu ara qali wigns Tqvens suraTze. Tqven upasuxebT rom kiTxulobs, rac cxadia orive suraTidan. Tqveni amocanaa, ise upasuxoT, rom Tqveni partniori mixvdes, kiTxulobs Tu ara meore piri wigns da, Sesabamisad, is gamoicnobs, Tu romelia Semoxazuli suraTi. instruqcia meore informants: gTxovT hkiTxoT partniors, kiTxulobs Tu ara qali wigns Tqvens suraTze? pasuxi: ki, mxolod qali kiTxulobs wigns. meore amocana: implikaciuri (dadebiTi) topiki 34-8 P.9a: qali da kaci qudebis gareSe = P.6a P.9b: kaci qudis gareSe, qali qudiT = P.6b =P.6b =P.6a (Semoxazvis gareSe) instruqcia pirvel informants: Tqvens partniors aqvs igive suraTebi, rac Tqven. Tqvens wyvilze erTi suraTi Semoxazulia. Tqvenma partniorma unda gamoicnos, romelia Semoxazuli da am mizniT unda gkiTxoT, axuravs Tu ara biWs qudi Tqvens suraTze. Tqven upasuxebT, rom ar axuravs, rac cxadia orive suraTidan. Tqveni amocanaa, ise upasuxoT, rom Tqveni partniori mixvdes, axuravs Tu ara meore pirs qudi da, Sesabamisad, is gamocnos, Tu romelia Semoxazuli suraTi. 46 instruqcia meore informants: gTxovT hkiTxoT partniors, axuravs Tu ara biWs qudi Tqvens suraTze. pasuxi: arc biWs ar axuravs qudi IV. masalis analizi 4.1. eqsperimentebis Sedegad dadasturebuli gamonaTqvamebi eqsperimentis Sedegad dafiqsirda pasuxebi, sadac kargad Cans implikaciuri topikis qarTuli enisaTvis damaxasiaTebeli formaluri modelebi (sul mopovebuli masala moicavs 13 winadadebas). nimuSad warmovadgenT ramdenimes: 1. ai qali, ar eweva. 47 2. ai biWs, qudi ar axuravs 3. ara, biWi marto ar aris navSi 48 Catarebulma eqperimentma gviCvena, rom qarTul enaSi implikaciuri topiki, upirveles yovlisa, gamoixateba specifikuri intonaciiT. aseve, gairkva, rom, marTalia, ara gvaqvs specialuri morfologiuri markeri, magram nawilakebi, romlebic mniSvnelovan rols TamaSoben implikaciuri xasiaTis informaciis formirebaSi, garkveulwilad aseTi `markeris~ funqcias asruleben. mocemuli cameti magaliTidan oTxjer dafiqsirda ai nawilaki, orjer dafiqsirda mxolod nawilaki da TiTo-TiTojer dafiqsirda swored, arc da -c nawilakebi. 4.2. nawilakebis analizi warmodgenili masalis mixedviT naTlad Cans nawilakebis gadamwyveti roli implikaciuri topikis gamosaxatavad. masalaSi dadasturda ai, -c, mxolod, swored martivi da arc rTuli nawilakebi. am nawilakebis funqciebisa da semantikis dasadgenad mogvyavs qarTul gramatikul tradiciaSi arsebuli mosazrebebi: ganmartebiT leqsikonSi ai nawilaki Semdegnairad aris daxasiaTebuli: 1. miuTiTebs imaze, rac xdeba an rac unda moxdes:Aai ris Tqmac mindoda. ai erTi magaliTic. 2. igivea, rac hai:Aai, Se eSmako, Sena! ai gidi! – igivea, rac hai gidi. sulxan-saba orbeliani ai-s aigivebs aa-sTan da ase ganmartavs: `ixile aqa, Tu viTar ganhyofs aobasa da myofsa. Mmyofi zogadi saxeli ars arsebisa da SemTxveviTisa, rameTu arseba TaviT TvisiT myofi ars da ara sxvisa Soris mqonebeli myofobisa da amisTvis qvemore damiweria myofsa Tana. xolo aÁÁ raRaTa ganeyofos arssa, ixile meWvretman: rameTu odes arsi anu myofi sTqva, myis Tanave gvarsa warmouyeneb xedulisasa, raÁc xroa iyos gancdad xeduli igi. xolo odes oden aÁÁ niSvnides, maT oden araobisagan ganhyofs da reca Tu a-Ta Soris warmoaCens, magram ugvarod da pirSeupyroblad, da merme ukuanaÁsRa zeda daurTavs a-sa, viTarmed raÁao, da miugebT TanganvliT, viTarmed cecxli, airi anu gonebaÁÁ da suli da eseviTari raÁve gvari myofTa.~ 49 akaki SaniZe ki ai nawilaks Semdegnairad ganmartavs: ai misaTiTebeli nawilakia: ai es kaci, rom geubnebodi, ai Seni wigni. SeiZleba SeuerTdes iq da im sityvebs da miviRoT aiq, aim: aiq xidi aris, aim ficarzed ramdeni buzi zis. -c nawilaks Semdegi gansazRvreba aqvs: ca, c, c-c, c ki mimarTebiTi nawilakia; gamaZlierebeli nawilakia. -c nawilakis gameorebulad xmareba aucilebelia, Tu msjeloba ukuTqmiTia. am SemTxvevaSi -c emateba ara winadadebis wevrs, aramed ukuTqmiT nawilaks, ris gamoc miRebulia: arc-arc, aRarc-aRarc, verc- verc, nurc-nurc. swored ganimarteba Semdegnairad: 1. namdvilad, marTlac, zustad: swored ase unda gakeTdes da ara sxvagvarad. biWi swored iq mivida, sadac elodnen. 2. igivea, rac sworad: kiTxvaze sworad upasuxa. mxolod nawilaki: 1. Aara umetes imisa, rac vinc aris. swored is (isini), swored im dros, im adgils da a. S., - marto: manqanaSi mxolod ori kaci ijda. mxolod axla dainaxa. jerjerobiT mxolod mercxlebi mofrindnen. 2. igivea, rac oRond: wadi, mxolod droze dabrundi! mxolod da mxolod = martooden, mxolod. rogorc vxedavT, qarTul specialur literaturaSi TiTqmis araferia naTqvami nawilakebis rolze winadadebis sainformacio struqturis formirebaSi. am rolis gasaanalizeblad meti yuradReba unda mivaqcioT ara mxolod nawilakebis semantikas, aramed maT funqciasac. n. Sengelaia nawilakebs arasrul sityvebs uwodebs. ramdenadac arasruli sityvebis forma aris martivi, imdenad rTulia maTi semantika da swored aseTi arasruli sityvebis daxmarebiT SeiZleba gamoixatos sabolood molaparakisTvis sasurveli informacia. arasrulAsityvaTa mniSvneloba araviTar SemTxvevaSi ar warmoadgens raRac Semadgeneli mniSvnelobebis erTianobas. isini warmoadgenen martiv formebs. maT calke ar gaaCniaT sakuTari mniSvneloba, isini mniSvnelobas iZenen winadadebaSi srulmniSvnelobian sityvebTan erTad xmarebisas. arasruli sityvebi uzrunvelyofen logikurad azrobriv mTlianobas, erTgvarovnebas da gabmulobas. arasruli sityvebis gareSe teqsti ubralo mSrali winadadebebis mTlianobad iqceva. am Mmsjelobis dadasturebaa eqsperimentebiT mopovebuli masalac. metic, gairkva, rom nawilakebis roli teqstis mTlianobis formirebaSi ganisazRvreba maTi, SeiZleba iTqvas, pirveladi funqciiT formalurad gamoxaton garkveuli cvlilebebi winadadebis sainformacio struqturaSi. 50 V.Ddaskvnebi 5.1 nawilakebis roli winadadebis informaciis struqturirebaSi 1. ai nawilaki cdispirebis mier gamoiyeneboda iseTi implikaciuri topikis gamosaxatavad, romelic damatebiT, ZiriTadad sapirispiro, informacias gvawvdida rogorc zogadi (34-1), aseve konkretuli situaciis meore wevrze: 34-2, 34-3, 43-4. implikaciuri topikis gamosaxatavad yvelaze xSirad swored es nawilaki dafiqsirda. sazogadod, sainteresoa, ai nawilakis zogadi funqcia: `miTiTeba+predikacia~, rac mas a. vejbickas mier navaraudebi erT-erTi primitivis (demonstrativis, substantivisa da predikaciis elementebiT) Sesabamis enobriv realizaciad warmogvidgens. swored am funqciebis gamo, is bavSvTa metyvelebis adreuli formebis aucilebel Semadgenels warmoadgens, rac, aseve, TanxmobaSia a. vejbickas mier winaswarmetyvelurad `aRdgenil~ (ramdenadac inglisurSi msgavsi, sami funqciis gamaerTianebeli, semantikuri primitivis realizacia ar dasturdeba) primitivTan. 2. mxolod nawilaki sixSiriT meorea implikaciuri topikis markirebis procesSi. is gulisxmobs, rom topikTa SesaZlebel variantTagan erTi da mxolod erTia dasaSvebi situaciisda Sesabamisad da is mxolod aseT konkretul SemTxvevebSia misaRebi: 34-6, 34-7. 3. EerTma cdispirma upiratesoba mianiWa marto nawilakis gamoyenebas mxolod nawilakis nacvlad. am nawilaks, rogorc Cans, igive funqciebi aqvs, rac mxolod nawilaks: alternativebidan SearCios erTaderTi (34-9), Tumca Tavisuflad monacvle leqsemebad maT mainc ver CavTvliT, ramdenadac arsebobs konteqstebi, sadac isini erTmaneTs ver Caenacvlebian; mag.: marto kaci sikvdilSiac codoao. amis mizezi, rogorc Cans, maTi gansxvavebuli funqciebia: mxolod kvantoruli zmnizedaa, marto nawilaks ki SeiZleba hqondes, damatebiT, zedsarTavis funqciac, amitomac fraza marto kaci sintaqsuri wyvilia (uSualo Semadgeneli winadadebisa; e.i. aq igi srulmniSvnelobiania), maSin rodesac *mxolod kaci sintaqsur frazas ver qmnis (e.i. is nawilakad rCeba). 4. aseve erT SemTxvevaSi dafiqsirda ar+c nawilaki: 34-8. am rTuli, nawarmoebi nawilakis funqciaa SesaZlebel alternatiul topikTagan uaryofiTi niSniT gamoarCios erT-erTi imgvarad, rom implikaciurad meoris igive mdgomareoba daafiqsiros. es nawilaki informantma gamoiyena kiTxvaSi mocemuli uaryofiTi mniSvnelobis dasadastureblad imgvarad, rom iplikaciurad meoris Sesaxebac msgavsi, uaryofiTi informacia mogvawoda. 5. swored nawilaki dafiqsirda im SemTxvevaSi, rodesac informanti implikaciurad adasturebda kiTxvaSi mocemuli informaciis 51 sapirispiro informacias. sainteresoa, rom ‘uaryofiTi dadasturebis’ gasaZliereblad man gamoiyena kompleqsuri fraza: swored rom (43-5). 6. -c nawilaki Segvxvda, aseve, informaciis (mxolod dadebiTis) dadasturebisas (34-10). rogorc Cans, swored da -c nawilakebis funqcia aris ‘daTanxmeba, dadastureba’ situaciis mere wevris Sesaxeb damatebiT msgavsi (dadebiTi an uaryofiTi) implikaciuri xasiaTis informaciis gadmocemis mizniT. 7. aRsaniSnavia isic, rom nawilakebi, rogorc mosalodnelic iyo, ar dadasturda martivi implikaciuri topikis SemTxvevebSi: 34-11, 34-12, 34-13. 5.2. intonaciis roli implikaciuri topikis formirebaSi sazogadod, topikis ZiriTadi formaluri niSania specifikuri intonaciuri konturi, romelic gansxvavdeba fokusirebuli an neitraluri frazis intonaciisgan. misTvis damaxasiaTebelia aRmavali (magram ara imdenad, rogoric gvaqvs kiTxviT konstruqciebSi) intonacia frazis sasazRvro dabali intonaciiT (LH*Lp). aseTive intonaciuri konturi axasiaTebs implikaciur topiks. nawilakebi, ZiriTadad, topikalizebul wevrTan erTad erT mTlian fonologiur (intonaciur) frazas qmnian. 5.3. morfosintaqsuri modelebi eqsperimentebma daadastura, rom qarTulSi implikaciuri topikisaTvis specialuri morfologiuri markeri ar arsebobs, sintaqsuri Tavisebureba ki aris is, rom topikalizebuli wevri miiswrafvis daikavos winadadebis sawyisi, ZiriTadad zmnis wina, pozicia. literatura asaTiani 2006 _ asaTiani r., intonaciis roli winadadebis sainformacio struqturis formirebaSi, enaTmecnierebis sakiTxebi, `universali~, Tbilisi 2006. orbeliani 1991 _ orbeliani, s.s. leqsikoni qarTuli, `merani~, Tbilisi 1991. SaniZe 1973 _ SaniZe a., qarTuli enis gramatikis safuZvlebi, `Tbilisis universitetis gamomcemloba~, Tbilisi 1973. Sengelaia 2000 _ Sengelaia n., arasruli sityvebi da teqstis semantikuri mTlianoba, `diogene~, Tbilisi 2000. Ciqobava, WabaSvili 1986 _ Ciqobava arn., WabaSvili m., qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni, saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademia, enaTmecnierebis instituti, qarTuli sabWoTa enciklopedia, Tbilisi 1986. Чейф 1975 _ Чейф У. Л., Старая и новая информация, Значение и структура языка, "Прогресс", Москва 1975. Buring 1995 _ Buring D. Topic, Cologne University, Electronic Version. 52 Gussenhoven 2006 _ Gussenhoven C., Notions and subnotions in information structure. Radboud Universiteit Nejmegen and Queen Mary, University of London, Electronic Version. Krifka 2006 _ Krifka M., Basic Notions of Information Srtucture, Humboldt Universität zu Berlin and Zentrum fur Allgemeine Sprachwissenschaft, Electronic Version. Skopeteas _ Skopeteas, S. (in collaboration with Cornelia Endriss), Implicational Topic. ProjektD2: Typologie der Informationsstruktur. Questionnaire on Information Structure, Universität Potsdam/Humboldt Universität zu Berlin, Electronic Version. Gabelentz 1986 _ Von der Gabelentz G., Ideen zu einer vergleichenden Syntax, Zeitschrift für Volkerpsychologie und Sprachwissenschaf. 6, 1986, 376-384. Wierzbicka 1996 _ Wierzbicka A., Semantics (Primes and Universals), Oxford, NewYork 1996. Rusudan Asatiani, Nutsa Tsereteli The Information Structure of a Sentence: Implicational Topic in Georgian Summary Structuring of information proceeds through the foregrounding of certain parts of the information. Any kind of ‘foregrounding’ (res. ‘Highlighting’, ‘Logical Emphasis’, ‘Promotion’, ‘Standing out as the first, important’ and etc) could be regarded as one, common phenomenon which represents the main strategy of structuring of linguistic information. From this point of view Topic, Focus, Subject, Theme, Point of view and so on – are the same as far as they represent various forms of ‘foregrounding’. The goal of the work is to study implicational topic in Georgian. The data was experimentally accumulated on the basis of various experimental tasks that were carried out within natural discourse. The data is recorded in PRAAT Program and it is annotated in EXMARaLDA Program. On the basis of analyses some conclusions were made and various means of topicalization were suggested: Intonation patterns; Morpho-Syntactic devices and the role of particles in the main models of topicalization. 53 enaTmecnierebis sakiTxebi _ II, 2008 oleg kapanaZe ontologiur-semantikuri leqsikoni qarTuli enisaTvis ontologiuri semantika aris Teoria teqstis Sinaarsis Sesaxeb, romelic iyenebs adamianis mier konstruirebul samyaros models, anu ontologias, rogorc mTavar resurss bunebrivi enis teqstis mniSvnelobis warmosadgenad. ontologiur semantikaSi winadadebis mniSvneloba miiReba amosavali teqstisadmi sintaqsuri analizis wesebis gamoyenebis gziT. Semdgom sintaqsuri damokidebulebani ontologiur urTierTmimarTebebSi gadaisaxeba da maTze dayrdnobiT dgindeba amosavali teqstis leqsikur erTeulTa mniSvneloba. ontologiuri semantikis gamoyenebaze orientirebuli muSa varianti emyareba statikuri codnis wyaros, kerZod, ontologias, faqtebis monacemTa bazas, ontologiis bunebriv enasTan damakavSirebel leqsikons da onomastikons, anu saxelTa leqsikons _ TiTo leqsikoni da onomastikoni yoveli enisaTvis. am Teoriis qvakuTxedia samyaros formaluri modeli, romelic aseve safuZvlad udevs leqsikons da warmoadgens baziss leqsikuri semantikis komponentisaTvis. nebismieri sistemisaTvis, romelic ontologiur semantikas efuZneba, mTavari sazrunavi aris codna, anu samyarosa da enis Sesaxeb faqtebis codnis siRrme da moculoba; amavdroulad aseTi sistemebis Zalisxmeva mimarTulia statikuri codnis wyaroebis asaTviseblad (romlebSic sityvaTa da winadadebaTa mniSvnelobebi gamoxatulia ontologiis konceptTa nimuSebis saSualebiT) da onomastikonis dasaxvewad (romelSic moipoveba faqtebis monacemTa bazidan Sesatyvisobani adamianebis, konkretuli adgilis, dawesebulebaTa da sxvaTa Sesaxeb). Axsenebuli oTxi statikuri tipis resursidan qarTuli enisTvis xelmisawvdomia ontologiur-semantikuri leqsikoni, romelis samuSao varianti sadReisod monacemTa daaxlobiT 4000 gverds moicavs. masSi warmodgenilia saleqsikono statiebi qarTul da inglisur enaze: qarTulad TviT saleqsikono statia da Sesatyvisi inglisuri erTeuli mokle saenciklopedio ganmartebasTan erTad. saleqsikono erTeulebi gajerebulia maTi Sesabamisi sintaqsuri da semantikuri monacemebiT, romelic specifiuri formatiT aris warmodgenili. saleqsikono erTeulebi sistemis semantikuri komponentis meSveobiT samyaros aRweris ontologiur models ukavSirdeba. saleqsikono erTeulis mniSvnelobis aRwera, romelic kompiuteruli damuSavebisaTvis aris saWiro, zogadad ufro farTo unda 54 iyos, vidre adamianisaTvis gankuTvnili leqsikonebia. idealur SemTxvevaSi yoveli mniSvneloba unda iqnes warmodgenili sintaqsuri da semantikuri maxasiaTeblebiT, romelic uzrunvelyofs sityvisaTvis mxolod erTi mniSvnelobis SerCevas, Tumca iTvleba, rom realur situaciebSi es praqtikulad SeuZlebelia. leqsikonSi Semavali leqsikuri erTeuli iwyeba `saTauriT“, romlis SigniT frCxilebSi moqceul erTi tipis informacias win uZRvis Sesabamisi akronimuli aRniSnva: ("Head word "- saleqsikono erTeulis `saTao sityva“ (saleqsikono erTeulis orTografiuli varianti, metyvelebis nawilis Semoklebuli aRniSvniT da am saleqsikono erTeulis farglebSi mniSvnelobis rigiTi nomriT). (cat – metyvelebis nawili miuxedvad imisa, rom zeda striqonSi igi ukve aris naCvenebi) (par –zmnis uRlebis da saxelis brunebis paradigma mxolod qarTulisaTvis, sxva enebisaTvis es parametri ar figurirebs) (morph – arawesieri morfologiuri warmoebis mqone formebi. qarTulisaTvis es parametri ar gvaqvs leqsikonis erTeulebSi) (anno –anotaciis zona, gankuTvnili saleqsikono erTeulis ganmartebisaTvis (def), magaliTisa (ex) da sxva komentarisaTvis. (def "") (ex "") (comments "") ∗ ) bolo sami parametri saleqsikono erTeulSi SeiZleba saerTod iqnes ignorirebuli, an darCes mniSvnelobis gareSe. saleqsikono erTeulis konkretuli magaliTis saxiT ganvixiloT arsebiTi saxeli advokati da zmna ganxilva, romelic lemis saxiT leqsikonSi zmnis awmyos drois mesame piris formiT aris warmodgenili: (advokati (advokati-n1 (cat n) (par 1) (morph ) (anno (def "") (ex "lawyer-n1") ∗ daxuruli frCxilebi leqsikuri erTeulis calkeul Semadgenel nawilTa vizualurad aRqmis gasaadvileblad am nawilis dasawyisis aRmniSvnel gaxsnil frCxils unda eTanadebodes bolo striqonis Sesabamis svetSi. 55 (comments "") ) (ganixilavs (ganixilavs-v1 (cat v) (par 0926bc) (morph ) (anno (def "go into [with human as a subj.]=discuss") (ex `sabWom ganixila momavlis gegmebi“) (comments "go-v19; He went into the reasons why this happened ") ) saleqsikono erTeulis sintaqsuri struqturis warmosadgenad gamoiyeneba valentobis aRsaweri sintaqsuri konstruqciebi, romelTa konfiguracia damokidebulia saleqsikono erTeulis valentobaze. ase, magaliTad, arsebiTi saxelis sintaqsur struqturaSi mxolod erTi striqoni iqneba warmodgenili da igi konstruqciis Tavs, anu am SemTxvevaSi saleqsikono erTeulis ekvivalentur arsebiT saxels Seesabameba. (syn-struc ((root $var0) (cat n)) ) zmnebisaTvis syn-struc ufro rTulad aRiwereba. orpiriani gardamavali zmnis SemTxvevaSi mas qvemoT warmodgenili saxe eqneba: (syn-struc ((subject ((root $var1) (cat n))) (root $var0) (cat v) (directobject ((root $var2) (cat n)))))). orpiriani gardauvali zmnisaTvis _ (syn-struc ((subject ((root $var1) (cat n))) (root $var0) (cat v) (indirectobject ((root $var2) (cat n)))))), xolo sampiriani zmnis SemTxvevaSi – (syn-struc ((subject ((root $var1) (cat n))) (root $var0) (cat v) (directobject ((root $var2) (cat n)))) (indirectobject ((root $var3) (cat n))))). 56 sintaqsuri struqturis yoveli striqoni aRwers raime sintaqsur funqcias – root, subject, directobject da a.S. TiToeuli maTganis warmosadgenad aucilebelia informacia, romelic nebismieri mimdevrobiT SeiZleba iqnes Cawerili da unda Seicavdes: 1. metyvelebis nawils, romelic Sesabamisi Semoklebis saxiT Caiwereba cat parametris momdevnod da kompiuteruli programis mier mis mimdinare mniSvnelobad aRiqmeba. 2. cvladis aRmniSvneli, romelic sintaqsur elements daakavSirebs semantikur struqturasTan (sem-struc). arsebuli SeTanxmebiT sintaqsur struqturaSi cvladebs Semdegi formati eniWebaT: $ + var + ricxvi. magaliTad, $var1, $var2,$var3 da a.S. cvladebisaTvis survilisamebr SeiZleba gamoyenebuli iqnes nebismieri naturaluri ricxvi 0-is garda. igi erTaderTi gamonaklisia da yovelTvis sintaqsuri konstruqciis mTavari elementis cvlads, anu Tavs unda mieniWos. igi semantikuri struqturis arcerT elementTan ar aris dakavSirebuli, vinaidan $var0 rogorc Tavi mTlian semantikur struqturas Seesabameba. garda xsenebuli sintaqsuri funqciebisa (subieqtis, pirdapiri an iribi obieqtis saxiT) konstruqciis erT-erT elementad NP-saxelis frazis warmodgenis SemTxvevaSi, mis Sesabamis kategoriad SeiZleba miTiTebuli iyos rogorc n, aseve np, romlebic sistemis mier sinonimur kategoriebad aRiqveba. Mmagram Tu NP sintaqsur elementad aris warmodgenili konstruqciaSi, misi kategoria aucileblad np-s saxiT unda dafiqsirdes. saleqsikono erTeulis semantikuri struqturis aRwera eyrdnoba ontologiis models, romelic sawyis doneze sam zogad elements cnobs. Eesenia obieqti (OBJECT), movlena (EVENT) da Tviseba (PROPERTY), romelic Tavis mxriv SeiZleba iyos mimarTeba (RELATION) an atributi (ATRIBUTE). semantikuri struqturis agebis procesSi sintaqsuri aRwerisas gamoyenebuli cvladebi unda dakavSirebul iqnen semantikuri struqturis Sesatyvis cvladebTan. formalurad maTi erTmaneTisagan gansasxavaveblad semantikur struqturaSi cvladebis win Tavsdeba `^“ niSani da verbalurad gulisxmobs mis momdevnod Cawerili cvladis mniSvnelobas. Sesabamisad, ^$var1 ikiTxeba rogorc `cvlad var1-is mniSvneloba “. saleqsikono erTeulis leqsikuri mniSvnelobis ontologiuri modelis erTeulebiT gadmosacemad arsebobs sxvadasxva saSualeba, romlebic teqstis mniSvnelobis warmodgenisas (TMR - Text-Meaning Representation) gamoiyeneba. Ppirvel rigSi unda davasaxeloT umartivesi SemTxveva, rodesac raime arsebiTi saxeli emTxveva ontologiur modelSi mis obieqts, anu xdeba pirdapiri “zeddeba”. Aase, magaliTad, veqili da advokati emTxveva ATTORNEY qarTuli enis sityvebi 57 ontologiur obieqts da sintaqsuri struqturis Tavi $var0 pirdapir Seesabameba semantikur struqturaSi warmodgenil erTaderT elements. amgvarad, sruli saleqsikono statia ase Caiwereba: (advokati (advokati-n1 (cat n) (par 1) (morph ) (anno (def "lawyer: professional legal adviser and representative") (ex "") (comments "") ) (syn-struc ((root $var0) (cat n))) (sem-struc (ATTORNEY)) ) imisaTvis, rom ontologia SenarCunebul iqnes advilad aRsaqmel da samarTav erTeulad, misma Semqmnelebma moaxdines ara yvela mniSvnelobis `ontologizacia“, romlebic principSi SeiZleba aseT proceduras daqvemdebareboda. davuSvaT, Tu SesaZlebelia mniSvnelobis miReba uSualod ontologiuri konceptisa da misTvis raime Tvisebis damatebiT, maSin am gzas eZleva upiratesoba. magaliTad, gamarTlebuli ar iqneboda ontologiur modelSi erTdroulad warmodgenili iyos koncepti da-Zma (SIBLING) da amasTan erTad, calke erTis mxriv, da, xolo meore mxriv, Zma ontologiuri konceptebi. leqsikonis Sesabamisi erTeulebis semantikuri struqturis aRsawerad Cven SeiZleba davtovoT mxolod pirveli da ubralod davumatoT mas niSnebi `mamrobiTi sqesis mqone“ (gender male) da `mdedrobiTi sqesis mqone“ (gender female): (da (da-n1 (cat n) (par 3) (morph ) (anno (def ` da-ZmaTagan mdedrobiTi sqesis warmomadgeneli“) (ex "") (comments "") ) (syn-struc ((root $var0) (cat n))) (sem-struc 58 (SIBLING (gender female)))) ) zmnebTan mimarTebis TvalsazrisiT aseve SesaZlebelia ontologiur modelSi movlenasTan pirdapiri zeddeba, rodesac movlenis aRwera srulad emTxveva leqsikuri erTeulis mniSvnelobas da semantikuri rolebi, romlebic am movleniT aris gansazRvruli, Seesabameba leqsikuri mniSvnelobiT moTxovnil rolebs. aseTi SemTxveva gvaqvs qvemo magaliTSi: (ganixilavs (ganixilavs-v1 (cat v) (par 0926bc) (morph ) (anno (def "go into [with human as a subj.] = discuss") (ex `sabWom ganixila momavlis gegmebi “) (comments "go-v19") ) (syn-struc ((subject ((root $var1) (cat np))) (root $var0) (cat v) (directobject ((root $var2) (cat np))))) (sem-struc (DESCRIBE (agent (value ^$var1)) (theme (value ^$var2))))) ) xSirad ontologiur modelSi zogierTi movlenis aRwera sakmaod kargad `ergeba“ raime leqsikur mniSvnelobas, Tumca saWiroa xolme am ukanasknelisaTvis damatebiTi dazustebis, an SezRudvis Semotana. magaliTad, warmodgena leqsikuri erTeulis erT-erTi zmnuri mniSvneloba aris `Teatraluri speqtaklis an raime warmodgenis gamarTva“. amitom zmnis pirdapiri obieqti unda miuTiTebdes Sesabamis warmoadgens zmnis xsenebuli obieqts ontologiidan. amrigad, mniSvnelobis semantikuri aRwera gulisxmobs: _ $var2-is mniSvneloba semantikurad SezRudulia movlenebiT, romelTa zeddeba ontologiaSi Teatraluri-warmodgena (PLAY-THETER) obieqtebze xdeba. _ $var2-is mniSvneloba (speqtakli an warmodgena) aris viRac adamianebis, an dawesebulebis mier ganxorcielebuli, rac realizebuli iqneba sintaqsurad $var1-is saxiT. 59 Sesabamisi saleqsikono erTeuli Rebulobs Semdeg aRweras: (warmoadgens-v1 (cat v) (par 1128a) (morph ) (anno (def `speqtaklis an raime warmodgenis gamarTva“) (ex `maT warmoadgines Seqspiris drama `riCard me-3“) (comments "") ) (syn-struc ((subject ((root $var1) (cat n))) (root $var0) (cat v) (directobject ((root $var2) (cat n)))) (sem-struc (^$var2 (sem PLAY-THEATER) (CAISED-BY (value ^$var1)))) ) ontologiur modelSi Tvisebis rolSi SeiZleba atributi an mimarTeba mogvevlinos. es ukanaskneli amyarebs urTierTobas or ontologiur koncepts Soris. rac Seexeba atributs, igi zogierT ontologiur koncepts Seusabamebs konkretul ricxviT, an literalur mniSvnelobas, anda mniSvnelobis raime xarisxs. Lleqsikuri erTeulebis zeddeba mimarTebaze gvxdeba Tandebulebis, zedsarTavi saxelebis, zmnizedebisa da zogierT sxva kategoriaTa SemTxvevaSi. aseTi SemTxvevebi gvaqvs qarTuli enis zmnizedebisaTvis, rodesac zeddeba xdeba gansakuTrebuli-mimarTebis (SPETIAL-RELATION) tipis ontologiur erTeulTan. magaliTad, leqsikuri mniSvneloba mimdebare-s zeddeba BESIDE (gverdiT-mdebareoba) ontologiur konceptTan SeiZleba Semdegnairad iqnes aRwerili: (mimdebare (mimdebare-adv1 (cat adv) (morph ) (anno (def "") (ex `saxlis mimdebare quCa“) (comments "") ) (syn-struc ((root $var1) (cat n) (case gen)) (root $var0) (cat adv) (object ((root $var2) (cat n))))) 60 (sem-struc (^$var1 (BESIDE (value ^$var2))))) ) Aatributze zeddebisaTvis aucilebelia, rom erTi argumenti gvevlinebodes konceptad, meore ki literalur mniSvnelobas, an aseTi mniSvnelobis raime sazoms warmoadgendes. ontologiuri modelis atributebi iyofa literalur-atributebad, romelTac literaluri mniSvneloba aqvT, da skalarlur-atributebad. maTi mniSvneloba SeiZleba iyos gamoTvlili raime 0-sa da 1-s Soris arsebul Skalaze (cvlilebis are), an gaaCndeT namdvili mniSvneloba iseTi, rogoric gvxvdeba magaliTSi `fexburTis moednis sigane aris 60 metri“. literaluri-atributis magaliTia sqesi mniSvnelobiT mamrobiTi da mdedrobiTi. magaliTad, rogorc ukve naCvenebi iyo, aRiwereba da-Zma konceptis da sqesis leqsikuri mniSvneloba da Sesabamisi mniSvnelobis gamoyenebiT: (sem-struc (SIBLING (gender female)) ) msgavsadve ucolo SeiZleba aRiweros rogorc adamiani (HUMAN), romlis literalur-atributTa rolSi gvevlinebian mniSvnelobebi sqesi: mamrobiTi (gender male) da ojaxuri-statusi: ucolo (merital-status: single): (sem-struc (HUMAN (gender male) (merital-status single)) ) saWiroa xazi gaesvas, rom TavisTavad literalur-atributTa mniSvnelobani konceptebs ar warmoadgenen. rac Seexeba skalarul-atributebs, mis erT-erT magaliTad SeiZleba davasaxeloT atributi asaki (age). magaliTad, Tu Cven gvinda aRvweroT leqsikuri erTeuli mecxre klaseli, Cven SeiZleba misi asaki aRvweroT, davuSvaT, < > 14-15 Soris: (sem-struc (HIGH-SCHOOL_STUDENT (age (<> 14 15))) ) gansakuTrebulad xazi unda gavusvaT, rom 61 _ SeTanxmebis Tanaxmad, asaki skalaruli-atributis sazomi erTeuli aris wlebi. zogadad ki SeTanxmebuli sazomis tipi yovelTvis miTiTebulia ontologiur freimSi. _ saWiroa calke yuradReba mieqces frCxilebs ricxvebisa da Sualedebis warmodgenisas: (age 14) (age (> 14)) (age (<> 14 15)) garda ganxiluli saSualebebisa ontologiuri mniSvnelobebis gadmosacemad TMRs (Text-Meaning Representations) iyenebs mraval sxva xerxs. qvemoT Cven mokled SevexebiT am mizniT SemuSavebul ramdenime proceduras: Null-Sem (semantikurad ararelevanturi elementi), Refsem (rTuli semantikuri erTeuli), Modality (modaloba), Aspect (aspeqti), Time (dro), Meaning Procedures (mniSvnelobis gamosaTvleli procedurebi). semantikurad ararelevanturi elementi (null-sem) aRniSnavs, rom mocemuli erTeuli ar ukavSirdeba raime semantikur mniSvnelobas. qarTuli enis teqstis aRwerisas igi yvelaze xSirad Tandebulebs Seesabameba. MmagaliTad, winadadebaSi man suraTi kedelze daxata, -ze Tandebuli gviCvenebs zemoqmedebis mimarTulebas kedlisadmi. amdenad, vinaidan kedeli gamodis mimarTulebaM(DESTINATION) semantikuri konceptis rolSi, sintaqsur struqturaSi dafiqsirebuli ubralo Tavi (Tandebuli –ze) semantikurad damatebis (kedelze) ararelevanturia ontologiuri aRwerisaTvis da warmoidgineba (null-sem +) saxiT. rTuli semantikuri erTeuli (refsem) gamoiyeneba iseT SemTxvevebSi, rodesac raime semantikuri poziciis Sesavseblad ar aris sakmarisi martivi elementi da saWiroa kompleqsuri erTeulis warmodgena, romelic ganpirobebulia movlena-tipis konceptis xasiaTidan gamomdinare. magaliTad, winadadeba kacma qals daqorwineba SesTavaza, mogvcems Semdeg korelacias sintaqsur Soris: (sTavazobs (sTavazobs-v1 (cat v) : (syn-struc ((subject ((root $var1) (cat n))) 62 da semantikur struqturas (root $var0) (cat v) (indirectobject ((root $var2) (cat n)) (directobject ((root $var3) (cat n)))) (sem-struc (PROPOSE (agent (value ^$var1)) (theme (value refsem1)) (beneficiary (value ^$var3)) (refsem1 (MARRY (agent (value ^$var1)) (agent (value ^$var2)))) ) modaloba (modality) SeiZleba vrceldebodes mTels gamonaTqvamze, an gamonaTqvamis Tavze da gvxvdeba iseT zmnebTan, romlebsac damatebis rolSi sawyisis forma, an msgavsi semantikuri xasiaTis infinitiuri konstruqciebi esaWiroebaT. am tipis zmnebi gamoxataven mosaubris damokidebulebas gamonaTqvamis zmniT gamoxatuli mniSvnelobis mimarT da akonkreteben mis Sinaarss. Sesabamisad, gvaqvs modalobis Semdegi tipebi: epistemiuri: SeiZleba, dasaSvebia, mosalodnelia da a.S. rwmenis gamomxatveli: eCveneba, hgonia, fiqrobs, eWvobs, uSvebs, sjera da a.S. valdebulebis gamomxatveli: aucilebelia, valdebulia, Aar aris aucilebeli da a.S. nebelobis gamomxatveli: SeuZlia, ar SeuZlia, neba aqvs, ekrZaleba da a.S. potenciurobis gamomxatveli: Seswevs unari, ZaluZs, xelewifeba da a.S. ganzraxvis gamomxatveli: gegmavs, ganixilavs, eswrafvis, fiqrobs, hpirdeba da a.S. Zalisxmevis maCvenebeli: cdilobs, Zalisxmevas mimarTavs. survilis gamomxatveli: unda, surs, imedovnebs. saWiroebis gamomxatveli: mTavaria, saWiroa, Aar aris saWiro. semantikurad modalobis gadmocema xdeba semantikur struqturaSi misi Sesabamisi maxasiaTebeli niSnebis sxvadasxva mniSvnelobaTa erTobliobiT, romelic modality-is qveS erTiandeba. magaliTisaTvis ganvixiloT winadadeba me darwmunebuli var warmatebaSi, aris modaloba warmodgenili da vnaxoT, Tu rogor struqturaSi: (darwmunebuli (darwmunebuli-adj1 63 semantikur (cat adj) : (syn-struc ((subject ((root $var1) (cat n))) (adj((root $var0) (cat adj) (root $var2) (cat v) (pp-adjunct ((root -Si) (root $var4) (cat pp) (obj ((root $var3) (cat n) (case gen)))))) (sem-struc (modality (type belief) (value 1) (scope (value ^$var3)) (attributed-to(mods (value ^$var1))) (^$var3) (null-sem +)) (^$var4) (null-sem +)))) ) aspeqtualuri (Aspect) mniSvnelobis warmodgena ontologiur semantikaSi ori niSan_Tvisebis fazisa da iteraciis maxasiaTeblebis saSualebiT xdeba. pirveli maTgani oTxi mniSvnelobiT SeiZleba mogvevlinos – dasawyisi, gagrZeleba, dasasruli da dasawyisi/ gagrZeleba/dasasruli. bolo mniSvneloba faravs im tipis movlenebs, romlebic adamianisaTvis Cveul Sefasebis droiT skalaze momentalur procesad aRiqmeba. bunebrivia, am movlenebs, SeiZleba metad umniSvnelo, magram mainc garkveuli droiTi xangrZlivoba aqvT. iteracia, romelic procesis ganmeorebadobas Seesabameba, warmodgenilia raime konkretuli ricxviTi mniSvnelobiT, an ganusazRvreli mravaljeradi mniSvnelobis saSualebiT. Ffazis mniSvneloba Seesabameba raime procesSi droiT safexurs, da miuTiTebs mis sawyis (BEGIN), an dasasrul (END) fazaze, an ar gulisxmobs am orTagan arcerTs (CONTINUE). aspeqtualur zmnaTa tipiuri warmomadgenlebia daiwyo, Seudga, gaagrZela Sewyvita, daasrula, miatova. magaliTad, gaagrZela zmnis erTerTi SesaZlo mniSvnelobaTagani gvaZlevs Semdeg saleqsikono erTeuls: (agrZelebs (agrZelebs-v1 (cat v) (par 1128a) (morph ) (anno (def "phrasal 'go on' meaning 'continue'") 64 (ex `man gaagrZela kiTxva“) (comments " go-v1") ) (syn-struc ((subject ((root $var1) (cat n))) (root $var0) (cat v) (directobject ((root $var2) (cat (or nv np)))))) (sem-struc (^$var2 (sem EVENT) (AGENT (value ^$var1)) (phase continue))) ) teqstis mniSvnelobis warmodgenis (TMRs) elementTa droiTi (Time) maxasiaTeblebi gamoixateba martiv parametrTa simravliT, romelSic Sedis ontologiuri mimarTebebi win/adre (<) da gacilebiT adre (<<), maTi Sebrunebuli variantebi Semdeg (>), gacilebiT gvian (>>). amaT ematebaT konceptebis sawyisi-dro, dasrulebis-dro, warmoTqmis-dro, xangrZlivoba da drois sazomi erTeulebi, romelTa Soris zogierTi ontologiuri konceptia. TviT ontologiur semantikaSi dro SeiZleba aRiweros sxvadasxva saSualebiT: 1. rogorc ontologiuri mimarTeba xangrZlivoba-Cveulebrivi (DURATION-TYPICAL) 2. rogorc ontologiuri DdroiTi-erTeulebi (dRe, saaTi) (TEMPORAL-UNITS) 3. rogorc Aaraontologiuri droTi mimarTeba (adre, Semdeg da a. S.) 4. rogorc Adroze-orientirebuli mniSvnelobis mqone proceduris funqcia. realuri drois gamoxatva ar aris ontologiis mizani, romelic TavisTavad teqstis mniSvnelobis warmodgenis (TMRs) nawilia. miuxedavad amisa xangrZlivoba-Cveulebrivi ontologiur kategorias ganekuTvneba, vinaidan igi movlenis zogad niSnad ganixileba da ar gvevlineba am movlenis raime konkretul maxasiaTebelad. amis magaliTad, Cven SeiZleba moviyvanoT fexburTis matCis xangrZlivobis ganmarteba, romelic saaTnaxevars Seadgens. Ppraqtikuli gamoyenebis TvalsazrisiT xangrZlivoba-Cveulebriv mimarTebas umravles SemTxvevaSi leqsikonis erTeulebSi an TMR-Si versad SexvdebiT. ontologiaSi misi gamoyeneba mxolod daskvnebis miRebis procesSi aris saWiro. im SemTxvevaSi, rodesac aucilebelia raime samyaroseuli realuri movlenaSi xangrZliobis aRniSnva, gamoiyeneba MmniSvnelobis gamosaTvleli procedura, romelic akavSirebs erTmaneTTan yovelives cnobils sawyisi-drois, dasrulebis-drois da saerTod drois Sesaxeb. 65 droiTi-erTeulebi, romlebic ontologiaSi aris warmodgenili, Semdeg gvar-saxeobriv ierarqias eqvemdebarebian: droiTi-erTeuli SuadRe saukune dRe orSabaTi samSabaTi : dekada saRamo fiskaluri-kvartali saaTi wuTi Tve ianvari Tebervali : dila wami kvira weli fiskaluri-weli isini gamoiyenebian, rodesac Cven vsaubrobT drois Sesaxeb abstraqtuli TvalsazrisiT. magaliTad, erTi saaTi sakmao droa, Mmaisi Cemi sayvareli Tvea. rac Seexeba TMR-is saSualebiT warmodgenil winadadebas aTi wuTi sakmao droa, igi aTi wuTi-is warmosadgenad Semdeg Canawers unda Seicavdes: (set (member-type minute) (cardinality 10) ) Aaraontologiur droT mimarTebaTagan, romlebic leqsikonsa da TMR-Si gamoiyeneba, sawyisi-dro, dasrulebis-dro da dro ar aris ontologiuri erTeulebi, vinaidan isini gamoxataven samyaroseul movlenaSi warmodgenil realur dros. magaliTad: TamaSi saRamos 8 saaTze daiwyo (sawyisi-dro) filmi dilis 7 saaTze dasrulda (dasrulebis-dro) me saxlSi saRamos 8 saaTze wavedi (dro) absoluturi dro aris nebismieri dro, romelsac realuri ricxvi da dro SeiZleba mieweros. igi iSviaTad gvxvdeba leqsikonSi, magram TMR-Si misi gamoyeneba zogadi formatiT ganisazRvreba: 66 (time (absolute-time (year YYYY) (month MM) (day DD) (hour HH) (minute MM) (seconds SS.FFFF))) droze-orientirebuli mniSvnelobis mqone procedurebs viyenebT leqsikonis erTeulebisa da teqstis damuSavebis procesSi, rodesac saWiroa drois aTvlis wertilis (anchor-time) dafiqsireba. erT-erTi aseTi combine-time (daakavSire dro) proceduraa, romelic axdens drois aTvlis raime wertilis dakavSirebas teqstSi arsebul sxva droiT informaciasTan da 3 arguments saWiroebs: time1 time2 before/after time1 SeiZleba iyos absoluturi an realaciuri, time2 ki, aucileblad absoluturi drois maCvenebelia. am tipis mniSvnelobis gamosaTvleli procedura gamoiyeneba maSin, rodesac saWiroa realuri gamoTvlis Catareba drois aTvlis wertilisa da teqstSi mocemuli zogierTi sxva mniSvnelobis daxmarebiT. ganvixiloT droiTi xasiaTis gamonaTqvamis ori magaliTi, sadac cl(ause) sintaqsuri funqcia am SemTxvevaSi martiv winadadebas Seesabameba: (win - adv1 (cat adv) : (anno (def “indicates a time in the past“) (ex `10 wlis win man skola daamTavra“) ) (syn-struc ((n((root $var1) (cat n) (case gen))) (adv((root $var0) (cat adv))) (cl((root $var2) (cat cl))))) (sem-struc (^$var1 (sem (or EVENT TEMPORAL-UNIT))) (^$var2 (time (combine-time (find-anchor-time) ^$var2 before))) ) 67 (Semdeg-adv1 (cat adv) : (anno (def “ a temporal relation; absolute time“) (ex `leqciis Semdeg me bankSi waval“) ) (syn-struc ((n((root $var1) (cat n) (case gen))) (adv((root $var0) (cat adv))) (cl((root $var2) (cat cl))))) (sem-struc (^$var1 (sem EVENT) (time (> (value ^$var2.time)))) (^$var2 (sem EVENT))) ) mniSvnelobis gamosaTvleli procedurebi (Meaning Procedures) saWiroa konteqstis Sesabamisi mniSvnelobis gamoTvlaTa Casatareblad. es iseTi SemTxvevebia, rodesac aseTi aRwera pirdapir ver xerxdeba im cvladebis gamoyenebiT, romlebic Seesabamebian bazuri semantikuri damokidebulebis struqturis komponentTa mniSvnelobebs. seek-specification (moZebne maxasiaTeblebi) mraval- miznobrivi daniSnulebis proceduraa da saWiroa movlenis an mimarTebis Semdgomi niSnebis dazustebiT aRsawerad. amisaTvis igi iyenebs zedapirul argumentebs da damatebebs martivi winadadebis (clause) farglebSi. magaliTad, zmnis mniSvnelobisaTvis winadadebidan Mman Sehqmna qandakeba, warmodgenili iqnebaASemdegi saleqsikono erTeuli: (hqmnis (hqmnis-v1 (cat v) : (anno (def "to engage in the activity that brings something into being of physical objects") (ex `man Sehqmna filmi“; `iraklim Sehqmna jari“) (comments "") ) (syn-struc ((subject ((root $var1) (cat n))) (root $var0) (cat v) 68 (directobject ((root $var2) (cat n))))) (sem-struc (refsem1 (CREATE-ARTIFACT (AGENT (value ^$var1)) (THEME (value ^$var2)) (phase continue)))) (meaning-procedure (seek-specification (value refsem1) (value ^$var1) (value ^$var2))) ) analizatorma moaxdina procedurebis ganzogadeba, romlebic cdiloben ufro zustad aRweron semantika, Tu amisaTvis saWiroa mocemuli konteqstis damuSaveba calsaxobis (disambiguation) uzrunvelsayofad. avtorTa mosazrebiT, aseTi mniSvnelobis gamosaTvleli proceduris arseboba aucileblia, vinaidan proceduruli semantika gvexmareba zedapiruli sintaqsis argumentebis naTlad warmodgenaSi, raTa moxdes maTi semantikur warmodgenaSi asaxva. apply-meaning (Seusabame mniSvneloba) aseve mraval-miznobrivi daniSnulebis proceduraa. igi saSualebas iZleva aRvweroT, Tu rogor gvsurs raime saleqsikono erTeulSi cvladebis urTierTkombinireba moxdes. magaliTad, kavSiri da winadadebisaTvis kargad da swrafad siaruli Rebulobs Semdeg aRweras: (da-conj (cat conj) : (anno (def " ‘and’ when it joins adverbs ") (ex `swrafad da energiulad siaruli" ) (comments "") ) (syn-struc ((adv ((root $var1) (cat adv))) (root $var0) (cat conj) (adv ((root $var2) (cat adv))) (root $var3) (cat v))))) (sem-struc (^$var1 (null-sem +)) (^$var2 (null-sem +)))) (meaning-procedure (apply-meaning (value ^$var1)(value ^$var3)) (apply-meaning (value ^$var2)(value ^$var3))) 69 ) amgvarad, da saleqsikono erTeulisaTvis, rodesac igi zmnizedebs akavSirebs, unda moviqceT Semdegnairad: 1. aRvweroT im sintagmis sruli sintaqsuri struqtura, romlis warmodgenasac vcdilobT; 2. sintaqsurad ararelevantur elementad (null-sem +) miviCnioT var1 da var2, raTa maTi Sesabamisi saleqsikono erTeulebis sintaqsuri analizi aviciloT Tavidan zmnizedebis mniSvnelobis gansasazRvravad gamoviyenoT apply-meaning (Seusabame mniSvneloba) procedura, romelic amisaTvis Sesabamis cvladebs daeyrdnoba. mniSvnelobis gamosaTvleli procedura fix-case-role (daazuste semantikuri roli) amowmebs, misaRebia, Tu ara argumentiT navaraudevi semantikuri roli (Cveulebriv AGENT). uaryofiTi daskvnis SemTxvevaSi procedura argumentisaTvis irCevs Sesaferis semantikur rols misi da zmnis mniSvnelobidan gamomdinare. Aase, magaliTad, zmnis mniSvnelobisaTvis, romelic realizebulia winadadebaSi maT prezidents gadadgoma aiZules miviRebT Semdeg aRweras: (aiZulebs (aiZulebs-v1 (cat v) (anno (def "force someone to do something") (ex "" ) (comments "") ) (syn-struc ((subject ((root $var1) (cat n))) (indirectobject ((root $var2) (cat n))) (directobject ((root $var3) (cat n))) (root $var0) (cat v))) (sem-struc (^$var3 (AGENT (value ^$var2)) (caused-by (value ^$var1)))) (meaning-procedure (fix-case-role (value ^$var2) (value ^$var3))) ) garda amisa gvaqvs kidev ori droiTi mniSvnelobis gamosaTvleli procedura - combine -time (daakavSire dro) da find-anchor-time (ipovne drois aTvlis wertili). Ppirvelis Sesaxeb Cven ukve visaubreT zemo 70 nawilSi. rac Seexeba meores mniSvnelobis gamosaTvlel procedura find-anchor-time - igi eZebs absolutur dros, romelTa mimarT guSin, or saaTSi da msgavsi gamonTqvamebi ixmareba. es saSualebas iZleva gamoTvlil iqnes realuri dro an droiTi intervali. mraval SemTxvevaSi leqsikuri erTeulis semantikuri warmodgena sakmarisia gamoTvlisaTvis raime damatebiTi programis CarTvis gareSe. magaliTad: (Soreul_warsulSi (Soreul_warsulSi - adv (cat adv) (anno (def "indicates a time in the distant past") (ex `igi gardaicvala Soreul_warsulSi“) (comments "") ) (syn-struc ((cl ((root $var1) (cat cl))) (adv(root $var0) (cat adv))))) (sem-struc (^$var1(time (<< (find-anchor-time))))) ) aRweril meta-enas eyrdnoba qarTuli enis ontologiur-semantikuri leqsikoni, romelic Tavis mxriv safuZvlad unda daedos ontologiuri semantikis gamoyenebiT am enis kompiuterul damuSavebas. ontologiuri semantikis zogadi modeli da leqsikonis agebis principebi Seiqmna amerikis SeerTebul StatebSi niu-meqsikos Statis kompiuterul kvlevaTa laboratoriaSi da wlebis ganmavlobaSi, rogorc calkeul nawilebad, aseve srulad, danergil iqna bunebrivi enis damuSavebis mraval sistemaSi. ontologiur semantikas uSualod eyrdnoba iseTi gamoyenebiTi dargebi, rogoric aris bunebrivi enis manqanuri Targmani, informaciis eqstragireba dokumentebidan, teqstis mokle Sinaarsis miReba, kiTxvaze pasuxi, kompiuteruli programis mier momxmareblisaTvis rCevis micema, adamianisa da kompiuteris programul agentTa qselebis TanamSromloba da a.S. zogadi gamoyenebisaTvis gankuTvnili arqiteqtura aseve Seicavs `ekologiur“, morfologiur da sintaqsur komponents. sistemis warmodgenili arqiteqtura wlebis ganmavlobaSi, rogorc calkeul nawilebad, aseve srulad, danergil iqna bunebrivi enis damuSavebis mraval sistemaSi. TvalsaCinoebisaTvis qvemoT mogvyavs maTi CamonaTvali: Translator, 1984-86, gankuTvnilia codnaze-damyarebuli manqanuri TargmanisaTvis ix. Nirenburg et al. 1986. 71 Poplar, 1985-86, miZRvnilia moazrovne agentis modelirebisadmi, ix. Nirenburg et al. 1985; agreTve Nirenburg and Lesser 1986. KBMT-89, 1987-89, saSualo zomis codnaze-damyarebuli manqanuri Targmanis iaponur-inglisuri sistema. ix. Nirenburg et al. 1991, Goodman and Nirenburg 1991. Ontos, 1988-90, miZRvnilia ontologiuri modelirebisadmi da mis asagebad da SemuSavebuli saSualebebis gasaaxlebad. ix. Monarch and Nirenburg 1987, 1988, Carlson and Nirenburg 1990. SMEARR, 1988-91, Ontos gavrcoba; lingvisturi semantikis Sesabameba kompiuterul semantikasTan; ix. Raskin et al. 1994. KIWI, 1989-91, adamianis codnis gamoyeneba semantikuri analizis dasaxmareblad. ix. Brown and Nirenburg 1990. Dionysus (Seicavs DIANA da DIOGENES), 1989-92, erTiani proeqti, romelic moicavs morfologiur, sintaqsur, semantikur analizs; teqstis generirebas da ontologiuri da leqsikuri codnis Camoyalibebas. Defrise and Nirenburg 1990; Onyshkevych and Nirenburg 1991. Pangloss, 1991-95, codnaze damyarebuli espanur-inglisuri manqanuri Targmanis sistema; hibriduli sistema ontologiuri semantikis elementebiT. ix. Nirenburg 1994 Mikrokosmos, 1993-99, farTo masStabis codnaze-damyarebuli manqanuri Targmanis sistema _ espanuri, inglisuri, Cinuri; ontologiuri semantikis gamoyenebis pirveli Tanmimdevruli cda. ix. Beale et al. 1995; Mahesh and Nirenburg 1995; Mahesh et al. 1997a,b; Beale 1997 Savona, 1997-98, adamianisa da kompiuteris Sereuli qseluri agenti warmoqmnil krizisTa Sesaxeb SetyobinebaTa generirebisaTvis, ix., Nirenburg 1998 MINDS, 1998-2000, informaciis inteleqtualurad eqstraqcia, ix., Ludovik et al. 1999; Cowie et al. 2000a,b Expedition, 1997, naxevrad avtomaturi garemo manqanuri Targmanis sistemebis konfigurirebisaTvis da enis Sesaxeb codniT maT uzrunvelsayofad. ix.Nirenburg and Raskin 1998; CAMBIO, 1999-2000, Mikrokosmos-lite, ix. mag, Nirenburg 2000 literatura 1. Nirenburg, S., V. Raskin and A. Tucker 1986. On Knowledge-Based Machine Translation. Proceedings of International Conference on Computational Linguistics, COLING-86, Bonn, Germany.627-632. 2. Nirenburg, S. and V. Lesser 1986. Providing Intelligent Assistance in Distributed Office Environments. Proceedings of the Third International ACM Conference on Office Automation Systems, Providence, RI. November. Reprinted 72 in: A. Bond and L. Gasser (eds.), Readings in Distributed Artificial Intelligence. San Mateo, CA: Morgan Kaufmann: 590-598. 3. Goodman, K. and S. Nirenburg (eds.) 1991. KBMT-89: A Case Study in Knowledge-Based Machine Translation. 250 pp. San Mateo: Morgan Kaufmann. 4. Monarch, I. and S. Nirenburg 1988. ONTOS: An Ontology-Based Knowledge Acquisition and Maintenance System. Proceedings of the Second Workshop on Knowledge Acquisition. Banff, Canada. August. 5. Brown, R. and S. Nirenburg. 1990. Human-Computer Interaction for Semantic Disambiguation. Proceedings of COLING-90, Helsinki, August. 6. Defrise, C. and S. Nirenburg 1990. TAMERLAN: A Text Meaning Representation Language. Proceedings of the TKE International Conference, Trier, West Germany. 7. Onyshkevych, B. and S. Nirenburg 1991. Lexicon, Ontology and Text Meaning. Proceedings of the ACL Workshop on Lexical Semantics. Berkeley, CA. 8. Nirenburg, S., J. Carbonell, M. Tomita and K. Goodman 1991. Machine Translation: A Knowledge-Based Approach. San Mateo: Morgan Kaufmann. 9. Nirenburg, S. (ed.) 1994. The Pangloss Mark III Machine Translation System. A Joint Technical Report by NMSU CRL, USC ISI and CMU CMT. 10. Mahesh, Kavi, and Sergei Nirenburg 1995. A situated ontology for practical NLP. A paper presented at the IJCAI ‘95 Workshop on Basic Ontological Issues in Knowledge Sharing. Montreal, August 19-21. 11. Mahesh, Kavi, Sergei Nirenburg and Stephen Beale 1997. If You Have It, Flaunt It: Using Full Ontological Knowledge for Word Sense Disambiguation. In: Proceedings of Theoretical and Methodological Issues in Machine Translation (TMI-97), Santa Fe, NM, 1-9. 12. Mahesh, K., S. Nirenburg, S. Beale, E. Viegas, V. Raskin, B. Onyshkevych 1997. Word Sense Disambiguation: Why Statistics If We Have These Numbers. In: Proceedings of Theoretical and Methodological Issues in Machine Translation (TMI-97), Santa Fe, NM, 151-159. 13. Beale, S., S. Nirenburg, and K. Mahesh 1995. Semantic Analysis in the Mikrokosmos Machine Translation Project. In: Proceedings of the Second Symposium on Natural Language Processing (SNLP-95), Bangkok, Thailand. 14. Nirenburg, S. and V. Raskin. 1998. Universal Grammar and Lexis for Quick Ramp-Up of MT Systems. Proceedings of ACL/COLING-98. Montreal, Canada. 15. Nirenburg, S. 2000. CAMBIO: Progress Report. Working Paper, NMSU CRL. 16. Nirenburg, S. and V. Raskin. Ontological Semantics. 332 pp. 2002. 17. Ludovik, Y., J. Cowie, H.Molina-Salgado and S. Nirenburg 1999. OntologyBased Information Extraction. Proceedings of MT Summit, Singapore. 18. Cowie, J., Y. Ludovik, H. Molina-Salgado, Sergei Nirenburg and Svetlana Sheremetyeva. 2000a. Automatic Question Answering. Proceedings of the RIAO Conference, Paris, April. 19. Cowie, J., Y. Ludovik, S. Nirenburg, H. Molina-Salgado. 2000 b. The week at a glance - cross- language cross document information extraction and translation . Proceedings of COLING 2000, Saarbruecken, Germany, 1007-1010. 73 Oleg Kapanadze Ontological-Semantic Lexicon for the Georgian Language Summary Ontological Semantics is a general-purpose approach to automatic text processing that is based on the use of the meaning of the natural language. The paper discusses the principles of the creation of the lexicon of ontological semantics – the resource of lexical knowledge – for the Georgian language. It consists of about 4000 pages and it includes as lexicon entries units of both languages – the entry proper in Georgian and the respective English variant together with a brief encyclopaedic explanation. Lexicon entries are supplied with their corresponding syntactic and semantic data, offered with the format specific for computer processing. 74 enaTmecnierebis sakiTxebi _ II, 2008 naTia futkaraZe internetis enis zogi sakiTxisaTvis globaluri qseli, anu interneti Tanamedrove komunikaciis erTerTi gavrcelebuli saSualebaa. virtualuri komunikaciisas SesaZlebelia rogorc werilobiTi, aseve audio- da videokonferencia; Cven sainterneto mimoweriT davinteresdiT, ramdenadac qarTulenovani mimowera ukve specialuri slengis saxes iRebs. rogorc viciT, zepiri metyvelebisas gadacemuli informaciis `Sevseba-dazusteba~ arasametyvelo organoebiT Sesrulebuli sakomunikacio saSualebebiT xdeba. qarTuli da araqarTuli forumebis, myisier SetyobinebaTa servisebis (e. w. `mesinjerebis~) da e. w. „Catebis“ enaze dakvirvebam paralingvizmebis kidev erTi saxeoba gamoavlina, esaa e. w. `Rimilakebi~. Rimilis simbolo pirvelad gvxvdeba 1963 wels, rodesac dizainerma harvi belma masaCusetsis saxelmwifo sadazRveo kompaniisTvis Seqmna logo, romelsac unda gamoexata kompaniis keTilganwyoba momxmareblebisadmi. logo (vertikalurad) gamoxatavda adamianis Tvalebs, tuCebs, igi yviTeli feris wreSi iyo Casmuli. es iyo pirveli naxati Rimili, oRond araTavsebadi teqsturi SetyobinebisaTvis. mogvianebiT, sareklamo abridan Rimilis simbolom internetgverdebze gadainacvla, mcireodeni cvlilebiT, kerZod: pitsburgis karnej-melonis universitetis kompiuterul mecnierebaTa departamenti (aSS), romelic dResac aqtiurad ganagrZobs muSaobas, 80-ian wlebSi sauniversiteto forumze xSirad aqveynebda oficialur gancxadebebs. departamentis warmomadgenelTa mier datovebuli eleqtronuli gzavnilebi xSirad iumoristuli xasiaTisac iyo, rac zogierTi TanamSromlis guliswyromasac iwvevda. yovelive amis Semdeg, prof. skot falmenma, romelic dRemde kompiuterul mecnierebaTa kaTedris profesoria, gadawyvita Seeqmna raime simbolo, romelic iqneboda martivi da, rac mTavaria, Tavsebadi Word-is programisTvis. amgvarad, skot falmenma 1982 wlis 19 seqtembers (1145-sT.) sauniversiteto forumze gagzavna winadadeba, sadac TanamSromlebs urCevda gamoeyenebinaT :-( simbolo, Tu seriozul Temaze werdnen, orwertili Tvalebs aRniSnavda, tire _ cxvirs, frCxili ki _ gaucinar bages da, piriqiT, araseriozuli/saxumaro gzavnilisTvis unda daerToT :-) _ es e. w. gaRimebuli figura. [19-Sep-82 11:44 Scott E Fahlman :) From: Scott E Fahlman <Fahlman at Cmu-20c> 75 I propose that the following character sequence for joke markers: :-) Read it sideways. Actually, it is probably more economical to mark things that are NOT jokes given current trends. For this, use :-( (http://research.microsoft.com/~mbj/smiley/smiley.html)] prof. skot falmeni 1982 wlis seqtemberSi skot falmenis SemoTavazebam didi mowoneba daimsaxura aRniSnul profesiul wreSi. dRes ukve Rimilakebis gamoyenebis are Zalze gafarToebulia. rogorc viciT, mobilur telefonebSi, eleqtronul fostebSi, forumebsa Tu myisier SetyobinebaTa servisebSi (e. w. `mesinjerebSi~) RimilakebisTvis specialuri ganyofileba arsebobs; maT aqtiurad iyeneben momxmareblebi. Cven gamovkiTxeT sxvadsxva asakis adamianebi da gavarkvieT, rom axalgazrdebi ZiriTadad ferad, arastandartul Rimilakebs irCeven. ufrosi Taobis warmomadgenlebi ki drois ekonomiis mizniT ar aaqtiureben `meniuSi~ Rimilakebis specialur brZanebebs da orwertilisa da frCxilisgan Seqmnil `sicilaks~ aniWeben upiratesobas. Rimilakebi marto sevdas, an Rimils ar gamoxataven. magaliTad, ;-) _ Tvalis Cakvras; :-0 _ gaocebas; xSiria cnobil adamianTa Tu personaJTa saxe-simboloebic, magaliTad: :-.) _ merlin monro – (misi cnobili xali tuCis kuTxeSi) CI:-= _ Carli Caplini – CI - Slapas aRniSnavs da a.S. zogi simbolo mTel winadadebas an gamonaTqvams gamoxatavs: :-$ _ fuls kbilebi mouWire; :-yY _ calybad meRimeba; 76 eleqtronul enobriv sivrceSi SemuSavebuli `emociuri xatebi~ TandaTan ifarToeben gamoyenebis ares da internetsamyarodan TiTqmis SeuzRudavad gadadian realur sakomunikacio sivrceSic. mag., Cven mier mopovebul xelnawer araformalur werilebSi sakmaod xSiria e.w. `Rimilakebi~/`xatulebi~; Tumca piraduli xasiaTis werilebis garda `Rimilakebs~/`sicilakebs~ ukve vxvdebiT abrebze, iSviaTad presis enaSic. magaliTad, Cven xelT gvaqvs germaniaSi mcxovrebi qarTveli gogonas dedisadmi mowerili xelnaweri werilebidan amoRebuli masala. teqstSi xSiria e.w. `sicilakebi~/`xatulebi~, romlebic avtors sWirdeba sakuTari emociis gamosaxatavad. gamoikveTa ramdenime tipis `Rimilaki~, magaliTad, [aq ise mowesrigebulad vsauzmob. suraTic gadavuRe Cems sauzmes :) ] moyvanil magaliTSi avtoris mier gamoyenebuli Rimilis aRmniSvneli simbolo gasagebia viwro wrisaTvis, am SemTxvevaSi avtorisa da adresatisTvis, romlisTvisac cnobilia Svilis sauzmis wesi; Semdeg magaliTSi gadmocemuli msubuq-ironiuli Rimili yvelasTvis naTelia, naklebad piradulia, Sdr. : [ise tyuilia xalxs rom hgonia (mec megona :) :) 3 TviT waval, enas viswavli da Camovalo :) mecineba magaze! ] Semdeg CanawerSi: 77 [cudad var, imdeni vWame. mgoni pirvelad ar mSia :) kargi Wamis mere ra undeba qarTvel adamians? ra da Zili :) ] avtori TiTqos dedis dasamSvideblad daurTavs Rimilaks, raTa adresatma ar idardos mis kvebaze. aRsaniSnavia isic, rom Rimilaks ZiriTadad iyenebs komunikaciaSi monawile piri sakuTari emociis gadmosacemad, pirveli personaluri piri xSirad refleqsivia, zogjer, saubari miemarTeba meore pirsac, forumebis enasa Tu xelnawer werilebSi mesame piris emocia, jerjerobiT, ar gadmoicema. popularizaciis SemTxvevaSi advili SesaZlebelia, mTqmelis emociis gamomxatveli verbaluri remarkebi misi ekvivalenturi niSnebiT Seicvalos ara mxolod pirad mimoweraSi, aramed mxatvrul nawarmoebebSi, publicistikasa da sxva saxis teqstebSic, rac, rasakvirvelia, arasasurveli perspeqtivaa qarTuli da zogadad, nebismieri enisaTvis; Rimilakebis msgavsad, internetenisTvis damaxasiaTebelia sasveni niSnebis Warbi gamoyeneba (mag., ,,modi!!!!!!~), an bolokiduri aso-bgerebis ganmeoreba (mag., ,,naTiiiiiiiii~). orTografiulad es gaumarTlebelia, magram eleqtronuli formatis gzavnilebSi maTi procentuli maCvenebeli Zalian maRalia. Warbi sasveni niSnebis garda vxvdebiT gazrdili SriftiT daweril sityvebsac, rodesac avtors surs winadadebaSi raime sityvaze yuradRebis gamaxvileba. gvaqvs sapirispiro SemTxvevebic, rodesac eleqtronul komunikaciaSi monawile piri ar iyenebs standartul Rimilakebs da Tavad qmnis maT ukve sityvebis gamoyenebiT, Sdr., mesinjeris, e.w. ,,skaipis’’ masalidan amoRebuli magaliTebi : - <`Cxubi~> - <`saxlSi wasvla mindas~ smaili> - <`midi, ra, gamegzavne biZikos~ smaili> 78 mokled, Tanamedrove internetsazogadoeba Zalian Wrelia, Sesabamisad mravalferovani xdeba interneturTierTobebSi gamoyenebuli qarTulic. internetis enaze momuSave mecnierTa erTi nawili am movlenas gadataniTi mniSvnelobiT, pijinizacias uwodebs (ix. л. ю. Иванов, www.ivanoff.ru/rus/OZHWEB.htm), meoreni – kreolizacias (ix. Т.И. Рязанцева, www.ffl.msu.ru/img/pages/File/ryazantseva_1_07.doc) erTi mxriv, es aris emociis gamoxatvis saxaliso da ioli forma, nabeWdi teqstisa da metyvelebis dros gamoyenebuli kinesikuri paralingvizmebis saintereso sinTezi, SeiZleba asec vuwodoT: “laparaki werilobiT”; meore mxriv, es tendencia saSiSi rom ar aRmoCndes qarTuli enisTvis, sasurvelia rigi RonisZiebebis gatareba, mag., Camoyalibdes sameTvalyureo jgufi, romelic Seafasebs vebgverdebis qarTuls. akrZalviT albaT ver miviRebT sasurvel Sedegs, umjobesia damkvidrdes tendencia: gaumarTavi qarTuliT wera iTvlebodes araprestiJulad da aramodurad. SesaZlebelia am e. w. `Rimilakebs~ praqtikuli daniSnulebac mieces; mag., dialeqturi an sxva saxis zepiri teqstebis gadawerisas respondentis emociis gadmosacemad ramdenime sityvis nacvlad erTi simbolo iqnas gamoyenebuli. am SesaZleblobis gamoyenebas dialeqturi teqstebis eleqtronul versiebSi dasaSvebad miiCneven am sakiTxebze praqtikulad momuSave specialistebi. inglisuri terminis "smiley" da mis qarTuli kalkirebuli variantic _ (`Rimilaki~) mxolod dadebiT emocias ar gamoxatavs: amave terminiT gamoixateba uaryofiTi da sxvagvari emociac. dRes termini `Rimilaki~ gavrcelebulia da mosaxerxebelic. kategoriulebi ver viqnebiT, magram, vfiqrobT, SeiZleba originaluri, qarTuli yalibisTvis morgebuli terminic moviZioT mag., `ganwyobis niSnebi~ - sasveni niSnebis analogiiT. SegviZlia maT `emoc-xatebic~ vuwodoT, an `mimikebi~ – ufro zogadi rom iyos. ramdenadac, `Rimilakebi~ modernizebuli piqtogramebia, cudi ar iqneba Tu aRsaniSnavad gamoviyenebT termins: `xatuli~/`xatulebi~. vfiqrobT, marTlac mosanaxia `sicilakze~ ukeTesi qarTuli termini, vinaidan e. w. `Rimilakebi~/`xatulebi~ aSkarad ifarToebs gamoyenebis vels: mosaxerxebelia isini ganwyobis gamosaxatavad, wera ufro ekonomiuradaa SesaZlebeli, nawersac meti eqspresia axlavs... qarTulenovan forumebs Tu davakvirdebiT, vnaxavT, rom sainterneto dialogebis enis cvlilebis tempi sxvaobs globaluri qselis momxmareblis asakis, profesiisa da interesebis sferos mixedviT. forumis wevrTa mier ganisazRvreba e. w. `Catebis~ Tematika, mag., qarTul internet-saubrebSi gvxvdeba Semdegi Temebi: saqarTvelos 79 saSinao da sagareo politika, romantika, siyvaruli, poezia, mxatvroba, kino da Teatri, istoria, literatura, mecniereba, ganaTleba da a.S. forumis wevrebi Zalian did drosa da virtualur sivrces uTmoben sakuTari Tu sxvisi mosazrebis gamoqveyneba-ganxilvas. cxadia, iseve, rogorc pirispir saubrisas, eleqtronuli komunikaciis drosac Cndeba emociis gamoxatvis moTxovnileba. rogorc zemoT aRvniSneT, sxvadasxva ganwyobilebiTa Tu moqmedeba-mdgomareobiT datvirTuli `xatulebis~/`Rimilakebis~ garda, emociis gamoxatva xdeba bolokiduri asoebisa da sasveni niSnebis `arabunebrivi~ gameorebiT (Sdr.: forumelebis enas axasiaTebs akademiuri punqtuaciis simwire). e. w. `CaTebis~ enisTvis damaxasiaTebelia agreTve: sityvebisa da frazebis Semokleba, sagangebod gazrdili SriftiT calkeul sityvebze xazgasma, `Taviseburi~ terminologia da sxv. amgvarad, eleqtronul komunikaciaSi mkvidrdeba dialogis axali forma, romlisTvisac damaxasiaTebelia: _ paralingvizmebis axali saxeobani (`Rimilakebi~), _ Txrobis maqsimaluri ekonomia, _ specifikuri terminologia. qarTuli virtualuri saubrebis terminologia qarTuli internetsivrcis gamorCeuli ubania. kompiuteris ena, Sesabamisad, ZiriTadi terminebic jerjerobiT inglisurs eyrdnoba; Sesabamisad, qarTuli `CaTebis~ terminologiac `gadatvirTulia~ inglisuri terminebiT, inglisur terminTa kalkebiTa da qarTulafiqsiani, magram inglisurfuZiani sityvebiT. magaliTad, maRalreitinguli `Tbilisis forumis~ erT-erTi wevri - "hermione" wers: `erTxel davposte is, rasac Tsu-s iur fakze vfiqrobdi da vorni miviRe~ (http://forum.ge/?f=79&showtopic=33778817); Sdr.: to post `werilis gagzavna~; to warn `gafrTxileba~; iur fakze `iuridiul fakultetze~. Sdr., agreTve, forumeli "TukijaT" -is fraza: `pasvordi damekarga romel oTaxSi mivide miTxari plz~ (http://forum.ge/?f=79&showtopic=33778817)... password `paroli~; plz - please `gTxov~... amgvari terminebis siWarbe yovelTvis ver aixsneba forumis monawileTa qarTulis codnis xarisxiT; globaluri qselis momxmarebelTa didi nawili ganaTlebuli adamiania; maTi nawili kargad flobs saero Tu sasuliero mwerlobis terminologias, magram mainc uxvad iyenebs kalkirebebs Tu ucxour terminebs; Sdr.: "mun ars qofiraiTni" (ix.:www.bigcrow.wordpress.com). copywrites `saavtoro uflebebi~. 80 forumebze saTanado yuradReba ar eqceva standartuli enis normebis dacvas, magram, amave dros, mkacrad izRudeba ucenzuro/utaqto sityvebis gamoyeneba. mag., forumebze araiSviaTia aseTi cnobebi: `momxmareblis niki „kote“ mospobilia forumis wesebisa da netiketis sistematuri da boroti darRvevisaTvis~ (ix.: www.mamuli.net/portal/ge/forum/forum_posts.asp?TID=208&PN=4&get=last). nick/nickname `metsaxeli~; netiquette/netiketi: net etiquette > netiquette `internetSi (net-Si) qcevis wesebi~. qarTuli forumebis enaSi inglisuri terminebi qarTuli fonetikisa da morfologiuri yalibebis gaTvaliswinebiT formdeba; magaliTad, 1. inglisuri zmna To log out `sistemidan gamosvla~, qarTulSi saxelobiT brunvaSi mdgari arsebiTi saxeliT gadmodis: `logauTi~. 2. inglisuri zmna To sit down qarTuli zmnis fuZe xdeba: "davsiTdaundeeT" (ix. `gogCoebis~ leqsikoni - www.teen.ge). 3. inglisuri winadadeba Speak to me `damelaparake~ qarTuli anbaniT gadawerili gvxvdeba: sfiq 2 mi, sadac oriani inglisurSi mimarTulebis to -windebulis Sesatyvisia, vinaidan oris inglisuri warmoTqma towindebulisas waagavs. msgavsi magaliTebi uxvad gvxvdeba inglisur forumebzec da isini akronimebis saxelwodebiTaa cnobili: 4U= For You `SenTvis~, AFAIK - As far as I know `rogorc vici~, `ramdenadac CemTvis cnobilia~ da sxv... Sdr. qarTul veb-gverdidan amoRebuli magaliTi: gi2gi _ mniSvneloba: `giorgi~ (http://tops.ge/?id=7131&cat=12#306) Sdr., mokle teqsturi Setyobinebebis, e. w. `mesijebis~ enisTvis damaxasiaTebeli ramdenime qarTuli abreviatura: `msj~ _ `mesiji~, `gk~ _ `gkocni~, `pk~ _ (<<"пока") `droebiT~, Sdr. magaliTebi: `Seni msj ar momsvlia~, `kargi, gk pk~. 4. zmnaTa warmoebisas momxmarebelTa umravlesoba moqmedebiTi gvaris, orpiriani gardamavali zmnis yalibs iyenebs, mag.: `v-a-logauT-eb~ (moqmedebiTi gvari, awmyos mwkriviT gamoxatuli moqmedeba), `da-v-a-SaTdaun-e~ (moqmedebiTi gvari, wyvetilis mwkriviT gamoxatuli moqmedeba), `da-m-i-link-e~ (moqmedebiTi gvari, obieqturi wyoba, mwkrivi: meore brZanebiTi, dro momavali), `v-logauT-d-eb-i~ (-d sufiqsiani vnebiTi, awmyos mwkriviT gamoxatuli moqmedeba)... unda aRiniSnos, rom inglisuri sityvebis (log out, netiquette, net da a. S.) damkvidreba sainterneto qarTulSi Sesabamisi terminologiis ar81 arsebobam ganapiroba. aqve dgeba momavalSi inglisuris, rogorc universaluri enis statusis sakiTxic. ra xdeba am mxriv sxvaenovan forumebze? mag., rusul `Catebze~ uxvadaa okazionalizmebi, Tumca qarTulTan SedarebiT rusulenovan vebgverdebze ukeTesi viTarebaa, radgan, damkvidrebulia ZiriTadi kompiuteruli terminebis rusuli Sesatyvisebi; mag., gvxvdeba Сообщение _ Setyobineba da ara posti (post _ fosta, Setyobineba) gansxvavebiT qarTulisgan. Tumca xSiria barbarizmebic: mag., erT-erTi wevri No Panic-i wers: "да помагите плззз" (ix.:http://www.volchat.ru/forum/viewtopic.php?t=16498). плззз << please `gTxovT/geTayva~... amgvarad, SegviZlia vTqvaT, qarTuli internetis ena, romelic, sakmaod samarTlianad, SegviZlia ganvixiloT rogorc qarTuli enis erTerTi axali qvesistema, jerjerobiT Jargons ufro hgavs, Tumca, garkveulwilad mainc xdeba misi sazogadoebrivi `kontroli~ (ucenzuri sityvebis akrZalvis faqti). virtualuri komunikaciebi ufro da ufro arsebiT adgils iWers Tanamedrove adamianis cxovrebaSi, amdenad, sasurvelia, saxelmwifo doneze daigegmos qarTuli standartuli enis sainterneto (virtualuri) variantis ganviTareba; kerZod, specialistebis aqtiuri monawileobiT unda Seiqmnas da, rac mTavaria, realurad dainergos: _ kompiuteris /operaciuli sistemis terminologia; _ sakomunikacio terminologia; _ sainterneto qselisTvis saWiro abreviaturebi; _ `xatulebis~ qarTuli saxelwodebebi da sxv. aSkaraa: eleqtronul komunikaciaSi mkvidrdeba paralingvizmebis axali saxe, iqmneba emociuri Txrobis axali forma da virtualuri sivrcis qmnileba TandaTan mkvidrdeba realur komunikaciaSic... zemoT aRniSnuli tendencia jerjerobiT gamoikveTa internetis enaSi, male aucileblad gaCndeba Cvens realur sametyvelo kodSi, mis leqsikasa da terminologiaSi. literatura n. futkaraZe, eleqtronuli da realuri komunikaciebis urTierTgavlenis erTi aspeqtisaTvis, XXVII respublikuri dialeqtologiuri samecniero sesiis masalebi 2007. 82 n. futkaraZe, sainterneto dialogebis (forumebis) terminologiisaTvis (qarTuli, rusuli da inglisuri masalis mixedviT, bunebriv enaTa damuSaveba, VI konferenciis masalebi, Tbilisi 2008. л. ю. Иванов, Функции глобальной сети (ГС) и функции языка, Язык интернета, заметки лингвиста, 2000. www.ivanoff.ru/rus/OZHWEB.htm Т.И. Рязанцева, Некоторые особенности реализации коммуникативных принципов и стратегий в условиях компьютерно-опосредованного общения, _ www.ffl.msu.ru/img/pages/File/ryazantseva_1_07.doc) _ www.bigcrow.wordpress.com _ www.dialog-21.ru/materials/archive.asp?id=6683&y=2001&vol=6077 _ www.forum.ge/?f=79&showtopic=33778817 _ www.mamuli.net/portal/ge/forum/forum_posts.asp?TID=208&PN=4&get=last _ www.teen.ge _ http://tops.ge/?id=7131&cat=12#306 _ www.research.microsoft.com/~mbj/smiley/smiley.html _ www.volchat.ru/forum/viewtopic.php?t=16498 _ www.smiley.clan.su Natia Putkaradze Some Questions of the Internet Language Summary The language of the internet dialogs changes day by day. The users of the forum spend a lot of time on posting and discussing their own and others’ opinions. It is obvious that during the internet communication, as during a face to face conversation, the need for the expression of emotion appears. Using the global net the speaker (poster) expresses his mood (which is characterized by gesticulation in a direct conversation) by means of emoticons (the so-called "smileys", e.g.: :)- smiling, :*-kissing, etc.). Along with smileys, expressing various modes and actions/ situations, the emotion is also conveyed by the “unusual” repetition of final letters and punctuation (i.e. the language of forum lacks academic punctuation). The language of chat-rooms is characterized by 1. Abbreviation of words and phrases; 2. Accentuation of particular words by a specially increased font; 3. Specific terminology, etc. Accordingly, the new form of the dialog is introduced into the electronic communications that are characterized by: new varieties of paralinguisms, maximal economy of narration, and specific terminology. The terminology of the Georgian Internet-conversation is a special area of the Georgian Internet-space. The 83 computer language, and main terms respectively, are based on the English language. Accordingly, the terminology of Georgian chat-rooms is congested with English words, loan-translations of English terms and English-stem words with Georgian affixes (E.g. `erTxel davposte is, rasac Tsu-s iur fakze vfiqrobdi da vorni miviRe~ (http://forum.ge/?f=79&showtopic=33778817); ("Once I've posted what I thought about TSU Iur Fak and got a warning"); cf. to warn; Iur Fak – the Faculty of Law `da-v-post-e~ [da-v-post-e] << I have posted ( to post) `vorn-i~ [worn-i] - << warning Georgian IT terminology is not established yet, that is why English words are so popular in Georgian online word-building. On the other hand, another question arises: Why English? Is English a universal language? Virtual communications become more and more popular and significant for the present-day world, therefore it is important to plan the development of the standard Georgian Internet language at the state level. In particular, with the active participation of specialists the following should be created and introduced: 1. Georgian IT Terminology; 2. Communication terminology; 3. Abbreviations necessary for the Internet; 4. Georgian names of "icons", etc. 84 enaTmecnierebis sakiTxebi _ II, 2008 morfologia/sintaqsi marina aleqsiZe rusul enaSi predikatuli erTeulis mTavar komponentTa Soris sintaqsuri kavSiris arsis Sesaxeb predikatuli erTeulis mTavar komponentTa Soris sintaqsuri kavSiris arsis gansazRvris problema miekuTvneba Tanamedrove sintaqsis erT-erT aqtualur problemaTa ricxvs. am kavSiris arsis gansazRvra warmoadgens erTgvar gasaRebs MmTeli predikatuli erTeulis struqturis gagebisaTvis, vinaidan am SemTxvevaSi saubaria im komponentebis urTierTobaze, romlebic Seadgenen predikatuli erTeulis birTvs, mis struqturul safuZvels. Cven ganvixilavT rusul enaSi predikatuli erTeulis mTavar komponentTa Soris arsebul mimarTebas – anu mimarTebas qvemdebaresa da Semasmenels Soris. Tanamedrove sintaqsistebs jerjerobiT ar aqvT rusul enaSi qvemdebaresa da Semasmenels Soris sintaqsuri kavSiris erTiani gageba. arsebuli sxvadasxva Sexedulebis arsi saboloo jamSi mdgomareobs imaSi, Tu rogor unda iyos ganxiluli es kavSiri: rogorc calmxrivi damokidebuleba Semasmenlis qvemdebarisagan, Tu saWiroa misi interpretacia rogorc urTerTdamokidebuleba, romelic efuZvneba orive komponentis sintaqsur Tanasworobas. pirveli Tvalsazrisi tradiciulia rusuli enaTmecnierebisaTvis, Tumca warsulis lingvisturi memkvidreobis analizi cxadyofs, rom XIX saukunis rusi gramatistebis umravlesoba winadadebis gabatonebul da maorganizebel centrad Tvlida Semasmenels da ara qvemdebares (Востоков 1874, 116, 122; Давыдов, 1852, 272; Буслаев 1959, 258-259; Потебня 1958, 84, 116). ZiriTad argumentad, rogorc wesi, mohyavdaT zmnuri (`Semasmenluri~) formebis arseboba yvela tipis martiv winadadebaSi. amasTan angariSs ar uwevdnen Semasmenlis formalur Sewyobas (`mimsgavsebas~) qvemdebaresTan. es Tvalsazrisi vrclad aris Camoyalibebuli d. ovsianiko-kulikovskis @`rusuli enis sintaqsSi~, sadac igi werda: `...Semasmenlobis (сказуемость) yvela saxeoba sakuTari fsiqologiuri bunebis gamo warmoadgens imdenad mniSvnelovan, TviTmyofad sintaqsur formebs, rom maTi SeTanxmeba qvemdebaresTan saerTad ar miesadageba namdvili damokidebulebis arss; es aris damokidebuleba wminda 85 formaluri, garegnuli da mas savsebiT miesadageba saxelwodeba ‘fiqtiuri’ ~ (Овсянико-Куликовский 1912, 22). Tanamedrove avtorebi ukve ar Tvlian, rom Semasmenlis formaluri damokidebuleba qvemdebarisagan aris mxolod garegnuli, fiqtiuri. axla qvemdebaresa da Semasmenels Soris arsebul sintaqsur kavSirs xSirad axasiaTeben rogorc urTierTdamokidebulebas, @urTierTkavSirs, romelic iqmneba SeTanxmebisa, sadac realizacias poulobs Semasmenlis damokidebuleba Qqvemdebarisagan, da marTvis, romelSic realizdeba qvemdebaris damokidebuleba Semasmenlisagan, TanaarsebobiT (Белошапкова 1977, 38). ra Tqma unda, predikatuli erTeulis mTavar komponentTa Soris arsebuli sintaqsuri kavSiris amgvari gageba gamarTlebulia predikatuli erTeulis ara yvela struqturuli tipis mimarT, aramed mxolod iseTis, sadac qvemdebare gamoxatulia arsebiTi saxeliT an nacvalsaxeliT saxelobiT brunvaSi, Semasmeneli ki _ zmnis piriani formiT. aRniSnul gagebas safuZvlad udevs saxelobiTi brunvis gramatikuli mniSvnelobisa da sintaqsuri funqciebis gaigiveba sxva danarCeni brunvebis gramatikul mniSvnelobasa da sintaqsur funqciebTan. vinaidan brunvis formebi saerTod gamoxataven semantikur-sintaqsur mimarTebas Sesityvebisa da predikatuli erTeulis komponentebs Soris, es formebi damokidebuli, marTvadi formebi arian: rusul enaSi semantikursintaqsur mimarTebas SesityvebebSi da predikatul erTeulebSi Cveulebriv gamoxatavs damokidebuli sityvis forma. amavdroulad zogierTi rusi gramatisti gamoTqvamda mosazrebas imis Taobaze, rom qvemdebaris saxelobiTi brunva ar gamoxatavs aranair semantikur mimarTebebs. Aase, magaliTad, a. Saxmatovi miuTiTebda, rom `qvemdebare @aRniSnavs calkeul warmodgenas an warmodgenaTa kompleqss, romelic ar aris dakavSirebuli nebis ZalasTan, mimarTuls sxva warmodgenebTan kavSiris damyarebaze” (Шахматов 2007, 162). ufro mkafiod es azri Camoyalibebulia zogierT Tanamedrove sintaqsistTan, romlebic aRniSnaven, rom `qvemdebaris pozicias ikaveben sityvis wminda nominaciuri formebi, anu iseTi formebi, romlebic mxolod asaxeleben sagnebsa da movlenebs da ar aRniSnaven aranair sintaqsur mimarTebas~. amrigad, qvemdebaris Semasmenlisagan sintaqsuri damokidebulebis mtkiceba efuZvneba im mosazrebas, rom predikatuli erTeulis SemadgenlobaSi qvemdebare ar gamoxatavs aranair semantikur-sintaqsur mimarTebas. predikatuli erTeulis ama Tu im komponentTa Soris semantikursintaqsur urTierTobebSi Cven vgulisxmobT sintaqsuri kavSiris mier gamoxatul informacias am komponentebis mier aRniSnul sagnebsa da movlenebs Soris arsebuli kavSirebisa da mimarTebebis Sesaxeb. 86 Camoyalibebul debulebas TvalnaTliv amtkicebs iseTi predikatuli erTeulis mTavar komponentTa Soris semantikur-sintaqsuri mimarTebis analizi, sadac qvemdebare gamoxatulia arsebiTi saxelis an nacvalsaxelis saxelobiTi brunvis formiT. semantikur-sintaqsur mimarTebas Semasmenelsa da saxelobiT brunvaSi dasmul qvemdebares Soris Cveulebriv gansazRvraven rogorc `predikatuli niSnis misi matareblisadmi (subieqti) kuTvnilebis mimarTebas~. definicia, ra Tqma unda, ukiduresad zogadia. predikatuli erTeulis yoveli struqturuli tipisaTvis damaxasiaTebelia mTavar komponentTa Soris sakuTari, gansakuTrebuli tipis semantikursintaqsuri mimarTeba. ase, magaliTad, predikatul erTeulSi, romelic agebulia struqturuli sqemis N1 – Vf mixedviT, realizebulia `mimarTeba subieqtsa da mis predikatul niSans _ moqmedebasa an procesualuri mdgomareobas – Soris~ (Русская грамматика 1980, 252). am SemTxvevaSi, rogorc Cans, SeiZleba vilaparakoT ori tipis semantikursintaqsur mimarTebaze – moqmedebis kuTvnilebaze misi subieqtisadmi da mdgomareobis misi matareblisadmi. struqturuli sqema N1 – Adj1 gamoxatavs `mimarTebas subieqtsa da mis predikatul niSans – Tvisebasa an xarisxs – Soris~ (Русская грамматика 1980, 289), da struqturuli sqemis N1 – Preadкратк. mniSvneloba ki xasiaTdeba rogorc `mimarTeba subieqtsa da mis predikatul niSans – mdgomareobas rogorc moqmedebis Sedegs – Soris~ (Русская грамматика 1980, 298). rogorc Cans Cven mier moyvanili gansazRvrebebidan, samive struqturuli sqemis semantika gansxvavebulia, gansxvavebulia agreTve is semantikur-sintaqsuri mimarTebebi, romelic akavSirebs am struqturuli sqemebis komponentebs. amavdroulad yvela am sqemas aqvs erTi saerTo komponenti - N1 - arsebiTi saxeli an nacvalsaxeli saxelobiTi brunvis formaSi, romelic asrulebs qvemdebaris funqcias. cxadia, rom am komponentis arseboba martivi orSemadgenliani winadadebis sxvadasxva struqturuli sqemis SemadgenlobaSi ar aris damokidebuli meore komponentTan (SemasmenelTan) misi azrobrivi (semantikuri) mimarTebebis xasiaTze. am gagebiT qvemdebare, romelic gamoxatulia arsebiTi saxelis an nacvalsaxelis saxelobiTi brunvis formiT, universaluria. amgvari qvemdebaris mqone struqturul sqemaTa mTavar komponentebs Soris semantikur-sintaqsuri mimarTebebis specifika gamoixateba Semasmenelis meSveobiT. Camoyalibebul debulebas TvalnaTliv warmoaCens sinonimuri konstruqciebi, sadac Semasmenlis funqcias asruleben arsebiTi saxelis windebuliani formebi. ase, magaliTad, winadadebaSi "Приезжай – с портфелем" mimarTeba `sagnis kuTvnileba pirisadmi~ gamoxatulia arsebiTi saxelis с- windebuliani moqmedebiTi brunvis formiT. am 87 winadadebis transformaciisas frazaSi "У приезжего – портфель" igive mimarTebebs gamoxatavs у- windebuliani naTesaobiTi brunvis forma. magram orive SemTxvevaSi mTavar komponentebs Soris semantikursintaqsuri mimarTebebis formaluri maCvenebelia Semasmenlis sintaqsuri forma. amrigad, qvemdebaris saxelobiTi brunva aris damoukidebeli da, aqedan gamomdinare, aramarTvadi forma, vinaidan is aris wminda nominaciis brunva, romelic ar gamoxatavs aranair semantikur-sintaqsur mimarTebebs. es semantikuri Tviseba damaxasiaTebelia agreTve mimarTvis funqciaSi gamoyenebuli saxelobiTi brunvisaTvis, romelic asrulebs martivi erTSemadgenliani winadadebis mTavari wevris rols. amgvar winadadebebs izolirebulad iyeneben saTaurebSi, abrebSi, saxelwodebebSi da a. S. sxvadasxva sintaqsuri funqciis miuxedavad, yvela CamoTvlil SemTxvevaSi saxelobiT brunvas aqvs erTi gramatikuli mniSvneloba – sinamdvilis ama Tu im sagnis an movlenis wminda nominaciis, dasaxelebis mniSvneloba sxva sagnebsa da movlenebTan maTi kavSirebisa da mimarTebebis miuxedavad. am debulebas adasturebs agreTve fsiqolingvistikis monacemebi. n. ufimceva, brunvaTa formebis xmarebis dros yru-munjTa mier daSvebuli Secdomebis Seswavlisas mivida im daskvnamde, rom `saxelobiTi brunva yvelaze mdgradia Secdomebis mimarT da amavdroulad aris sxva brunvebis yvelaze xSiri Semcvleli~ (Уфимцева 1979, 18). da vinaidan yru-munjTa Secdomebi brunvebis xmarebis dros ganpirobebulia imiT, rom `brunvis fleqsia aranairad ar aris dakavSirebuli mis mier gamoxatul mimarTebebTan~ (Уфимцева 1979, 17), SesaZlebelia vivaraudoT Semdegi: saxelobiTi brunva imitom aris yvelaze mdgradi Secdomebisadmi da imitom cvlis yvelaze xSirad sxva brunvas, rom ar gamoxatavs aranair azrobriv (semantikur) mimarTebebs. yvelaferi, rac iTqva saxelobiTi brunvis qvemdebaris rolSi gramatikuli mniSvnelobis Sesaxeb, Cveni azriT, SeiZleba mivakuTvnoT zmnis infinitivsac, romelic amave sintaqsur funqcias asrulebs. gansxvaveba im struqturul sqemaTa semantikas Soris, romelTa SemadgenlobaSi Sedis qvemdebare-infinitivi, ganpirobebulia Semasmenlis gamoxatvis saSualebebs Soris gansxvavebebiT. swored Semasmeneli gamoxatavs aseTi qvemdebaris Semcvel predikatul erTeulebSi semantikur-sintaqsur mimarTebebs mTavar komponentTa Soris. amrigad, qvemdebaris mTavar sintaqsur niSans warmoadgens misi damoukidebloba predikatuli erTeulis sxva komponentebisagan, romelic ganpirobebulia qvemdebaris sintaqsuri mniSvnelobis specifikiT. aqedan gamomdinare, qvemdebare SeiZleba ganisazRvros rogorc predikatuli erTeulis sintaqsurad damoukidebeli mTavari komponenti, romelic 88 ganisazRvreba predikatulad da Cveulebriv warmodgenilia arsebiTi saxelis an nacvalsaxelis saxelobiTi brunviT da agreTve zmnis infinitiviT. Semasmenlis ZiriTadi Tvisebebi, Cveni azriT, Semdegia: 1) sintaqsuri damokidebuleba qvemdebarisagan (amiT Semasmeneli gansxvavdeba erTSemadgenliani winadadebis mTavari wevrisagan) da 2) is, rom mas miekuTvneba obieqturi modalobisa da sintaqsuri drois mniSvneloba (riTac Semasmeneli gansxvavdeba winadadebis sxva wevrebisagan). am niSnebis gaTvaliswinebiT Semasmeneli unda ganisazRvros, rogorc qvemdebareze damokidebuli predikatuli erTeulis mTavari wevri, romelic gamoxatavs obieqturi modalobisa da sintaqsuri drois mniSvnelobas. aseT definicias SeuZlia moicvas rusuli enis yvela tipis Semasmeneli maTi sintaqsuri gamoxatulebis Taviseburebisa da struqturuli mravalsaxeobis miuxedavad. sintaqsSi tradiciulad erTmaneTs upirispirdeba Semasmenlis is saxeobebi, romlebic formalurad miemsgavsebian (Seewyobian) qvemdebares, da is saxeobebi, romlebsac ar SeswevT unari amgvari formaluri mimsgavsebisa (Sewyobisa). Semasmenlis formalur mimsgavsebas (Sewyobas) qvemdebaresTan Cveulebriv uwodebdnen `SeTanxmebas~. Semdeg gavrcelda axali termini – koordinacia. iTvleba, rom qvemdebarisa da Semasmenlis koordinacia garegnulad emsgavseba sityvaTa damokidebulebis iseT saxeobas, rogoricaa SeTanxmeba. magram aseTi SekavSirebis Sinagani xasiaTi da misi gramatikuli niSnebi sxvanairia, vidre SeTanxmebis dros@ (Русская грамматика 1980, 94). SeTanxmebasa da koordinacias Soris arsebul ZiriTad gansxvavebaTa ricxvs miakuTvneben Semdegs: 1) SeTanxmebis dros damokidebuli sityvis forma eqvemdebareba gabatonebuli sityvis formas; qvemdebarisa da Semasmenlis koordinaciis dros ki adgili aqvs formaTa urTierTSefardebas, romelTa Soris arc erTi ar aris arc gabatonebuli, arc daqvemdebarebuli; 2) SeTanxmebis dros sintaqsur kavSirs adgili aqvs SeTanxmebuli sityvebis yvela formaSi (новый дом, нового дома, новому дому...); 3) SeTanxmebis, rogorc sintaqsuri kavSiris erT-erTi saxeobis, safuZvelze iqmneba Sesityveba, romlis cvlileba eqvemdebareba gabatonebuli sityvis formis cvlilebas (новый дом, нового дома, новому дому...); winadadeba, romlis mTavari wevrebi koordinireben erTmaneTTan, Sedis winadadebis paradigmaSi da icvleba misi formacvalebadobis wesebis mixedviT (Дом - новый; Дом был новый/новым; Дом будет новый/новым...). 4. SeTanxmebis dros SesityvebaSi iqmneba gansazRvrebiTi (arapredikatuli) mimarTeba; koordinacia ki aformebs iseT kavSirs, 89 rodesac esa Tu is niSani ganekuTvneba konkretul dros, anu aris predikatuli (Русская грамматика, 1980 94-95). am argumentTa Soris, romelic saxeldeba koordinaciis rogorc sintaqsuri kavSiris gansakuTrebuli tipis dasacavad, pirveli, meore da mesame sadavoa, meoTxes ki TavisTavad ar SeuZlia iyos sakmarisi safuZveli sintaqsuri kavSiris axali tipis gamoyofisaTvis. ganvixiloT TiToeuli maTgani. 1. rogorc ukve aRiniSna, predikatuli erTeulis mTavar komponentTa Soris sintaqsuri mimarTebebi ar SeiZleba ganxilul iqnas rogorc Tanasworobisa da urTierTdamokidebulebis mimarTeba. vinaidan azrobriv, semantikur-sintaqsur mimarTebas gamoxatavs Semasmeneli, qvemdebare ki predikatul erTeulSi asrulebs wminda nominaciur funqcias, unda vaRiaroT, rom sintaqsur mimarTebas am sityvaTformebs Soris aqvs Semasmenlis qvemdebarisagan calmxrivi damokidebulebis xasiaTi. wminda formaluri TvalsazrisiT unda vaRiaroT, rom rusul enaSi Semasmenlis qvemdebarisadmi formaluri mimsgavsebisas (Sewyobisas) Semasmenlis piris, ricxvis da sqesis formebis gamoyeneba ganpirobebulia, pirvel rigSi, qvemdebaris gramatikuli formebiT. SeTanxmebuli sityvis gramatikuli formis arCevis sintaqsuri meqanizmi erTnairia predikatuli erTeulis predikatuli safuZvlis donezec da Sesityvebis donezec. 2. Sesityvebis "новый дом" moyvanili paradigma efuZvneba arsebiTi saxelis "дом" paradigmas. magram arsebiTi saxelis paradigmaSi, rogorc cnobilia, Sedis ara marto brunvis formebi, aramed ricxvis formebic. Semasmenlis qvemdebaresTan SeTanxmebis dros sintaqsuri kavSiri ricxvis orive formas gasdevs (Дом – новый; Дома – новые. Sdr. agreTve: Он новый. Она новая. Оно новое. Они новые). 3. amrigad, sityvaTa Sewyoba, romelic agebulia Semasmenlis qvemdebaresTan SeTanxmebis safuZvelze, aseve SeiZleba Seicvalos gabatonebuli sityvis cvlilebis mixedviT. 4. semantikur-sintaqsur mimarTebas Semasmenelsa da qvemdebares Soris Cveulebriv axasiaTeben rogorc predikatuls. magram zmnis kilosa da drois gramatikuli kategoriebi, romlebSic xdeba predikatulobis mniSvnelobis realizacia, ar gansazRvraven predikatuli erTeulis mTavar komponentTa Soris arsebul semantikur-sintaqsuri mimarTebebis arss (magaliTad, moqmedebis kuTvnileba subieqtisadmi an garkveuli 90 niSnis mis matareblisadmi). kilosa da drois kategoriebis meSveobiT xdeba am mimarTebebis gadatana garkveul droiT-modalur planSi. amrigad, Semasmenlis SeTanxmeba qvemdebaresTan cota rameTi Tu gansxvavdeba gansazRvrebis SeTanxmebisagan ara marto formaluri, aramed semantikuri mxridanac. aqedan gamomdinare, unda vaRiaroT, rom ar aris sakmarisad safuZvliani mizezebi, ris gamoc Cven unda vTqvaT uari Semasmenlis qvemdebarisadmi formaluri misadagebis (Sewyobis) daxasiaTebisas tradiciuli terminis `SeTanxmeba~ gamoyenebaze. pirvel rigSi, es exeba im SemTxvevebs, rodesac Semasmeneli gamoxatulia zmnis piriani formiT, zedsarTavi _ saxeliT an vnebiTi gvaris mimReobiT. Tuki Semasmeneli gamoxatulia arsebiTi saxeliT (zmnuri kopulaTi an mis gareSe), maSin predikatuli erTeulis mTavar komponentTa Soris sintaqsuri kavSiris tipi ukve sxvagvaria. es dakavSirebulia imasTan, rom Semasmenlis rolSi funqcionirebuli arsebiTi saxelis ricxvisa da brunvis formebi damokidebulia ara qvemdebaris gramatikul niSnebze, aramed sxva faqtorebze. lingvistur literaturaSi aseT sintaqsur kavSirs zogjer uwodeben `korelacias~. literatura Белошапкова 1977 – Белошапкова В. А., Современный русский язык, Синтаксис, М. 1977. Буслаев 1959 – Буслаев Ф. И., Историческая грамматика русского языка, М. 1959. Востоков 1874 – Востоков А. Х., Русская грамматика, 12-е изд. СПб. 1874. Давыдов 1852 – Давыдов И. И., Опыт общесравнительной грамматики русского языка, 2-е изд., СПб. 1852. Овсянико-Куликовский 1912 – Овсянико-Куликовский Д. Н., Синтаксис русского языка, 2-е изд. СПб. 1912. Потебня 1958 – Потебня А. А., Из записок по русской грамматике, .Т.1-2, М. 1958. Русская грамматика 1980. Русская грамматика. М.,. Т.2. Синтаксис. Уфимцева 1979 – Уфимцева Н. В., Психолингвистические характеристики функционирования категории падежа существительного в русском языке // Психолингвистические проблемы грамматики, М. 1979. Шахматов 2007 – Шахматов А. А.,Синтаксис русского языка, Изд. 4, 2007. 91 Marina Aleksidze On the Essence of the Syntactic Relationship between the Main Components of the Predicative Unit in the Russian Language Summary The article deals with the syntactic relations formed between the main parts of a two-member sentence in the Russian language. In the recent period there has appeared a tradition to define these relations as interdependence, coordination, which is a result of the co-existence of agreement, in which the dependence of the predicate on the subject is realized, and governance, in which the dependence of the subject on the predicate is realized. It is demonstrated in the article that the Nominative case of the subject is the case of pure nomination, which does not express any semantic-syntactic relations, hence, the Nominative case of the subject is an independent and non-governable form. The analysis of the arguments substantiating the difference of agreement and coordination, shows their unfoundedness, and proceeding from this, it should be acknowledged that there are no well-grounded reasons to single out a new syntactic relationship and to reject the traditional term "agreement" when characterizing the formal correspondence of the predicate with the subject. 92 enaTmecnierebis sakiTxebi _ II, 2008 qeTevan gigaSvili II xolmeobiTi saSuali saukuneebis ZeglTa enis mixedviT II xolmeobiTis ZiriTadi funqcia Zvel qarTulSi mravalgzisi jerobis gamoxatva iyo warsul droSi, riTac igi opoziciur wyvils qmnida wyvetilTan, rogorc erTgzisi jerobis gamomxatvel mwkrivTan. II xolmeobiTi wyvetils III piris niSnebiTac upirispirdeboda. aq iseTive suraTi gvqonda, rogorc awmyosa da awmyos xolmeobiTis SemTxvevaSi. am periodis enaSi xSiria am opoziciur wyvilTa urTierTSenacvlebis SemTxvevebi, rac xolmeobiTis mwkrivTa Sesustebaze miuTiTebs. II xolmeobiTis moSlis dasawyisi `sinur mravalTavSi~ SeiniSneba, sadac mas, marTalia, iSviaTad, magram ukve wyvetilis formebi enacvleba. am tipis ramdenime magaliTi gamovlenilia oTxTavis nusxebSic. fiqroben, rom es mwkrivi zog dialeqtSi am droisaTvis ukve moiSala. es unda momxdariyo samxreT qarTul dialeqtur arealSi, romelsac emyareboda VIII-XI saukuneTa qarTuli samwerlobo ena (sarjvelaZe 1984, 449, 451). bunebrivia, wyvetilis mwkrivTan Senacvlebis SemTxvevebi gansakuTrebiT xSirdeba saSual qarTulSi. Senacvleba maSinac xdeba, roca mravalgzisi jeroba gamoixateba da maSinac, roca zmnis SinaarsiT erTgzisi jeroba igulisxmeba. nimuSebi: `zogjer Semcvian sevdaTa, vTqvni sawuTrois gmobani~ (vefx., 393 (90), d); Sdr.: vhTqveni ABMXA1. `mivdiodi gzasa, laSqari Tu mÃeci gardamekidis, moverivi yuelasa~ (amirand., 370, 1-2); Sdr.: moverive ORT. `Seasxian qeba da moarTuian ZRueni amiran darejanisZesa, movidian mebuke-medabdabeni~ (iqve, 305, 7-8); Sdr.: Siasxes B, Seasxes KLMRT, Seasxnes N, moarTves B. am magaliTebSi moqmedebis mravalgzisoba gadmoicema. davimowmebT nimuSebs, sadac jeroba erTgzisia, magram gamoiyeneba II xolmeobiTi: `igi iyo umjobesi maT Soris, romelman dayaris abjari da tanisamosi da SiSueli mirbodis~ (q. cx., II, 446, 6-7). am winadadebaSi uwyvetlis xolmeobiTic uwyvetlis nacvladaa naxmari. `dilasa mcvelman misman Camoxurnis karni da daamwyvdivis mas Sina~ (q. cx., IV, 29, 11-12); Sdr.: Camoxuris A. `meoresa dResa Sejdis mefe... da mividis adrian~ (iqve, 29, 12-13). 93 ra Tqma unda, gvaqvs iseTi SemTxvevebic, rodesac II xolmeobiTi wyvetilTan Senacvlebis gareSe ixmareba. magaliTebi: `ahyaris gareT nadimi, sawolsa Sevidis, didebulni Tana Seitannis, ukeTesi da uSuenieresi nadimi mun gardaiÃadis~ (amirand., 363_364). `visca kargi avaza hyvis... mis saxlisa misvlis JamisaTuis Seinaxian~ (iqve, 362, 5-7); `dRiv da Rame vtirodi, nadirobasa viyav Tu sumad vjdi~ (visr., 252, 30-31). `mjobi da uZvirfasesi WurWeli moiRis, umxiarule nadimi daudvis da yovelive uZRvnis~ (s. s. orb., I, 9, 4-5). `kaci erTi CaRmarTs Cavidis, aikidis lodi mrgvali, amovidis aRmarT, daagoris, CaRmarT kidev Cavidis, aikidis, amoitanis da daagoris, CamotanaSi xvneSodes da, ra daagoris lodi, icinodis~ (iqve, 92-93); da sxva. mwkrivTa Senacvlebis SemTxvevebi iSviaTobas ar warmoadgens saanalizo periodis ZeglebSi. es uRlebis sistemis dinamikurobiT aixsneba, rodesac erT konkretul formas sxvadasxva konteqstSi sxvadasxva Sinaarsis gadmocema SeuZlia. II xolmeobiTi II TurmeobiTis nacvladac SeiZleba iqnes gamoyenebuli: `dakris da, roca xmali gamoiwodis, kargman muSam rom celi mousos, imis msgzavsad scelevdis TiTos xmlis moqneviT, egebis aTiTormeti kaci moklis~ (amirand., 179, 8-9). `eseTi dRe ar gardaÃdis, Tumca xaTunni, didebulTa colni ar ewuivnian da maTTuis ar gaexarebia da maemani ar eqmna~ (visr., 287, 288). gaexarebia da eqmna II TurmeobiTis formebia. `mis dRiTgan dRe aRar wavida aseTi, rome simdidrisa misisa saferi saboZvari ar momividis xelmwifisagan~ ( rusud., 572, 35-37). `xorcsac imiTi recxden da odes daxocdes, im wyals miuSvebdes, rom sisxli, tyavi da Tav-fexi im wyalma waiRis~ (iqve, 209, 6-8). `fucvides RmerTsa, romel quemoT nasrolman isarman fari da jaWviani kaci gaiaris da miwasa naxevrad daesÂs~ ( q. cx., II, 446, 4-5). zogjer II xolmeobiTi iqac SeiZleba Segvxvdes, sadac dRes, Cveulebriv, myofadis wreSi Semavali xolmeobiTi gamoiyeneba: `ese iyo pirveli augi Savisa Wabukisa, rome rasaca kacsa moerivis, ar daarCinis da iswrafda SuRlsa~ (amirand., 43, 5-6); Sdr.: moereodis FLQRS , moereoda GHMN, daarCendis BFHLMNPS, daarCenda G. `ese iyo Cveuleba mis mZinarisa Wabukisa: vire ar Searyivian, ar gaiRuiZis~ (iqve, 38, 10-11). `ukeTu Sejdis, falavansa gaemarjueboda~ (q. cx., II, 377,9); Sdr.: gaemarjvis C. 94 `esoden mosawyinelica iyo simravle igi tyueTa, vidremdis Seiyvanian qalaqad da erTad kutlad fukisad gayidian~ (iqve, 128, 12-13). II xolmeobiTi Zvel qarTulSi TxrobiTi kilos momavali drois mniSvnelobiTac ixmareba, rac saintereso faqtia. amisi magaliTebi saSuali saukuneebis ZeglebSic gvxvdeba da sakmaod xSirad. nimuSebi: `Tu oqroqsovili Cinuri ar iyvis, tansa ar Caimoso~ (visr., 223, 19-20). `me ra Sengan Wirni movigonni, cecxli ferÃiT tuinamdis gamiÃdebis da TualTa jeoni mdindebis~ (iqve, 206, 30-32); `vinRa hkadris Sen Zmas viros cnoba~ (iqve,6); `ufali ampartavanTa Semusravs, xolo mdabalTa moscis madli~ (q. cx., II, 460, 30-32). `Tqva, Tu: `Cveni saqme magas hkiTxeT, magan Tqvisa~ (Teim., I, 88, 230, 2). rogorc Cans, damowmebul magaliTebSi II xolmeobiTi an cvlis myofads, an enacvleba mas. momavali drois gadmosacemad igi II kavSirebiTTanac monacvleobs: `ra gaTendes, waval xvale~ (vefx., 272 (71) d), Sdr.: gaTendis R. `da Tu amisgani gayofili giTxris, yoveli tkbili aSundes da amaTgani ara eamos, can, viTarmed salmoba misi Telgmisa ars~ (karab., I, 79,19-20). `sisxlisa gza dauyvis Telgmama da misgan iqmnis Zgera gulisa da gulis Zgerisagan iqmnis wyliT mankieroba. gardamovidis RuiZlisagan wyali da Seriis sisxli. pirvelad iwyis gasulad pirisa da Ãelisa, maSa Seukrbes mucelsa da moklas kaci~ (iqve, 124, 15-16). `romelni odes mamaTa Tana dawvian da uZleb iqmnen mciredsa Jamsa da merme ivnon da romelTa SemTxuivnen, miviwyeba ergebis kolinjasa qarsa~ (iqve, 113, 6-1). sakmaod xSiria II xolmeobiTi am funqciiT samedicino Sinaarsis teqstebSi. garda TxrobiTi kilosi, II xolmeobiTma SeiZleba kavSirebiTi kiloc gadmosces. aseT SemTxvevebSi is II kavSirebiTs cvlis: `RorRovani, Rrmad metyveli ecado, rom sul Seigni, maSin sibrZnis gza da kvali usaTuod mal gaigni~ (arC., I, 12, 84, 3-4). `viTxov Semiwynaro, mimkvdarebuls mamaSveli ukvdavebis wyaro~ (guramiSv., 220, 20-21). `zaal, minda, rom marixman Semomadgis gulsa sveti~ (Sah-name, I, 354, 1293, dad.). `esreTs rasmes gviTxrobs, misi qmna ar egebodes da mefobave Seni miiRis~ (s. s. orb., I, 20, 6-7). 95 `mter arian yovelTa kacTa, raTa nebavs mas, raTa ixilis qoneba sxvaTa, raTamca TviT miiRis RonisZiebaTa riTame~ (s. s. orb., III, 107, 18-20), da sxv. ician zmna warmoSobiT II xolmeobiTia. iSviaTad is am mwkrivis formiT Cndeba: `ra Jami ician, moswyueddian da alafobdian~ (q. cx., IV, 271, 1314). `ra icis Jami, brZoda~ (iqve, 404, 16-17). am mwkrivSi erTgan vTqvi zmnis obieqturi wyobis forma Segvxvda: `vin mTqvis me kaci xis darad, damrgis, qve wyali misxisa~ (guramiSv., 11, 3-6). sainteresod migvaCnia is faqti, rom brZanebiTi kilos gamoxatva saSual qarTulSi II xolmeobiTsac SeuZlia. igi xSirad monacvleobs wyvetilis mwkrivTan, romelic II pirisTvis ukve gamoxatavs brZanebiT kilos, aqedan gamomdinare, am funqcias zogjer II xolmeobiTic iTavsebs. es mwkrivi saSual qarTulSi (da ZvelSic) xSirad ixmareba momavali drois TxrobiTi kilos gadmosacemad. brZanebiTi kilo, ZiriTadad, momavalSi Sesasrulebel moqmedebas gulisxmobs. vfiqrobT, am faqtoriT unda aixsnas II xolmeobiTis mier brZanebiTi kilos funqciis SeTavseba saanalizo periodSi. nimuSebi: `miTxra: `egre wasvlisaTvis nu gaCnia gulsa daRi, simZimilTa erdo dahxaS, sixarulis kari aRi~ [vefx., 400 (397), g]. `fici, romel avi ara miyo ra da mogaÃsenoo~ (amirand., 113, 7-8); Sdr.: hfice L. `sulsa da gulsa mogiZRvni, viT gwaddes, inebieri!~ (arC., I, 166, 246,1). `laSqari da xazinani, viT genebos, maixmari!~ (guramiSv., 178, 302). `Tu swonde, esreT woni, Tu zomde, esreT zome~ (karab., II, 750, 13-14). aq II xolmeobiTi da wyvetili ukve brZanebiTi kilos funqciiT eTavsebian erTmaneTs. rodesac wyvetilis niSnad –i aqvs zmnas, iq Zneli gamosarkvevia, brZanebiT kilos II pirisTvis wyvetilis mwkrivi gamoxatavs Tu II xolmeobiTisa: `daasxi mas zeda wyali da urie. da uSui Jami erTi da gaisuenos da daRuari wyali misi da Suidjer ese daasxi da merme gaRuaro da gauSui, rome gaÃmes~ (iqve, II, 662, 17-19). aq daRuari namdvilad II xolmeobiTia. brZanebiTi kilos funqciiT III piris formac dasturdeba: `Tu naxis niSani Savisa naRvlisa, CaurTis Siga Savi Ãaris Zira anu afTimoni CaurTos ... da merme Seasuis misgan ori mityali... zogjer 96 Seqnis marcualad muxudosa odeni da Seasuis misgan ori mityali... viTarca Zali naxis sneulisa, da Tu naxo niSani da iyos wiTlisa naRvlisagan... CaurTos Tana sayamunia~ (karab., I, 299, 9-10). sruliad bunebrivia, rom aRniSnuli funqciiT II xolmeobiTebis gverdiT xSirad kavSirebiTebis mwkrivebic gamoiyeneba, romelTac saSuali saukuneebis ZeglebSi ukve ganawilebuli aqvT I da II brZanebiTebis funqciebi: `odes naxos igi, iyos... reulobisagan, Seurivis ama wamalTagan iarajsa Tana, raguarca damiweria miT wesiTa~ (iqve, 299, 17-19). `igi urevdes zeTsa Rarisasa anu zeTsa berZnulsa cuilsa Tana da uyvian Siga wamlebi mÃurvalebi, romel ergebis amas melisa snebasa~ (iqve, 301, 21-23). `odes scxian mas adgilsa, romelsa Sina iyvis tkivili da uZlieresi, umxurvalesi farbioni iyvis, dagalian da aurian zogTa amaT zeTTa Sigan, romelni miÃsenebian da mciredi Zmrisagan da uZlieresi da umÃurvalesi farbioni iyvis, dagalian da aurian zogTa amaT zeTTa Sigan, romelni miÃsenebian~ (iqve, 301, 24-28). `icniT ara niSniTa, romeli dagiweroT amas quemoT~ (karab., II, 680, 36-37). `rodes undodes keTrisa ufalsa Setyueba, asre qnian, pirvelad sadaca keTri iyuis, nemsiTa moCxulitian da Tu gamovidis sisxli, imedovnad iyunian kurnebasa missa da Tu ar gamovidis_ara kurnian~ (iqve, 616, 36-41). `Tu ebiskopozs didebulman aginos, ormoci aTasi TeTri dauurvos da didad Seexuewis~ (sam., Z., I, 465, 106). erTgan I piris formiTac aris brZanebiToba gamoxatuli: `aw movidiT da movklaT ese~ (sam. Z., II, 115). II xolmeobiTi gamoxatavs nu nawilakian ukuTqmiT brZanebiTsac: `nuRar sdgi, wamodi~ (qarT. epist. wy. korp., 25, # 1). `maS, cudad nuRar meferi, uwyalov, aw miCvene piri Seni!~ (nargizovani, 33, 2,3-4). amrigad, miuxedavad imisa, rom II xolmeobiTis formebi mravlad moipoveba saanalizo periodis ZeglebSi, misi funqciebi faqtobrivad moSlilia: igi gvxvdeba iq, sadac mravalgzisoba ar aris gadmocemuli. am funqciiT mis nacvlad xSirad wyvetilis mwkrivia gamoyenebuli. gvaqvs II xolmeobiTis sxva mwkrivebTan Senacvlebis SemTxvevebic: kerZod, ixmareba iseT konteqstebSi, sadac dRes Cveulebriv II TurmeobiTi, myofadis wris xolmeobiTi da II kavSirebiTi gamoiyeneba. am ukanasknelTan Senacvlebis gamo gamoxatavs kavSirebiT kilosac. mwkrivTa Senacvlebis faqtebi damaxasiaTebelia gardamavali periodis ZeglebisTvis, aq xSirad erT zmnur formas sxvadasxva konteqstSi sxvadasxva Sinaarsis gadmocema 97 SeuZlia. es mwkrivi saSual qarTulSi (da ZvelSic) xSirad ixmareba momavali drois TxrobiTi kilos gadmosacemadac. es faqti erT-erTi mizezia II xolmeobiTis mier brZanebiTi kilos funqciis SeTavsebisa saanalizo periodSi: brZanebiTi kilo xom, ZiriTadad, momavalSi Sesasrulebel moqmedebas gulisxmobs. garda amisa, rogorc Zvel qarTulSi (SedarebiT nakleb), aseve saSuali saukuneebis ZeglebSi (ufro xSirad) II xolmeobiTi xSirad monacvleobs wyvetilis mwkrivTan, romelsac II brZanebiTis moSlis Semdeg II pirisTvis brZanebiTobis gadmocema daekisra. swored aqedan gamomdinare iTavsebs II xolmeobiTic zogjer am funqcias. xSiria misi ukuTqmiTi brZanebiTi kilos funqciiT gamoyenebis SemTxvevebic. ase rom, II xolmeobiTi saSual qarTulSi samive kilos funqciebiT dasturdeba. damowmebuli wyaroebi vefx.: SoTa rusTveli, vefxistyaosani, teqsti ZiriTadi variantebiT, komentarebiTa da leqsikoniTurT, or tomad, a. SaniZisa da a. baramiZis redaqciiT, t. I, Tb. 1966. amirand.: mose xoneli, amirandarejaniani, gamosacemad moamzada, gamokvleva da leqsikoni daurTo l. aTaneliSvilma, Tb. 1967. visr.: visramiani, teqsti gamosacemad moamzades, gamokvleva da leqsikoni daurTes a. gvaxariam da m. Toduam, Tb. 1962. rusud.: rusudaniani, i. abulaZisa da iv. gigineiSvilis redaqciiT, Tb. 1957. q. cx., II, qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, Tb. 1959. q. cx., IV,qarTlis cxovreba, batoniSvili vaxuSti, aRwera samefosa saqarTvelosa, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT, s. yauxCiSvilis mier, Tb. 1973. qarT. epist. wy.: I. qarTuli epistolaruli wyaroebis korpusi, I, qarTuli epistolaruli wyaroebi XVs. 1762 w. Seadgina, gamosacemad moamzada, gamokvleva da SeniSvnebi daurTo mamisa berZeniSvilma, Tb. 1989. Sah-name, I: Sah-name, anu mefeTa wignis qarTuli versiebi, I, teqsti gamosca da winasityvaoba da leqsikoni daurTo iustine abulaZem, Tb. 1916. karab., I: karabadini, zaza fanaskertel-ciciSvili, samkurnalo wigni, karabadini, I, teqsti moamzada, gamokvlevebi, SeniSvnebi, saZieblebi da leqsikoni daurTo prof. m. Sengeliam, Tb. 1986. karab., II: karabadini, zaza fanaskerteli-ciciSvili, samkuralo wigni, karabadini, II, teqsti moamzada, gamokvlevebi, SeniSvnebi, saZieblebi da leqsikoni daurTo prof. m. Sengeliam. Tb. 1989. nargiz.: nargizovani, XVIII saukunis lirikuli poema, al. baramiZis redaqciiT, teqsti, winasityvaoba, leqsikoni, tfilisi 1936. Teim. I, TxzulebaTa sruli krebuli, teqsti, gamokvleva, leqsikoni, al. baramiZisa da g. jakobias redaqciiT, tfilisi, 1934. 98 s. s. orb. I: sulxan-saba orbeliani, Txzulebani, t. I, gamosacemad moamzades s. yubaneiSvilma da l. baramiZem, Tb. 1959. s. s. orb. III: sulxan-saba orbeliani, Txzulebani, III, gamosacemad moamzada, gamokvleva, SeniSvnebi da leqsikoni daurTo ivane lolaSvilma, Tb. 1963. guramiSv.: guramiSvili daviT, TxzulebaTa sruli krebuli, teqsti, gamokvleva, leqsikoni. al. baramiZisa da s. iordaniSvilis redaqciiT, daviTiani, Tqmuli guramiSvilis daviTisgan, 1955. sam. Z. I: qarTuli samarTlis Zeglebi, t. I, teqstebi gamosca, gamokvleva da leqsikoni daurTo i. doliZem, Tb. 1963. sam. Z. II: qarT. samarTlis Zeglebi, t. II. teqstebi gamosca, gamokvleva da leqsikoni daurTo i. doliZem, Tb. 1965. arC. I: arCiliani, TxzulebaTa sruli krebuli or tomad. t. I, al. baramiZisa da n. berZeniSvilis redaqciiT, tfilisi 1936. literatura sarjvelaZe 1984 _ z. sarjvelaZe, qarTuli saliteraturo enis istoriis Sesavali, Tbilisi 1984. Ketevan Gigashvili The Second Conditional according to the Language of the Medieval Texts Summary The article deals with the functions of the Second Conditional on the basis of the language of medieval texts. As a result of the analysis of ample material, a conclusion is made that despite the frequent use of its forms in texts of the period under discussion, its functions are in fact disrupted: it is found in cases where recurrence is not expressed. Often the Aorist screeve is used with this function in its place. There are instances of the replacement of the Second Conditional by other screeves as well (the Second Evidential, the Conditional of the Future sub-series and the Second Subjunctive). Due to the substitution by the latter, it also expresses the subjunctive mood. This screeve in Medieval (as well as Old) Georgian often is used to convey the indicative mood of the future tense. This fact is one of the reasons why the Second Conditional acquires the function of the imperative mood in the period under study: indeed, the imperative mood mostly implies an action to be performed in future. The author considers as another reason the alternation with the Aorist screeve, which after the disappearance of the Second Imperative was charged with the function of conveying the commanding to the second person. The cases of its use with the function of the negative imperative are frequent too. Thus, the Second Conditional is recorded in Medieval Georgian with the functions of all the three moods. 99 enaTmecnierebis sakiTxebi _ II, 2008 vaxtang imnaiSvili rigobiTi ricxviTi saxelebis marTlwerasTan dakavSirebuli zogierTi sakiTxi marTlweris wesebi droTa viTarebaSi yalibdeba, zogierTi sityva dResac im saxiT ixmareba, rogorc saukuneebis winaT iwereboda, zogma ki saxe icvala. araerT sityvas dRes ramdenime varianti moepoveba (mag., TiToeuli, TviTeuli, TviToeuli; ramodenime, ramdenime...), romelTagan saTanado kompetenturi organoebi erT-erTs aZleven upiratesobas, sxvebi ki an miuReblad aris miCneuli, an, ukeTes SemTxvevaSi, arasasurvelad, magram dasaSvebad. zogjer sityvas ori varianti aqvs, magram zemoT aRniSnulisagan gansxvavebiT orive dasaSvebia, radgan maT sxvadasxva Sinaarsobrivi datvirTva aqvT da konteqstis mixedviT sxvadasxvanairad iwereba (araerTi da ara erTi; lukmapuri da lukma puri, xarkameCi da xarkameCi...). ama Tu im sityvis zogierTma variantma, miuxedavad imisa, rom wesis mixedviT ar unda ixmarebodes da miuRebladaa miCneuli, mainc imZlavra, fexi moikida enaSi da nel-nela gamodevna marTebuli daweriloba (magaliTad gamogvadgeba i-fuZiani sityvebi: vTqvaT, taqsma, cunamma, helsinkSi... /wesis Tanaxmad, marTebulia taqsim, cunamim, helsinkiSi.../). zogjer marTlweris esa Tu is wesi, romelic wlebis ganmavlobaSi yvelasaTvis savaldebulo iyo da misi dawerilobis sisworeSi eWvi aravis Sehparvia, dRes sakamaTo gamxdara imitom, rom brmad mivdevdiT, ukontrolod, TiTqosda ueWvel dawerilobas (mag., `erT-erTi~ nacvlad `erTerTisa~). zogjer Znelia revizia gaukeTo ganmtkicebul wess da daweriloba, romelsac Tvali mieCvia, magram araswori saxiTaa gavrcelebuli, axliT Secvalo. magram es mainc xdeba da unda moxdes kidec. xom ar SeiZleba aseulobiT sityvis daweriloba daimaxsovros kacma, cxadia, umjobesia, gvqondes formula, dasabuTebuli wesi, romelsac daeqvemdebareba calkeuli sityvebi. im formulas, yalibs movargebT saWoWmano sityvebs da amiT saqmec gaadvildeba da sxvadasxvaobac Semcirdeba, siWrele SeizRudeba. axla minda erTi sityvis, Cemi fiqriT, yovlad gaumarTlebel Caweras Sevexo. esaa `pirvelis~ gamoxatva arabuli `erTianiTa~ da li /eli sufiqsiT. 100 `Tanamedrove qarTuli saliteraturo enis normebSi~ (pirveli krebuli, 1970) 73-e gverdze SeniSnulia: `rigobiTi ricxviTi saxelebis arabuli cifrebiT gamosaxvisas sxvadasxvagvari daweriloba gvxvdeba: me-10, me-10-e; zogjer pirvelsac weren arabuli cifrebiT: 1-li an 1-eli, romauli cifrebis gamoyenebisasac gvxvdeba sxvadasxvagvari daweriloba: XIX, me-XIX, me-XIX-e~. magram qvemoT mocemulia ukve rekomendacia, ufro metic, pirdapiri moTxovna: `rigobiTi ricxviTi saxelebis marTlweraSi erTgvarobis dasamyareblad unda gatardes Semdegi wesebi... b) rigobiTi ricxviTi saxelebis romauli cifrebiT gamosaxvisas arc Tavsa da arc boloSi prefiqsi an sufiqsi ar daerTos: XIX da ara me-XIX an me-XIX-e... d) ricxviTi saxeli pirveli daiweros an asoebiT an romauli cifriT (pirveli an I), an arabuli cifriT ase: 1-li~. aq 1-eli ukve aRaraa daSvebuli. maSasadame, `pirvelis~ dawerilobasTan dakavSirebuli wesi erTgvarad SezRudulia, gamkacrebulia. sxvadasxva saxelmZRvanelo Tu saenaTmecniero naSromi, sadac am sakiTxis Sesaxeb aris msjeloba _ rogor daiweros sityva `pirveli~, `normebis~ rekomendacias misdevs (asec unda iyos) da, Tu am sityvas asoebiT ar weren an romaul `I~-s ar mimarTaven, arabuli `erTianis~ Semdeg defiss xmaroben, rasac Semdeg li anda eli sufiqsi mosdevs. Tuki saxelobiTis nacvlad sxva brunvaa saWiro, maSin arCeuli brunvis Sesaferisad sxvadasxvanair kombinacias gvTavazoben. `pirveli arabuli cifriT ase gamoixateba: 1-li (1-lma, 1-ls, 1lSi, 1-lic, 1-lsac...)~ (kvaWaZe 1981, 202). `ricxvis cifriT gamoxatvisas fuZeze darTuli elementebi _ brunvis niSani (garda saxelobiTisa), nawilaki da Tandebuli _ defisiT gamoeyofa cifrs 1-ma, 5-sa da 3-s... I-c, II-Si. pirveli arabuli cifriT ase gamoixateba: 1-li, 1-lSi...~ (feiqriSvili 1992, 95). `Tu sityva pirveli arabuli cifriT davwereT, maSin rigiTobis aRsaniSnavad mas unda daerTos defisi da sityvis bolo nawili li: 1li~ (basilaia 1960, 132). roca `pirveli~ msazRvrelad axlavs micemiTSi an viTarebiTSi dasmul sazRvruls, iSviaTad SeiZleba Segvxvdes, magaliTad, 1-l marts, ufro ki gavrcelebulia l-s nacvlad el daboloeba: 1-el marts. magram aq kiTxva Cndeba: aki 1-li iyo rekomendebuli normebis mier!! saidan da ratom gaCnda eli? isic sakiTxavia, saerTod, ris maqnisia li an el arabul cifrTan? cifrebis daxmarebiT `pirvelis~ gadmosacemad yvelaze metad gavrcelebulia 1 (`erTiani~), defisi da li an eli sufiqsi saWiro brunvis Sesabamisad (roca arabuli cifris gamoyenebas vapirebT). samecniero literaturaSi da presis furclebze gvxvdeba gansxvavebuli 101 dawerilobebic: 1-li, 1-ls, 1-lSi, 1-lsac, agreTve 1-el, 1-eli, 1-els, 1elis... da, Tu romaul cifrs vixmarT: I, I-s, I-isa, I-ls, I-lis...). erTmaneTis miyolebiT dawerili `erTiani~ (1), defisi da li an eli sufiqsi, wesiT, unda wavikiTxoT rogorc erTli an erTeli da ara pirveli. pirvels romauli cifri IAaRniSnavs, arabul 1-s ki mxolod `erTi~ Seesatyviseba. `1~ (erTiani) pirvels mxolod im SemTxvevaSi aRniSnavs: roca mas romelime Tvis dasaxeleba mosdevs: `1 aprili~, `1 maiss~... an aseT gamoTqmebSi: `#1 avtobusi~ [=nomeri pirveli (/pirveli nomeri) avtobusi]... magram am SemTxvevaSi maT li anda eli sufiqsebi ar erTvis. `#1~ yovelTvis `pirvel nomers~ ar aRniSnavs, zogjer igi SeiZleba `nomeri erTic~ iyos. aseT dawerilobas mieCvia Tvali da es ar gveCveneba wesidan gadaxvevad. magram saqme isaa, rom marTlweris miRebuli wesebis Tanaxmad amgvari Cawera sul sxvagvarad unda iqnes wakiTxuli. kargi iyo, am sakiTxze `orTografiul leqsikonSi~ yofiliyo rame naTqvami, magram iq araa ganxiluli CvenTvis amJamad saintereso SemTxveva. vnaxoT ramdenime magaliTi: A) 1) amJamad moqmedi eleqtroenergiis tarifi 2006 wlis 1-el ivniss amoqmedda (kviris palitra, #31, 2007, gv. 27). 2) 1-el maisamde moxmarebuli gazis safasurs Zveli tarifiT gada-vixdiT (rezonansi, #15, 2006, gv. 9). 3) a.w. 1-el marts ...afxazebma 3 zugdideli studenti daapatimres (kviris palitra, #19, 2007, gv. 16). 4) gagi xvedeliZe 1-el Tebervals respublikuri saavadmyofos me11 sarTulze gadaiyvanes (kviris palitra, #6, 2007, gv. 2). 5) ruseTisTvis 2009 wlis 1-el ianvramde msoflio savaWro organizaciaSi Sesvla metismetad mniSvnelovania (kviris palitra, #15, 2007, gv. 16). B) 1) erTgan el-is nacvlad mxolod l uxmariaT: moiTxoven, rom samarTaldamcavebma droulad da obieqturad gamoiZion 1-l ivliss avariis dros daRupuli farulavas saqme (qronika, #26, 2007, gv. 7). 2) aseuli 1-l agvistos astraxanidan gava yizlarisken (v. maWaraZe, aspinZis brZola, 1957, gv. 35). Sdr.: 1770 wlis 1 ianvars igi mozdokSi iyo (iqve, gv. 50). 102 C) 1) 1-eli ivlisidan metroTi da municipaluri avtobusiT gzavroba gaZvirdeba (kviris palitra, #20, 2007, gv. 4). 2) 1-eli aprilidan `ucxoelebi~ ganidevnen ruseTis savaWro qselidan (kviris palitra, #15, 2007, gv. 16). 3) axali tarifi 1-eli maisidan amoqmedda (kviris palitra, #31, 07, gv. 27). 4)`gazpromi~ 2007 wlis 1-eli ianvridan aTas kubur metr rusul airSi 230 dolaris gadaxdas moiTxovs (kviris palitra, #45, 2006, gv. 6). 5) 1-eli qveiTi brigadis piradi Semadgenloba kargadaa momzadebuli (kviris palitra, #14, 2008, gv. 9). D) sxvagan arc el aris, arc eli da aRarc l, saerTod gamoutovebiaT es sufiqsebi da gvaqvs 1-sac, 1-is da 1-isaTvis, romlebic, maTi avtorebis fiqriT, unda gavSifroT, rogorc `pirvelsac~, `pirvelis~, `pirvelisaTvis~. 1) dedofalma axal mpyrobels, pavle 1-sac mimarTa msgavsi TxovniT (T. papava, didi saxeebi patara CarCoebSi, Tbil., 1990, gv. 253) aseTi Cawera niSnavs ara pavle pirvels, aramed _ pavle erTs. 2) ganaxlda Zveli, petre 1-is droindeli gegma (i. cincaZe, aRamahmad-xanis Tavdasxma saqarTveloze (1795 weli), 1963, gv. 182). 3) miiRes pataki imereTis mefis solomon 1-is elCis yizlarSi misvlis Sesaxeb (v. maWaraZe, aspinZis brZola, gv. 27). 4) n.paninma winadadeba Seitana solomon 1-saTvis daxmareba aRmoeCinaT (iqve, gv. 32). Tu rogor gamoiTqmis erTad `erTiani~, defisi da ama Tu im brunvis niSani (calke Tu Tandebulsa da nawilakTan erTobliobaSi), amas avtorbolebis moyvarulebi televiziiT xSirad ismenen, roca ~formula 1~-is Sejibrebebs adevneben Tvalyurs. sportuli gazeTebis furclebze xSirad SegxvdebaT am saxis cnobebi: formula 1-is msoflios Cempioni (lelo, #69, 08, 14); formula _ 1-is piloti (mTavari gazeTi. sporti, #29, 04,13), misi moRvaweobis periodSi formula 1-Si aravin damtvreula (lelo, #237, 07, 16). am dawerilobebSi (SemoklebiT asec weren: F_1) `formula-1~ gamoiTqmis rogorc `formula erTi~ da ara `formula pirveli~. maSasadame, aq `1~ aRniSnavs `erTs~ da ara `pirvels~. vnaxoT erTi gancxadeba: `ra saxis informacia gainteresebT yvelaze metad (CamoTvlilTagan)? dauwereT mas 9 qula, momdevnos _ 8 da a.S. 1mde~ (kviris palitra, #14, 2008, gv. 44). rogor unda gavSifroT `1103 mde~? vinc zemoT moyvanili magaliTebis msgavsad 1-ls, 1-els, 1-s da misTanaT wers, misTvis, albaT, aq `pirvelamde~ weria, sinamdvileSi ki cxadia, Cvens magaliTSi `erTamde~ igulisxmeba. axla sxva saxis darRvevac vnaxoT. meryeoba SeiniSneba im SemTxvevebSic, roca arabulis magivrad romauli cifrebia naxmari: anton I-s, anton I-isa (kvaWaZe 1977, 227) da anton I-ls, anton I-lis, imave avtoris imave saxelmZRvaneloSi, gv. 452). romauli cifrebis gamoyenebisas gacilebiT martivi wesia dadgenili da siWrele ar unda gvqondes. araswori dawerilobis zemoT damowmebul nimuSebs SeiZleba sxvebic davumatoT: sulTanma solomon I-ls wyalobis wigni gaugzavna (v. maWaraZe, aspinZis brZola, gv. 29). n. panini solomon I-ls ruseT-TurqeTis omis dawyebas acnobebda (iqve, gv. 31). aqamde mxolod `pirvelze~ gvqonda saubari. modi sxva ricxvebsac gadavxedoT. jer arabul cifrebs SevexoT. `daviT aRmaSeneblis xeivani, me-20-e km. (alia, #17, 08, gv. 16). prefiqs-sufiqsis erTdroulad gamoyeneba dauSvebelia. amaze saskolo gramatikis nebismier saxelmZRvaneloSi aris miTiTebuli. `Temis dasawyisi me-3-4 gverdebze~ (asaval-dasavali, #11, 08, gv. 5); `Temis dasawyisi me-3-5 gverdebze ~(iqve, gv. 6); `Temis gagrZeleba me5-7 gverdebze~ (iqve, gv. 4). arc ase daweraa swori. marTebulia me-3 _ me-4, me-3 _ me-5..., Tumca zogjer umjobesia analogiur SemTxvevebSi romauli cifrebi vixmaroT. vTqvaT, `me-8-me-9 saukuneebs~ aSkarad sjobs `VIII-IX saukuneebi~. nu vifiqrebT, rom mxolod aseT siWreles SevxvdebiT presaSi, literaturul Tu samecniero saxis produqciaSi. gvxvdeba sxvadasxvanairi darRveva. jer erTi, romauli cifrebis saSualebiT gamoxatul rigobiTobis maCvenebel ricxvebs xSirad saerTod ar axlavs saTanado brunvis niSani, Tandebuli an nawilaki (gavixsenoT, rom irib brunvebSi brunvis niSani aucileblad unda axldes rigobiT ricxviT saxels, aseve, Tandebuli da nawilakic). zemoT moyvanil nimuSebSi romaul I-s l formanti mosdevda, rac sruliad zedmetia, radgan fuZeSi ivaraudeba), meorec, Tu mainc gvxvdeba brunvis niSnebi, isini xSirad araswori saxiT aris warmodgenili. vnaxoT mcdari dawerilobis ufro gavrcelebuli magaliTebi, sxvanairad, vnaxoT: rogor ar unda vweroT: A) romauli cifrebiT gamoxatul rigobiTobis maCvenebel ricxvs brunvis niSani ar axlavs: 1) vaxtang VI politikam marcxi ganicada (v. maWaraZe, aspinZis brZola, gv. 6) /=vaxtang VI-is/. 104 2) petre I mowodebisTanave vaxtang VI uyoymanod dadga ruseTis mxareze (iqve, gv. 6) /=petre I-is/. 3) solomon I ruseTSi elCi gagzavna (iqve, gv. 28) /= solomon Ima/ 4) qarTl-kaxeTis jarebis TurqeTze gamarjvebiT isargebla solomon I (iqve, gv. 94) /=solomon I-ma/. 5) avtori mogviTxrobs afxazTa mefis konstantine III da kaxeTis qorepiskoposis kvirike I erToblivi brZolis epizods (T. papuaSvili, ranTa da kaxTa samefo, 1982, gv. 109) /=konstantine III-isa. kvirike I-is/. B) brunvis niSani aklia Tandebulis win: 1) kvirike I-ma afxazTa mefe konstantine III-Tan erTad ilaSqra (saqarTvelos istoria, I, Tsu, 2006, gv. 194). 2) proqarTuli orientacia aSkarad gamovlinda ... q. anisis samefos bagrat IV-Tvis gadacemaSi (saqarTvelos istoriis narkvevebi, III, 1979, gv. 195). 3) gurgenis saxe sumbat II-Tan erTad gamoqandakebulia (T.papuaSvili, ranTa da kaxTa samefo, gv. 237). C) brunvis niSani arasworadaa naxmari: 1) demetre II-es sikvdiliT dasjis Semdeg yaenma aRmosavleT saqarTvelos mefed daamtkica (saqarTvelos mefeebi, 2000, gv. 156). 2) giorgi VII-es mefobis dros (iqve, 166) Sdr. daviT VIII-is dros (iqve, gv. 161) (v. maWaraZe, aspinZis brZola, gv. 113). 3) aseT pirovnebad erekle II-s SviliSvili iqna SerCeuli (i. cincaZe, aRa-mahmad xanis laSqroba..., gv. 64). 4) aRa-mahmad-xani zust cnobebs moeloda erekle II-s mdgomareobis Sesaxeb (iqve, gv. 102). 5) mirian batoniSvils ekaterine II-sTvis moxsenebiTi baraTi warudgenia (iqve, gv. 72) 6) totlebenis agenti Seipyres fridrix II-saTvis gadasacemi saidumlo gegmebiT (v. maWaraZe, aspinZis brZola, gv. 113). axla vnaxoT rigobiTobis maCvenebeli afiqsebis arasworad gamoyenebis nimuSebi: D) zedmetia e sufiqsi: 1) giorgi II-e piradad mfarvelobda mas (saqarTvelos mefeebi, 2000, gv. 73). 2) mefe bagrat IV-em daibruna rusTavi (m. lorTqifaniZe, ramdenime SeniSvna p. ingoroyvas `rusTvelianas~ gamo: macne, #6, 1964, gv. 311). 3) demetre II-es Tavi mohkveTes (saqarTvelos mefeebi, gv. 155). 4) pugaCovma Tavi petre III-ed gamoacxada (xvalindeli dRe, #51, 04, gv. 15). (Sdr. asaSorium karieraSi 22-ed miiRo imperatoris Tasi (lelo, #69, 08, gv. 11). 105 5) daviT III-em 997 wels alya Semoartya xlaTs (saqarTvelos mefeebi, gv. 106). E) zedmetia Mme prefiqsi: 1) daviT III... mefobda me-X s. me-2 naxevarSi (saqarTvelos mefeebi, gv. 105). 2) me-XIV saukunis qarTveli istorikosi (T. papuaSvili, ranTa da kaxTa samefo, gv. 155). 3) bagrat me-IV-m kaxeTis mTavrebi gaauqma (iqve, gv. 258). 4) qarTlis erismTavari me-VI_VII s mijnaze (iqve, gv. 46). xSirad gansxvavebuli _ swori da araswori _ formebi erTmaneTis mezoblad, zogjer uSualo mezoblobaSic gvxvdeba: kvirike III Semdeg kaxeTis samefo taxtze adis misi diswuli gagiki (T.papuaSvili, ranTa da kaxTa samefo, gv. 222). Sdr. kvirike III-is Semdeg kaxeTSi gamefebuli gagiki adgilobrivi samefo dinastiis, bagrationTa, uaxloesi naTesavi iyo. am or gansxvavebul formas Soris mxolod 11 striqonia. ramdenad swori aRmoCnda kvirike I mier gadadgmuli nabiji (iqve, gv. 193); Sdr. bagrat III-is mier (iqve, gv. 204). aSot III-sTan (iqve, gv. 235). Sdr. sumbat II-Tan (iqve, gv. 237) da kvirike III-Tan (iqve, gv. 239).F fadla II-is memkvidre (iqve, 198) Sdr. fadla II dros ...fadla II mTavrobis Jams adgili hqonia ... arabi amiras Semosevas (iqve, gv. 196); ar mogvepoveba fadla II Tanamedrove arcerTi iseTi wyaro... (iqve).. solomon I-is yabardoSi gagzavna (v. maWaraZe, aspinZis brZola, gv. 110). Sdr. ekaterine II werili mowmobs (iqve, gv. 114). aqedan iwyeba daviT VIII-es moRvaweobaSi axali diplomatiuri xazi (saqarTvelos mefeebi, 2000, gv. 158), Sdr. momdevno gverdze: daviT VIIIis moRvaweoba. Sah-abas II-em (iqve, gv. 193). imave gverdze: vaxtang V-m. svimon II-es misca (iqve, gv. 189) da 11 sityvis Semdeg (!!): svimon II-sac uRalata. Sdr. agreTve: daviT VIII-e agzavnis kaTalikos abrahams (iqve, gv. 157), daviT VIII _ demetre II-es Ze (iqve, gv. 156) da me-V saukunis me2 naxevarSi (iqve, gv. 116). n. baraTaSvilis skolis amxanagi konstantine mamacaSvili igonebs: `me maxsovs imisi didi poema, romelic CemTan waukiTxavs, `iverielni~, am poemaSi iyo aRwerili Cveni ayvavebuli cxovreba _ 10, 11 da 12 saukuneebisa~ (g. leoniZe, nikoloz baraTaSvili (mokle biografia), n. baraTaSvili, Txzulebani, 1945, gv. XXIX) Cvenc ase vweroT, Tu marTebuli me-10, me-11 da a. S. vixmaroT? 106 meryeoba arabul cifrTan dakavSirebiT erTi winadadebis farglebSic gvxvdeba: `mivedi sastumroSi, ara? nomeri mxvdeba mecamete, garderobSi, TeatrSi, qurTukis dasakidad 13 nomers maZleven, samgzavro bileTic TviTmfrinavis mecametea xolme (qronika, #7, 08, gv. 48). ra Tqma unda, Cvens SemTxvevaSi `13~ `mecametes~ niSnavs.. risken gvibiZgebs aq moyvanili magaliTebi? raki arabuli cifri `1~ aRniSnavs `erTians~ da ara `pirvels~, amitom umjobesi iqneba, Tu `pirvelis~ gadmosacemad arabul cifrebs saerTod aRar vixmarT, `pirvels~ an asoebiT davwerT, an romaul cifrs gamoviyenebT, Tanac, l-s gareSe (radgan es Tanxmovani sityvis fuZeSi ivaraudeba da misi zedmetad xmareba gaumarTlebelia, l-s xmarebiT xom sxva wess varRvevT). am SemTxvevaSi unda gamoviyenoT dadgenili wesi: I-is Semdeg unda daiweros mxolod iribi brunvebis niSnebi, agreTve Tandebulebi da nawilakebic. magaliTad: I, I-ma, I-s, I-is..., I-Si, I-Tan, I-c, I-zec da sxv. gana dasaxelebuli ori saSualeba ar aris sakmarisi? raRa saWiroa mesame? rac Seexeba sxva SemTxvevebs, maTTvis mwyobri wesebi gvaqvs, Cven mxolod is gvevaleba, uryevad mivdioT maT da ganuxrelad davicvaT isini. romauli cifrebiT gamoxatul rigobiT saxelebs aranairi prefiqssufiqsi ar sWirdeba _ arc me- prefiqsi da arc -e sufiqsi. aqac mxolod brunvis niSani, Tandebuli da nawilaki SeiZleba mosdevdes romaul cifrs, oRond erTi ram unda gvaxsovdes: CamoTvlili formantebi wminda fuZes erTvis `pirvelis~ SemTxvevaSi da maTTan l ar unda vixmaroT, xolo danarCeni rigobiTebisTvis, romelTa fuZec xmovniT Tavdeba, micemiTi da naTesaobiTi brunvebi ar unda avrioT erTmaneTSi: wesis Tanaxmad, micemiTs mxolod s sWirdeba da am moTxovnas iSviaTad arRveven, naTesaobiTSi ki aucilebelia brunvis niSani is srulad SevinarCunoT da mxolod masze davurToT Tandebuli Tu nawilaki.... micemiTi brunvis SemTxvevaSi sworia giorgi III-s, erekle IIsTan (da ara giorgi III-es, erekle II-Tan), xolo naTesaobiTSi _ giorgi III-isTvis, erekle II-isgan (da ara giorgi III-Tvis, erekle II-gan, vaxtang VI-sgan) da a. S. Tu yuradReba ar mivaqcieT ricxviTi saxelebis marTlwerasTan dakavSirebul sakiTxebs, aseTi siWrele kidev ufro TvalsaCino gaxdeba, brunvebi erTmaneTSi aireva da SeiZleba zogierT SemTxvevaSi intuiciamac ver gviSvelos da veRar gavarkvioT, ras gulisxmobda avtori, SesaZlebeli variantebidan Cvens SemTxvevaSi romeli unda iyos swori, da marCieloba mogvixdes, ramac SeiZleba swor gezs agvacdinos [am saxis erT niSandobliv magaliTs moviyvan: `solomon I 1768 wlis 23 ivniss ekaterine II sTxovda~ (v. maWaraZe, aspinZis brZola, gv. 29). Tu saqmeSi Caxeduli ar xar, amgvar winadadebaSi ver gaigeb, vin vis sTxovs: solomoni ekaterines Tu piriqiT _ ekaterine solomons]. Tu marTlweris 107 wesebi mwyobri da argumentirebuli, sarwmuno, yvelasaTvis misaRebi da savaldebulo ar iqna, Tu maT ar daemorCileba yvela _ didi Tu patara, ganswavluli Tu axalbeda, _ gvelis sruli qaosi _ aleqsandre WavWavaZis sityvebs moviSvelieb: `ai Cvenisa momavlisac namdvili xati~. rac dadgenil wesebs ewinaaRmdegeba, mas Cven daundobeli brZola unda gamovucxadoT, swor kalapotSi CavayenoT. ilias xSirad vimowmebT xolme, magram ratomRac gvaviwydeba misi naTqvami: `Cven-ki mSobel mamasac ar dauTmobdiT Cveni mSobliuri enis miwasTan gasworebas. ena saRvTo ram aris, sazogado sakuTrebaa, magas kaci codvilis xeliT ar unda Seexos~. es sityvebi defisis xmareba-arxmarebisa da rigobiTobis maCvenebeli afiqsebis klebisa Tu zedmetobis Sesaxeb ar aris naTqvami, magram pataridan iwyeba didis ngreva, saZirkvlis gamocla, amitom wertil-mZimisa Tu defisis xmarebis sakiTxsac jerovani yuradReba unda mieqces. literatura basilaia 1960 _ n. basilaia, qarTuli marTlweris sakiTxebi, nakveTi I, soxumi 1960. kvaWaZe 1977 _ l. kvaWaZe, Tanamedrove qarTuli enis sintaqsi, Tbilisi 1977. kvaWaZe 1981 _ l. kvaWaZe, qarTuli ena. naw. I, Tbilisi 1981. feiqriSvili 1992 _ J. feiqriSvili, qarTuli enis morfologia, 1992. Vakhtang Imnaishvili Some Questions Linked with the Orthography of the Ordinal Numerals Summary In the article attention is focused on topical issues linked with the orthography of the ordinal numerals. The most widespread and striking cases of the deviation from the established rules of orthography are presented. Incorrect spelling of the ordinal numerals is sometimes fraught with the danger of misinterpretation of the author’s thought. The advisability of the simultaneous use of Arabic 1, a hyphen and suffixes li/eli for spelling the word pirveli (the first) is called into question. 108 enaTmecnierebis sakiTxebi _ II, 2008 maia lomiaA Amegruli metyvelebisTvis damaxasiaTebeli erTi tipis konstruqcia1 erTi tipis sintaqsuri konstruqcia megrulSi ori ramiT iqcevs yuradRebas: erTi, gamocemul teqstebSi iSviaTad dasturdeba da meore, Taviseburi struqturisaa. konstruqciis struqtura, megruli masalis mixedviT, aseTia: frazis TavSi dgas saxelobiTSi dasmuli arsebiTi saxeli an saxeluri Sesityveba. mas mosdevs -ni (=rom) kavSiriani qvewyobili winadadeba. saxelobiTSi mdgar saxels samecniero literaturaSi `inicialur saxelobiTs~ uwodeben (kvantaliani 1990, 106). `inicialuri saxelobiTiT~ gadmocemuli saxeli an saxeluri Sesityveba aris frazis (gamonaTqvamis) Tema. igi intonaciiTa da sasveni niSniT(kerZod, wertiliT) gamoeyofa momdevno winadadebas, romelSic mas xSirad nacvalsaxeluri korelati Seefardeba. magaliTad, osurkoCi. Tis vareno qeSulebudasin, miTins vemiaSqvans, Tigvarie (=dedakaci. imas (+ar aris?) rom SeeZlos, aravis miuSvebs, imgvaria); dida bediWviri. ma Tina vorde, Suro vemkvojineq (=deda beddamwvari. me is [mis adgilas] rom viyo, saerTod ar mivxedav); sinTe. Tina qimmenatrebuna, feri piji urCqu (=sinaTle. is mogvenatreba, iseTi piri uCans); daCxiri. Tis qidvorZandiTini, maJira sofels ginorCqudu (=cecxli. imas rom davanTebdiT, meore sofelSi Canda). `inicialuri saxelobiTis~ Semcveli konstruqciis ramdenime magaliTi gamocemuli megruli poeziis nimuSebSi davadastureT. cnobilia, rom gamoqveynebuli megruli prozauli teqstebi zRapris Janrisaa. zRaparSi siuJetis ganviTareba-Txroba sxvagvar enobriv maxasiaTeblebs, sxva tipis konstruqciebs iTxovs. am tipisa ki Cveulebrivia dialogur metyvelebaSi, meore piris replikaSi. megruli dialoguri metyveleba ar aris Cawerili da gamoqveynebuli, arc dialoguri metyvelebaa saTanadod Seswavlili. swored amis Sedegia 1 wakiTxulia moxsenebad iv. javaxiSvilis saxelobis saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis I samecniero konferenciaze, romelic mieZRvna akademikos akaki SaniZis dabadebidan 120 wlisTavs, 25-27 ivnisi, 2007 (masalebi, gv.70). 109 xsenebuli movlena: megruli metyvelebisTvis damaxasiaTebeli konstruqcia ar dasturdeba gamocemul teqstebSi. inicialuri saxelobiTiani konstruqciebi dasturdeba `vefxistyaosanSi~. es sakiTxi specialurad Seiswavla ivane gigineiSvilma (gigineiSvili 1975, 324); magaliTebi `vefxistyaosnidan~2 : dedofali. zRvasa Seiqms, mas rom cremli dauRvria. fridon xelmwife, mefe mulRazanzarisa. igi nadirobs, Seukravs napiri vel-Sambnarisa. mkvlevari Tvlis, rom zemoT dasaxelebul SemTxvevebSi saqme gvaqvs Taviseburi saxis hipotaqsTan, Tumca iqve dasZens: amgvar qvewyobil winadadebaSi `amxsneli winadadeba~3 arcaa winadadeba. igi winadadebis ekvivalentad Tu SeiZleba iqnes miCneuli. raki es konstruqcia leqsis enaSi gvxvdeba, unda gvefiqra, rom igi garkveuli stiluri mizniTaa gamoyenebuli, magram es varaudi ar gamoricxavs imas, rom es konstruqcia rTuli daqvemdebarebuli winadadebis ganviTarebis garkveuli safexuris amsaxveli iyos da amgvari konstruqciebi `vefxistyaosanSi~ xalxuri metyvelebidan momdinareobdes (igive, 324); amis dasasabuTeblad mkvlevari imowmebs fSauri dialeqtis masalas; magaliTad, saSubi. is ki zokan-zokan kinWuxiania, maRali.3 am tipis magaliTebis gamravleba SeiZleba sxva dialeqtebis monacemebiTac.4 magaliTad, imeruli: mamaCemi. ro weveiT tyeSi, isic gagvyva. leCxumuri: Cemi mama. damamiwyda, axla is sad ari. am tipis konstruqciebi (CarTolani, 2003, 8); magaliTad5, bunebrivia svanuri ÈæÉÈ ÌÄÆÂÄ Ö×ËÉÛÉëÒÉÓÂÀ, ÌóÎ ÌÄÆÂÄ ÄÓÙéÒÃÀ, ÄãÉ metyvelebisTvisac æðËÃÄÁÖË ËðÓ ÏÈáæÉÄÍÓ ÄÛáÖ ÌðÍÝÉÍ É ÓÄÌÉ ËðÚæËÀÛ äÀÛÉ äÀÒðÚ É ÄÛáÖ ËðÚæËóÛ ÍÀÈáÖÌ (= TiTo mosaxle. uflisobaSi ra mosaxlec midioda, is valdebuli iyo waeRo erTi wvrilfexa da sami naxevarzomi naTavedi (Tavi arayi). `inicialuri saxelobiTis~ Semcveli konstruqciebi sasaubro qarTulis masalaze dayrdnobiT Seiswavla l. kvantalianma. manve moiZia 2 `vefxistyaosnis~ magaliTebi damowmebulia iv. gigineiSvilis naSromis mixedviT. 3 am SemTxvevaSi martivi winadadeba mosdevs. 4 imeruli da leCxumuri dialeqtebis nimuSebi damowmebulia Semdegi gamocemis mixedviT: v. Tofuria, iv. gigineiSvili, iv. qavTaraZe, qarTuli dialeqtologia, t. I, Tb. 1961. 5 svanuris magaliTebi damowmebulia n. CarTolanis naSromis mixedviT. 110 am tipis magaliTebi qarTvel klasikosTa _ ilias, vaJas, niko lorTqifaniZis SemoqmedebaSi (kvantaliani 1990, 106-108). qarTuli sasaubro metyvelebis nimuSebi: mezobeli. mas Tavisi gasaWiri aqvs. ubeduri bedi. ase rom ifiqro, Wkuidan SeiSlebi. `yovelive es eWvmiutanels xdis mosazrebas aseTi konstruqciebis xalxuri metyvelebidan momdinareobis Sesaxeb~ (igive, 108). am mosazrebas amyarebs megrulisa da svanuris monacemebic. `inicialuri saxelobiTis~ Semcveli konstruqcia dasturdeba rusul zepirmetyvelebaSic (РРР 1973, 241-266). literatura gigineiSvili 1975 _ iv. gigineiSvili, rTuli winadadebis erTi Taviseburi saxeoba `vefxistyaosnis~ enaSi, gamokvlevebi `vefxistyaosnis~ enisa da teqstis kritikis sakiTxebis Sesaxeb, Tbilisi 1975. kvantaliani 1990 _ l. kvantaliani, qarTuli zepiri metyvelebis sintaqsis sakiTxebi, Tbilisi 1990. CarTolani 2003 _ n. CarTolani, winasityvaoba, svanuri teqstebi da leqsika (balszemouri kilo), Tbilisi 2003. РРР 1973 _ Русская разговорная речь, Москва 1973. Maia Lomia Construction typical for Megrelian Speech Summary Construction discussed in the artikle is tipical for Megrelian speech, but in published Megrelian texts we doesn'meet any. Such construction is known as "Initial nominative" (L. Kvantaliani) and is affirmed in works of art, among them is "The Knight in the Panther's Skin" ("Vepkhistkaosani") (Iv. Gigineishvili), in Georgian dialects and in Svanian. 111 enaTmecnierebis sakiTxebi _ II, 2008 maia saxokia axalqarTuli aRweriTi perfeqtebis diaqroniul-tipologiuri analizi: aRweriTi paradigma qarTveluri da indoevropuli enebis (qv/ie)-is garkveuli, posesiuri blokis morfosintaqsuri konebis erTdrouli diaqroniultipologiuri ganxilva nayofieria rogorc lingvisturi universaluri fenomenebis dasadgenad, aseve relevanturia konkretuli enobrivi jgufebis (qv) morfosintaqsisa da misi istoriuli dinamikis gamosavlenadac. adreve gamovyaviT axal qarTulSi (ax. q.) aRweriTi (analizuri) morfosintaqsemebis sagulisxmo blokebi, ris safuZvelzedac gamovTqviT mosazreba, rom dRes moqmedi wamyvani mTliani fleqsiuri (fl.) morfosintaqsuri sistemis fonze Tanamedrove qarTulSi Tavs iCens SesaZloa periferiuli, magram savsebiT gramatikalizebuli da paradigmuli xasiaTis mqone aRweriTi (aRw.) anu analizuri (an.)A morfosintaqsuri konebi Tu seriebi-mwkrivebi. universaluri tipologiuri paralelebis garda, xsenebuli fenomeni dasturdeba sakuTriv qarTuli enis (q) dialeqtologiuri masaliTac da q-is istoriiTac (diaqroniuli monacemebiT). gansaxilvel aRw.-ax. q. morfosintaqsemebSi pirvel rigSi vgulisxmoT axalqarTuli aRweriTi perfeqtebis or ZiriTad variants (saxokia 1984; 1985, 51-52, 141-142, 177-180; saxokia 1987, 1990, 1991, 1994, 1995, 1996). winamdebare statia warmoadgens diaqroniul-retrospeqtuli dasaxelebuli axalqarTuli perfeqtebis da tipologiuri (qv/ie) analizis Sejamebis Sedegebs: retrospeqtuli analizisaTvis amosavalia Tanamedrove sasaubro da saliteraturo enaSi dafiqsirebuli a da b perfeqtebi, romelTa kvleva ganxorcielda ukusvliT siRrmeSi mimarTulebiT `axlidan > Zvelisken~; xolo prototipebis mokvlevis Semdeg ganxorcielebulia am prototipebis diaqroniuli Seswavla werilobiTi Zeglebis mixedviT mimarTulebiT `Zvelidan > axlisken~. sakvlev perifrazebs ewoda axalqarTuli aRweriTi perfeqtebi, radgan maTi paradigmatizacia da gramatikalizacia ZiriTadad da sabolood gamokveTilia axalqarTulis, gansakuTrebiT, Tanamedrove qarTulis doneze. magram teqstologiuri monacemebis Tanmimdevruli, werilobiTi Zeglebis qronologiuri Sejerebis gziT mokvleulia da gamovlenili a da b perfeqtebis diaqroniuli prototipebi Zvelsa da saSual qarTulSi (amaTgan, pirvel rigSi, a-perfeqtis uZvelesi sawyisi variantebi). monacemebi saSualebas gvaZlevs Tvali gavadevnoT sakvlevi morfosintaqsemebis diaqroniul dinamikas mimarTulebiT: Zv. q. saS. q. > Tan. q. 112 ax. q. aRw. perfeqtebis analizTan dakavSirebulia agreTve III seriis inversiuli formebisa da aoristis (tradiciuli ergatiuli konstruqciis) rekodificirebis problemac: am formebis ganxilva aRw./fl./an. TvalsazrisiT da maTi pre-fleqsiuri (igive preistoriuli) protoformebis aRdgenis cda (saxokia 1985-2007). a da b perfeqtebis pragmatuli perfeqtuli semantika ganisazRvreba `nivTieri Sedegebis~ arsebobiT awmyosTan mimarTebaSi. laparakis amosavali droiTi momentiT da mas axasiaTebs droTa Tanmimdevrobis (consecutio temporis) gamomxatveli paradigma. formalurad es xorcieldeba kopulaTa (Vesse da Vhabendi) uRlebiT. yvela tradiciuli seria-mwkvrivis mixedviT (saxokia 1985: tabula 8). a da b perfeqtebis amosavali formebi, cxadia, Seesabameba kopulis awmyos mwkrivis formebs. es modelebia: a-aRw.: SAgensgen(Obl,erg)+Part.Pass.Past(P)+copula(Vesse)+Onom. gamoixateba laTinuri formuliT: eius factus est opera. b-aRw.: modeli da laTinuri formula: SDat. Agens (obl.erg)+Part Pass.Past(P)+Vhabend;+Onom. mihi factus (+factum) HABEO (mihi est) (+habeo-factum). a perfeqti iyenebs kopulad `yofna~ zmnas, xolo b perfeqti `qona/yola~ zmnebs (romelTa struqtura q.-qv-Si utoldeba est mihi-s, iribi posesiurobis struqturas) (saxokia 1985-2007). aSkaraa a da b perfeqtTa struqturuli da semantikuri identuroba ie iribsubieqturi mimReoburi posesiuri perfeqtebis sxvadasxva variantebTan: Zv. sp., Zv. somx., Zv. ind., laT., slav., balt., da sxv. (saxokia 1984-2007;). amave dros ZiriTadi wamyvani identurobis garda, aris specifikuri da ganmasxvavebeli niSnebic. b perfeqtis kopula q-Si iZleva sxvaobas referentis (Odnom.GS>LO) sulieroba/usulobis mixedviT, amdenad, semantikuri (I) argumenti eqvemdebareba gramatikul morfosintaqsur faqtors (II): Sdr. `mas nanaxi hyavs stumari/mas nanaxi aqvs filmi~. specifikuri detali isicaa, rom kopulis arseboba perfeqtul morfosintaqsSi q-Tvis aucilebelia, maSin rodesac ie-Si is gamotovebuli SeiZleba iyos; ukopulo mimReoburi morfosintaqsemebi q-Si adieqtur, saxelur sintagmebad iqceva (Sdr. `Cemi gakeTebulia sadili)//Cemi gakeTebuli sadili kargia~). mTlianobaSi ki a da b perfeqtebis identuri modelebi ie-Si poligeneturi posesiuri perfeqtis (pp) saxiTaa warmodgenili mTels diapazonze preindoevropuli(pie) rekonstruirebadi prototipebis CaTvliT (Smalstigi; Sdr. vaitenbergi, Smidti). ufro dazustebiT, ie paralelebi pie prototipebis CaTvliT TvalsaCinod Seexeba pirvel rigSi ax. q. perfeqtis genetiur variants a-s, sadac kopula `yofna~ zmnaa. (q.-qv. `qona-yola~ zmnaTa analizis Sedegebi imave mwyobrSi ayenebs arsebiTad qarTul b perfeqtsac). 113 magaliTebi, a: `misi gamomcxvaria torti, lalis gakeTebulia sadili, manas moqsovilia qudi, dedaCemis Sekerilia es kaba~ da sxv.; b: `mas wakiTxuli aqvs bevri wigni, mas nanaxi aqvs filmi, bavSvs nanaxi hyavs bebia, mecniers dawerili aqvs gancxadeba~ da a. S. (saxokia 1985-2007). Cvengan damoukideblad sxvadasxva avtorebsac nawilobriv miuqceviaT yuradReba sxvadasxva TvalsazrisiT gansaxilveli ax.q. morfosintaqsemebisaTvis (WaniSvili, revzina; m. maWavariani 1983-87; boederi 1980; fridmani 1979; feiqriSvili 1974 da sxv.). Cveni analizi sasaubro da beWduri enebis monacemebis Sejerebasac emyareba da wminda pragmatul Sefasebasac. ase magaliTad, Sgen. da Sdat.-is qvemdebaruloba, agenturoba mowmdeba sakmaod cnobili testiT: qvemdebaris TanwyobaSi Semoklebis (elifsisis), gamotovebis SesaZleblobiT; faqtobrivad es igivea, rac Tanwyobis an Serwymis SesaZlebloba; koreferentul aqtantebTan _ maT Soris koreferentul qvemdebaresTan, _ winadadebis Tanwyoburi kavSirisa; amave dros Semasmenlebi SeiZleba arc iyvnen koreferentulni. kombinaciebi: `Tamrikos nanaxi aqvs es filmi da ar mova; misi gamomcxvaria es torti da ar SeWams; nanas ukve nayidi aqvs puri da ar sWirdeba; Tu nanaxi hyavs is msaxiobi, rogor SeiZleba ar moewonos (qvewyoba) – nanaxi hyavs is msaxiobi da rogor SeiZleba ar moswondes (Tanwyoba); mas ara aqvs nanaxi es speqtakli da ueWvelad moindomebs wamosvlas; Cemi damzadebulia sadili da davpatiJeb, visac minda; mas ukve nanaxi hyavs is kaci da sulac ar moswons; Cemi damuSavebuli iyo is miwa, mival, vetyvi, davelaparakebi da daviTanxmeb~ da mr. sxv. (sasaubro masala aq srulad moyvanili ara gvaqvs). rogorc vxedavT, Sgen. Sdat. tolfasi qvemdebaruloba/agenturoba saxezea. aqve aRsaniSnavia rolebis semantikis meryeobac (Sdr. fsug, lt; polinskaia, testeleci da sxv.). Sdat./Sgen.-is pragmatuli semantikis niSnebi gulisxmobs rolebis gaorebis, orazrovnebis SesaZleblobasac, rac vlindeba farTo pragmatul konteqstSi, zog SemTxvevaSi ki _ Tavad mcire morfosintaqsuri konteqstis farglebSi. ase mag., gamovlenilia posesoris semantikuri rolis metnaklebi xarisxi b perfeqtSi (Sdr. a perfeqtic). magaliTad, mas garemontebuli aqvs saxli: SesaZlebelia, misi garemontebuli ar iyos, magram is flobdes am saxls, iyos garemontebuli saxlis mflobeli (posesori). amgvar gaorebas mxolod pragmatuli sakomunikacio konteqsti da morfosintaqsur erTeulTa pragmatuli, aqtualuri semantika avlens. zogjer morfosintaqsemis farglebic avlens rolis gayofas. magaliTad, posesoris garkveuli xarisxis Semcvelobis kargi magaliTia a perfeqtis iseTi nimuSebi, rogorc `Seni naWamia es namcxvari,~ aqcentiT `naWamias~ mflobelobaze. qarTulSi gansakuTrebiT mniSvnelovani da mkveTria rolebrivi gayofa sasubieqto da saobieqto orientirebis mixedviT, (Sorient./Oorient.) rolebiT: mniSvnelobis 114 Sagent(agenturi subieqti, _ Sorient.) Tu Oid (ir. obieqti, _ Oorient). aseTi rolebrivi semantikuri gayofa-gaorebis mkveTri magaliTebia b perfeqtis iseTi nimuSebi, rogoricaa: `mas naTqvami aqvs, mas nabrZanebi aqvs: man Tqva da brZana, an mas uTxres da ubrZanes~ (Sorient., Sag., an Oorient., Oid). orive sintaqsur-semantikuri roli aq mkveTrad gamovlenilia da TiToeulis SesaZleblobas mxolod farTo pragmatuli konteqsti gansazRvravs. zogjer rolebis gansazRvra xerxdeba Tavad morfosintaqsemis, erTi mxriv, referentTa semantikuri niSnebisa da meore mxriv, predikatuli birTvis leqsikuri semantikiTa da am faqtorTa urTierTmimarTebiT. amgvarad, am procesSi CarTulia `saxelTa semantikuri ierarqiis~ niSanTa universaluri sqemac (iseTi niSnebisa, rogoricaa:Lsulieroba-usuloba, nacvalsaxeli, mcenare, cxoveli, vin/ra jgufebis opozicia, gasulereba, personificireba da a. S.). magaliTad: `wigns misaweri aqvs saTauri, saxls misaSenebeli aqvs aivani (//miSenebuli/miwerili). wigns darTuli aqvs komentarebi/gakeTebuli aqvs lamazi yda~ da msT.; SAg.dat.-ia gamoxatuli nimuSSi `misaRebi aqvs saqoneli, miRebuli aqvs saqoneli~. Tumca `gamyidvelis~ sintaqsuri roli morfosintaqsurad aris Sag.dat., semantikurad (siRrmul doneze) igulisxmeba `gamyidvelad~ Oid-c, garkveuli xarisxiT, Tu ki saqoneli mas unda miutanos sxvam da a.S. magram rolebriv gayofasTan dakavSirebiT aRsaniSnavia: rogoric ar unda iyos aseTi gaoreba-gayofis, meryeobis Tu cvlilebebis SesaZleblobebi Sgen./Sdat.-is mimarT, verbalizaciis procesSi aSkaravdeba Sgen./Sdat.-is agentivizaciis wamyvani tendencia. im SemTxvevebis garda, rodesac konteqstiT aSkarad aris warmoCenili alternatiuli roli (mag., `mas naTqvami, nabrZanebi aqvs~), Sgen.ag. da Sdat. Ag. sametyvelo Tu beWduri enis nakadSi ZiriTadad iZleva agensis sintaqsursemantikuri rolis gagebas, gvaZlevs perfeqtTa agentur gagebas (Sdr. moqmedi, aqtori; zogjer igive topiki, paivoti-c; Agent, Topic, Actor, Pivot). sagulisxmoa a/b perfeqtTa iseTi sakiTxebis gaTvaliswineba, rogoricaa standartuli winadadebis Sinaarsi (Txroba, kiTxva, dasturimtkiceba, uaryofa, brZaneba, modaloba, imperativi), dialoguri metyvelebis specifika (SekiTxva-pasuxi), a/b komponentTa Semoklebis, elifsisis SemTxvevebi da sxv. magaliTad, dialoguri metyvelebisas SekiTxva-pasuxis dros b perfeqtSi xazgasmulad elifsirebulia mimReoba da rCeba mxolod kopula: `gaqvs Sesrulebuli davaleba? – maqvs; ara gaqvs dawerili werili? – maqvs~. Tu SekiTxva SAg.gen./dat.-s Seexeba, rCeba mxolod agentis aRniSvna pasuxSi: `visi gadaRebulia es filmi? – Zefirelis; visi motanilia torti? – Cemi~. a/b perfeqtTa yvela sakiTxi aq ver iqneba ganxiluli. pirvel rigSi, gvainteresebs a da b konaTa perfeqtulobis xarisxis gansazRvra, raSic sxva avtorTa mo115 nacemebic gvexmareba (fxakaZe, arabuli, feiqriSvili, fridmani, meliqiSvili, lomani, m. maWavariani, asaTiani, megreliSvili, ninua da sarjvelaZe da mravali sxv.). a/b perfeqtTagan Zvel perfeqtebTan III seriis TurmeobiTebis mimarTebaTa kvlevisas irkveva, rom Zvelidan > ax. q-ken III seriis perfeqtul formaTa semantikaSi klebulobs `WeSmariti~ perfeqtuloba da matulobs modalobis xarisxi (Tumca morfosintaqsuri modelis TvalsazrisiT III seria, cxadia, mainc perfeqtad unda miviCnioT, gamWvirvale aRweriTi, analizuri perfeqtuli warmoSobiTa da Semdgomi gafleqsiurebiT). sagulisxmoa r. asaTianis daskvna imis Sesaxeb, rom Tanamedrove ax. q-Si perfeqtuloba aRar aris III seriis madiferencirebeli niSani (asaTiani 1987; 1994). aseT SemTxvevaSi am `Semoklebuli niSnis~ Semavseblad SegviZlia sruli pasuxismgeblobiT miviCnioT axali aRweriTi perfeqtebi (`WeSmariti perfeqtebis~ Sedegobriobis, rezultativis wamyvani semantikiT), romelnic III seriis mwkrivebTan damatebiTi distribuciis poziciaSi aRmoCndebian. suraTi logikuria, rogorc sinqroniulad, ise diaqroniulad _ universaluri ciklebis _ aRw./fl./aRw.-is cikluri monacvleobis TvalsazrisiT. a da b perfeqtTa formaluri morfosintaqsuri modelebi, Cveni debulebiT, akmayofileben ergatiulobis zedapiruli struqturis pirobebs, erTaderTi aucilebeli da sakmarisi niSniT: _ Sag., obl.-is iribi agenturi subieqtis arseboba (ix. saxokia 1985; 1998). saxezea sxva niSnebic: Onom. da gardauvali zmnebis diqotomia Snom.-iT: Cemi gakeTebulia sadili/sadili gakeTebulia; mas nanaxi aqvs filmi/filmi nanaxia. amdenad, a/b perfeqtebi anu pp-ebi gvevlinebian ergativizebul axalqarTul axal aRweriT `WeSmarit perfeqtebad~ rezultativis (SedegobiTobis) wamyvani funqciuri semantikiT. am funqciiT a/b perfeqtTa xmareba-gamoyeneba Tanamedrove sasaubro saliteraturo enaSi sayovelTaoa. gansxvavebas iZleva sxvadasxva regionebSi mxolod dialeqturi mimReoburi morfologiuri formebis arCevani. magaliTad, `nayurebi gaqvT es kino?~ (xaragauli, zestafoni). sazogadod mimReobur birTvTa formebis ganawilebaaranJireba sistemebSi saintereso kerZo sakiTxia. magaliTad, saliteraturo enis norma moiTxovs mainca da mainc na-prefiqsiani birTvis gamoyenebas konaSi `nanaxi maqvs, nanaxi myavs~, da mainca da mainc -ul sufiqsian birTvs konaSi Cemi gakeTebulia da a. S. dialeqturi masala am mxrivac aCvenebs sxvaobas. mag., `Tqven naxuli myavdiT~ (zestafoni). TviT a/b modelebi ki saliteraturo enaSi iRebs saTaves. rogorc ukve araerTgzis miTqvams, ax. q. a/b perfeqtebs, maT formalur morfosintaqsur modelebs daeZebnaT ie-Si mravali tipologiuri paraleli sxvadasxva diaqroniul sibrtyeze, - pie modelebis CaTvliT (aRdgena-rekonstruqcia): Zv.-saS.sp., Zv. ind., slav., rus., balt., 116 laT., Zv. somx., da sxv. (saxokia 1985-2007 da tabulebi). pie iribi ergatiuli (ergativizirebuli) zedapiruli struqturis mqone konstruqcia *OVI Pekto Patres Sgen.(Ag.) (+Prep)[+P(noun verb)+Odnom.> >acc](esse): `mamis xarSva/moxarSuli cxvari~. sxvadasxva ie-memkvidre enebSi dafiqsirebuli realurad arsebuli konstruqciebis proeqcias warmoadgens. savaraudoa, rom es modeli funqciobda SedarebiT mogviano pie. etapze (SesaZloa, e. w. `gamyreliZe-ivanovis etapis~ Semdgom etapze) imgvaradve da imave xarisxiT, rogoradac funqcioben ergativizebuli ppperfeqtebi ie-memkvidre enebSi (Zv. iran., Zv. ind., laT., balt.-slav.,). aseTi aRweriTi konebis prototipebi ki ufro adreuli, gamyreliZeivanovis etapzec arian warmoCenili. xeTuri masala ar iZleva perfeqtuli konebis zusti Sesatyvisebis nimuSebs, magram mimReobebis da saxelebis predikatuli funqciobis srul suraTs aCvenebs (gamyreliZe, ivanovi 1984, 278-287; Smalstigi 1982, 132; 1980, 1984, 1986-1991; Sdr. martine, vaitenbergi, Smidti Stempeli, jemisoni 1979, luraghi 1986-87, lomani, modini; gamyreliZe, ivanovi 1984, 309-319); pie etapebTan dakavSirebiT ix. stepanovi, martine, vaitenbergi, Stempeli, desnickaia, Smalstigi, modini, gamyreliZe, ivanovi). ie paralelebTan (kerZod rusulTan) dakavSirebulia agreTve finuri enis (ungro-finuri) monacemebic (orri, veenekeri). yvela am ie da pie ZiriTadi saerTo modelia: Sgen.Ag.(+prep)+Part.Past.Pass ("noun verb")+Odnom.(>acc)(+Vesse) (an *Vesse omitted)Sobl./Od./Oid. (pie modelis aRdgena ekuTvnis Smalstigs). farTo tipologiuri fonis gaTvaliswineba gvarwmunebs imaSi, rom ie/q-is tipis aRweriTi morfosintaqsuri perfeqtuli konebi Tavisi zedapiruli struqturiT bunebrivia, sazogadod, bunebrivi enebis gramatikuli sistemisaTvis, warmoadgenen mniSvnelovanwilad universaliebs da amitomac msWvalaven mTlianad diaqroniul da retrospeqtul sivrces. rogorc amas tipologiuri kvlevis ganvlili gamocdileba gvaCvenebs, iribmimReoburi perfeqtuli morfosintaqsuri konebi mWidro formalur, semantikur da logikur urTierTkavSirSia saxeluri posesiurobis anu qonebis gamomxatvel forma-konebTan. es aris ucilobeli enobrivi fenomeni, maT Soris ie da qv-Tvis (saxokia 1985-2007). amitomac savaraudo pie aRw.-erg. perfeqtis Sgen. erg. +Vstem (Part)+Onom. -is prototipuri morfosintaqsuri safuZveli Tu sawindari agreTve unda iyos adreuli *-pie posesiuri da kuTvnilebiTi konstruqciebis modelebi da imave adreul pie-Si (`gamyreliZe-ivanovis etapi~) arsebuli qonebis gamomxatveli erTaderTi konstruqcia, iribi qonebis forma (iribi posesori – `yofna~ zmna); (gamyreliZe, ivanovi 1984:276-290). ax. q. b perfeqtis ufro dazustebul ie paralels Seadgenen datiuri da enklitikuri rigis agenturi konstruqciebi: tipi Zv. sp. maiy kartam astiy; m kart (hast) est mihi (Sencl) modeliT Sdat. encl. Ag+Part.Pass.Past 117 (Vstem)+Onom.+Vesse. ie-Si genetiur-damoukidebeli da datiurenklitikuri posesiuri modelebisa da sazogadod nacvalsaxeluri elementebis ori pronominaluri rigis gamoyofa simptomaturad dasturdeba adreuli pie-is rekonstruqciebis monacemebiT (gamyreliZe, ivanovi 1984, 254-255, 290-291; Sdr. oranskaia; saxokia 1985). orsave ie rigs aqvs analogebi q/qv-Si. a/b modelebi perfeqtebis saxiT Cndeba mogviano xanis ax. q-is doneze da Tanmimdevrulad sayovelTaod vrceldeba Tanamedrove qarTul literaturul salaparako da beWdur enaSi. maTi gramatikalizebul morfosintaqsur erTeulebad gamoyofa dasturdeba konteqsturi da funqciuri semantikis definiciis meTodiT, romlis mixedviT frazemaforma sityva-formis semantikuri ekvivalenti da erTiani gramatikuli erTeulia (xolodoviCi, xrakovski, xrakovski-volodini, rkt, pkt, pakt, sstm da mr. sxv. gramatikuli analizis es mimarTuleba kargad aris damuSavebuli da warmoCenili yofili loia-s (ЛОИЯ АН) tipologiuri jgufis naSromebSi da maTi iniciativiT gamarTul simpoziumebze (loia amJamad: sanqt-peterburgSi ruseTis akademiis lingvistur kvlevaTa instituti). a perfeqti Cemeuli `gramatikuli posesiurobis~ sqemis II fazis models da IV fazis semantikas Seesabameba (saxokia 1985, 143-144). magram orive kona perfeqtivizebul gramatikalizebul morfosintaqsur erTeuls warmoadgens. a/b perfeqtebi SedarebiTi upiratesobiT sayovelTaod enacvlebian rogorc fl.-aorists (ergk), ise III seriis inversiul (ergativisebur) perfeqtebs yoveldRiur salaparako enaSi, yofiT metyvelebaSi, samecniero enaSi, sakancelario, biurokratiul-sakancelario, saqmian, oficialur, presis, publicistur enaSi, neitralur prozaSi da sxv. rogorc qvemoT vaCvenebT, ax. q. poligenetiuri a/b perfeqtebi q-is istoriaSi garkveuli prototipuri modelebis organuli da amave dros cikluri ganviTarebis Sedegia: tipologia gviCvenebs konstruqciaTa poligenezs, ciklurobasa da regenerirebis faqtebs (Sdr. saxokia 1984; uJ.). a. SaniZis `qarTuli enis gramatikis safuZvlebSi~ a/b-s Sesabamisi zogierTi varianti ganixileba Sedgenili Semasmenlis rigSi, formaTa `agebulebis~ mixedviT aRweris ganakveTSi; gamoiyofa `absoluturi~ da `relatiuri~ Sedgenili Semasmeneli `yofna~ da `qona-yola~ zmnebis SesaZlebeli urTierTtransformirebis niSniT: `Tanxa gaRebuli iyo – Tanxa gaRebuli mqonda; gakeTebulia saqme, Tanxa daxarjulia, Zma gagzavnili myavs, myavda...~ (aris Cemeuli `perfeqtuli futurumebic~: `meqneba~, `meyoleba~ da a. S. m. s.) (SaniZe 1973, 295, $365). rekomendirebulia aseT formaTa gamijvna `aRweriTi pasivisgan~, romelic `iqmna/iqna~ kopuliT iwarmoeba. aRsaniSnavia, rom ukanaskneli formebi ar 118 fiqsirdeba i. bagrationis gramatikaSi, Cans isinic SedarebiT axalia: `gagzavnil iqna~ da a.S. rogorc vxedavT, `relatiuri~ Seesabameba Cemeul b-perfeqts, xolo `absoluturi~ – a-perfeqtis uagento variants. a. SaniZis `absoluturi Sedgenili Semasmeneli~, Tu mas davumatebT Sgen.ag.-s, iZleva ergativizebul perfeqtul morfosintaqsemebs (aperfeqtebs). Sdr. analogiuri procedura ie-Si (Smalstigi, bogoliubovi). magaliTad, `filmi gadaRebulia/filmi reJisoris gadaRebulia; werili gagzavnilia/werili Cemi gagzavnilia~. am proceduraSi kargi maCvenebelia dialoguri metyvelebis pragmatuli konteqsti, mag., kiTxvapasuxi: `visi gamogzavnili xar? _ maswavleblis; risi gadaTxrilia es miwa? – xarebis~ da a. S. Cemi dakvirvebiT, aseT konteqstebSi enis matarebeli informantebi swored aRw. perfeqtebis xmarebas arCeven da ara fl. aoristebs (Sdr. ram gaTxara – xarebma). salaparako enaSi mkveTri upiratesoba eniWeba aRw. perfeqtebs. am viTarebis Sesamowmeblad gamoyenebuli maqvs makontrolebeli testebi sxvadasxva asakis informantebTan (amasTan erTad gansakuTrebiT simptomaturad miviCnev bavSvebisa da mozardebis monacemebs). magaliTad, SemkiTxveli xazgasmiT xmarobs dialogSi fl. formebs (aoristsa da TurmeobiTs), magram pasuxad daJinebiT iRebs aRw. perfeqts (informanti `asworebs~ SemkiTxvelis formas): `me arasodes ar gamomicxvia puri//ar gaqvs gakeTebuli (gamomcxvari puri?); me es filmi ar minaxavs//ar gaqvT nayurebi es kino? ~da mr. sxv. (Cawerilia xaragaulSi da zestafonSi). dialeqtur-kuTxuri metyveleba regionebSi mxolod leqsikaSi an mimReobis formis SerCevaSi vlindeba, xolo morfosintaqsuri plani saliteraturo normebs Seesabameba. pirvel rigSi, sasaubro enaSi, TaxqSi gavrcelebul aRw. perfeqtebs, ueWvelia, mxars uWers istoriulad dialeqtologiuri masalac (tipi `nayvareba~). magram sakuTriv a da b perfeqtebi, romlebic dafiqsirebulia werilobiT ZeglebSi, literaturuli beWduri enis wyaroebSi, Taxq-Si pirvel rigSi gavrcelda salaparako saliteraturo enaSi, saidanac povebs gavrcelebas kuTxur metyvelebaSic saliteraturo morfosintaqsuri erTeulis saxiT. SeiZleba vrclad vilaparakoT a/b perfeqtTa aranJirebis Sesaxeb sxvadasxva pragmatuli sferoebis, stilebisa da Janrebis mixedviT, SeiZleba vilaparakoT calkeul avtorTa, mweralTa stilze gansaxilvel morfosintaqsemaTa SerCevis TvalsazrisiT, magram aq ar aris amis adgili. rogorc iTqva, a/b perfeqtTa upiratesi sferoa pirvel rigSi aramxatvruli, neitraluri, yofiTi, samecniero, saswavlo, saqmiani, oficialuri, masobrivi informaciis sametyvelo nakadis pragmatuli garemo. mxatvrul literaturaSi yvelaze mosalodnelia dialogur metyvelebaSi, dramaturgiaSi; poeziaSi ufro mosalodnelia TeTr leqsSi 119 da sxv. am sferoze msjeloba mxolod avtorTa individualuri stilisa da TxzulebaTa Janris gaTvaliswinebiTaa SesaZlebeli. zogadad mokled vityvi, rom, cxadia, aRw. perfeqtebi Tanamedrove mxatvrul mwerlobaSi normatiulad gamoiyeneba, stilurad ki III seriis mwkvrivebs ufro `maRali stilis~ mxatvruli datvirTva axasiaTebs, a/b perfeqtebs – ufro yofiTi enis stili. calke msjelobis sagania agreTve rigi morfosintaqsuri sakiTxebic. mag., mimReobis formaTa gadanawileba a/b-Si. sityvaTa rigis sakiTxi da sxv. Tu gamoviyenebT im cnebebs, romelic kargad muSaobs sparsuli enis morfosintaqsSi, vityvi, rom a/b qarTul perfeqtTa `posesiuri CarCo~ agreTve SeiZleba `gaiwelos~ da masSi sxvadasxvagvarad CaerTos sxvadasxva aqtanturi da sirkonstanturi wevrebi. mag., `mas saxli SarSanve hqonda aSenebuli; elisos sadili or saaTze ukve damzadebuli eqneba~ da a.S. yuradRebis Rirsia agreTve kopulaTa Canacvlebis SesaZlebloba e. w. `Tavaziani~ an `xatovani~ zmnuri leqsemebiT (gansakuTrebuli posesiuri zmnebiT): `sadili damzadebuli gaxlavT, dawerili gaqvT moxseneba? – gaxlavT~ da sxv. ax. q. am SemTxvevaSi Zv. q-is asaxvas gviCvenebs, radgan ax. q-Sic SesaZlebelia nawilobriv saliteraturo, nawilobriv ubralo metyvelebaSi posesiurobis universalur zmnaTa Senacvleba `gansakuTrebuli~, `xatovani~ zmnebiT: rogoricaa: maxlavs, gamaCnia, mabadia, asxia, abia, midgas (midgia), damidis, mizis da sxv. (Sdr. SaniZe 1973, 818; 1976). magram `yofna~ da `qona-yola~ zmnaTa unificireba da universalizeba xels uwyobs a/b perfeqtTa gramatikalizacias. amave dros, dasaxelebul zmnaTa urTerTtransformireba da maTi aranJireba SaniZiseuli absoluturi/relatiuri formebis mixedviT (aris/maqvs-myavs) tipologiurad Seesatyviseba perfeqtTa arsebobis posesiurobis zmnaTa `indoevropul Teoriasac~, _ yofna-qonebis garkveuli diqotomiiT (saxokia 1985). yovelive es Seesabameba posesiurobis da perfeqtulobis zogadlingvistur universalur tipologias. a/b formaTa da kopulaTa gadanawilebis dinamikis Seswavla diaqroniuli Wrilis diapazoniT (Zv. q. > saS. q. > ax. q.) saSualebas gvaZlevs davaskvnaT, rom ax. q. a perfeqti nawarmoebia Zv. q. > saS. q. konstruqciidan agentiT: `naT. br.+Tand. `gan~: agenti naT.-gan+vnebiTi gv. mimR. namyo+ -`yofna” zmna + obieqti sax. br.: Agensgen. + prep "gan" + Past. Pass.+Part (P)+Vesse [copula] +Onom. es unda iyos a-genetiuri perfeqtis prototipi. sufTa genetiuri uTandebulo perfeqtuli konstruqcia iSviaTad Cndeba XIX s-is II naxevramde. a. harisis erT-erT werilSi moipoveba unikaluri `Tqvenca Cinebul nimuSi Zv. q. konstruqciis uTandebulo genetiviT: xarT qriste iesuisa~ (rom. 1, 6: harisi 1979, 380). tipi b kargad aris warmodgenili ukve barbare jorjaZis piesebSi. faqtobrivad a/b-s Camoyalibeba ax. q. saliteraturo enis Camoyalibebis periods ukavSir120 deba. Tumca ilia WavWavaZe iSviaTad mimarTavs aRweriT perfeqtebs, magram sakmaod xSiria isini akakis publicistur da mxatvrul (maT Soris poetur) TxzulebebSi. XVIII s-Si Camoyalibebuli saxiT gvxvdeba nimuSebi sabas arakebSi, xolo prototipuri variantebi, _ sxva avtorebTanac. Ziebisas upiratesoba eniWeba naratiuli Janris prozas, XIX s-is meore naxevridan aRw. perfeqti aqtiurdeba publicistur da epistolarul JanrSi (akaki, vaJa, T. saxokia da sxv.). informatiuli aRmoCnda i. bagrationis gramatika, b. jorjaZis dramatiuli nawarmoebebis teqsti. gadamwyveti aRmoCnda pl. ioselianis Txzuleba `cxovreba da sikvdili mefis giorgi XII-isa~, sadac sinTezurad aris warmodgenili ufro Zveli, prototipuri da axlad warmoebuli morfosintaqsuri erTeulebi; mag., teqstSi gvxvdeba rogorc Tandebuliani Sgen.+gan, ise uTandebulo genetiuri agenti Sgen.Ag. rac Seexeba models Sdat.Ag+P+Vhab+Onom., misi Camoyalibebis zRurblad gamoikveTa XVIII s-is mijna (saba, Teimuraz bagrationi, i. bagrationi; ix. kiknaZe 1993). adreuli da mogviano sasuliero mwerloba ar gvaZlevs aRw. perfeqtul konstruqciaTa xSiri xmarebis suraTs, magram uxvad aris am mwerlobaSi mimReoburi adieqturi (ukopulo) morfosintaqsemebi (saxeluri variantebi). mag., prototipi: `kacTagan SeuZlebel ars ege, RmerTisgan yovelive SesaZlebel ars ~ (maTe 19. 26). ar vexebiT `mier~ Tandebuliani agentiTa da `qmna~ kopuliT nawarmoeb aRweriTi pasivis konstruqciebs; aseve adieqtur maT variantebs, rogorc `-is mier wodebuli~). a perfeqtis pirveli, yvelaze gamokveTili nimuSi Cvens masalaSi aris `vefxistyaosnis~ teqstidan, maSasadame, saS. q-dan. poemis saleqso striqonis sigrZe xels uwyobs sintaqsuri konstruqciis dadgenas am SemTxvevaSi. es aris nimuSi: `ese ustari ars Cemgan monaRvawebi~ (1293). sayuradReboa agreTve `Cemgan ucodnelia~ (75). aseTi nimuSebi safuZvlians xdis Tandebuliani agenturi formis rogorc laT. Ablativus auctoris (wind. a/ab)-is msgavsi calke brunvis warmoCenas (Sdr. majo 95-97, 515556). Zv. da saS. q-is sxva nimuSebi, maT Soris uTandebulo: `romelni umetes gandidebul iyvnen Tamarisagan ~(q. cx. 177); `romeli gandidebul iyo friad mefeTagan~ (q. cx. 171). Sdr. `mier~ Tand.-kopula `yofna~ (da ara `iqmna~): `romel brZanebul ars Cven mahmadianTa mier~ (q. cx. 186); mimReobur konstruqciebSi Zv. q-Si agreTve gamoiyeneba agentad moq. br. (-iT) _ instrumentalisi. magram a-s prototipad unda miviCnioT `gan~ Tandebuliani konebi. `visgan Seyvarebul xar? – ZmaTagan, romelTagan qebul xar? – megobarTagan, visgan ars ganbrZnobili, -sulisa wmidisagan, visgan ars gansanaTlebel? – madlisagan ~(i. bagrationi. Kkalmasoba, gram. 117; i. bagrationTan fleqsiuri pasivic `gan~ Tandebuliani agentiTaa gamarTuli, da ara `mier~-iT: `visgan ididebis~ da sxv.). `ese TviT mamisa Cemisagan iyo Targmnili da misganve dawerili qarTulad~ 121 (pl. ios. 126; Sdr. adieqturi `anderZi, mamisagan dawerili~ 223, `RvTisagan Cabervili suli kacisa~ 68, `maTgan ar daviwyebulTa~ 82). `erTi ese ars mowerili mefis Zes daviTTan varlaamisa~, _ kopula sruli formiT, ax. q. `aris~, agenti uTandebulo, namdvili a perfeqti (pl. ios. 135). `esec Seni garigebuli iqneba~ – a perfeqti (pl. ios. 187). `sofio Cemi gazrdilia~ (b. jorj. 125) _ uTandebulo, a perfeqti; `Cveni ojaxi stumrebisagan aris SeWmuli~ _ `gan~ agenturi kona, kopula ki sruli, axali (b. jorj.). Sdr. adieqturi `Cemi gakeTebuli saqme~ 133; `Tqveni naboZebi, RambaSiZis gamogzavnili~ (akaki 15, 155); `platonisgan swavla-Tqmulsa~ (rusT.) da a.S. yvela gansaxilveli konstruqcia aRw./fl./aRw. ciklTa spiralSi zis. amave dros didi ciklebis garda, rac mTlian konas Seexeba, gamosayofia `mcire ciklebic~, rac oden komponentebs exeba. mag., a perfeqtis agentis forma: naT.br. – `gan~ Tand. > uTandebulo gen. > kvlav Tandebuliani naT. (Taxq: `misgan moZRvnili, misgan moZRvnilia, misgan gamogzavnilia~) (Sdr. agreTve `misiT~, `mis mier~, `mSoblebidan~ da a. S.). a perfeqtis kopulis cikli: sruli forma _ `ars~ > mokle `a~ > sruli `aris~. mag., Taxq: `es aris Cemi gakeTebuli saqme; es aris Cemi nafiqri da Cemi gakeTebuli saqme~ (`kaxeTi~); `es aris ruseTis specsamsaxurebis gakeTebuli~ (TV). amgvarad, ciklur ganmeorebadobas eqvemdebareba rogorc mTlianad morfosintaqsema, aseve misi calkeuli komponentebi. aRniSnuli diaqroniuli faqtebi universalur lingvistur fenomens Seesatyviseba. a perfeqtis prototipebTan dakavSirebiT aRsaniSnavia sxvadasxva morfo-sintaqsuri elementebic: masdaruli morfosintaqsemebi, moqmedebiTi gvaris mimReobis Semcveli morfosintaqsemebi, sazogadod mimReobisa da sxva saxelur elementTa predikatuli funqciis dinamika, rac kargad Cans Seswavlil werilobiT ZeglebSi qronologiurad. amave dros `mcire ciklebi~ dakavSirebulia deklinaciuri sistemis ganaxlebis mudmivmoqmed universalur procesTan (Sdr. kempfi, a. SaniZis `lokatiuri brunvebi~, oniani 1987, futkaraZe 1987 da sxv.). es procesi TvalsaCinoa Seswavlili wyaroebis fiqsirebuli monacemebis mixedviT. mag., gardamavali xasiaTis kombinaciebi fiqsirdeba pl. ioselianis TxzulebebSi (Sesabamisi didZali masala aq ver iqneba moyvanili). a perfeqtis prototipebi da nimuSebi `vefxvistyaosanidan~ (saS. q.): `visgan mze Senaflobia~ (38), `visgan mze sawunelia~ (36) _ my. mimReobis varianti; `Tuca qalia, xelmwifed marT RmrTisa danabadia~ (39) _ uTandebulo modeli, a perfeqti; a/b perfeqtTa Taviseburi kontaminacia: `Cemi codna srul leonis naswavlebi maqvs~ (saba 55) _ uTandebulo genetivi; `ganZebul iyo imerTagan~(T. bagr. 53); `Sengan Telili~ (baraTaSvili, `merani~) _ adieqtivi; `es guli, sarked qceuli, bunebis naTavxedia~ (akaki, `poeti~); `yvela misi gazrdilia~ (akaki 5, 246) _ 122 a perfeqtebi, uTandebulo Sgen-iT; Zv. q.: `romel wodebul iyo angelozisa misgan~ (l. 2,21) _ (-`gan~ Tandebuliani); adieqtiuri: `Tqmuli mamisa netarisa Cuenisa grigol RvTismetyuelisai, Tqmuli misive; Tqmuli basilisa~ da sxv. (sax. mrav. 87); `ganZebul iyo ra mefe imerTa solomon imerTagan~ (T. bagr.) 53); `nawvelic imis kiTxuli iyo, imis nakeTebic iyo da imis kiTxulic iyo~ (fSav-TuSeTi, Camoyalibebuli r. xar. Aarq. 13. 38b.-7,8). XIX saukunis II naxevridan dRemde uTandebulo a perfeqti batondeba, romlis calkeul nimuSebs Zv. q-idan da saS. q-idanve vxvdebiT (ix. XIX- XX saukuneebis mwerloba da Semdgom dRemde). b-perfeqtis diaqroniul-qronologiuri nimuSebia: `dasawoli yvanda ukve coli Tamazs~ (kalmas. 247), `kacs mis meti ara aqvs ra sikvdils ukan Tan sabargi~ (d. guramiSvili) (Sdr. `axla vTqva Cemi saTqmeli~), samTav usamarTloebiT naSovni hqoniaT (`sibrZne sicruisa~), `Sen masTan ra sabrZolavi gaqvs da an mas SenTan ra saSuRlari~ (`sibrZne sicruisa~), `mefesa giorgis sxvaca aqvnda werili pavle imperatorTan misaweri” (pl. ios. 148) (Sdr.: `aqvnda naCuqrad inglisisa vaWrisagan, tfiliss mosulisa~ _ 191, saobieqto orientacia), `mec gagebuli maqus, rogorc aris saqme~ (b. jorj. 125), `dro maqvs daniSnuli sxvisTvis”(b.jorj. 207), `fexis lanCebi aqvs gadacveTili, ee jag-jugi da xev-xuvi sul Semovlili aqvs~ (b. jorj. 217), `Seni CxubiT guli maqvs gaxeTqili”(b. jorj.204), `rac gasakeTebeli aqvs, daumzade~ (b. j. 225), `Cveni qali gaTxovilica gvyavs~ (b. jorj. 55), `es yoliferi gaTvaliswinebuli hqonda mTavrobas~ (akaki, 14, 506), `zRva da xmeli movlili aqvs~ (akaki, 5, 246), `Sori gza aqvs gamovlili~ (akaki, 5, 237), `me sxva mada maqvs aSlili~ (akaki, 5, 237), `kiri gvaqvs dasawvavi~ (akaki, 7, 132), `gagonili hqonda baqraZis qeba~ (akaki, 7, 145), `kaxelebs ukvirdaT misi axirebuloba da aTvaliswinebuli hyavdaT~ (akaki, 7, 153), `col-qmars eklesiaSi unda hqondes jvari dawerili~ (ilia, 11), (Sdr. `saubari mqonda~), `vaJa hyavda CaTreuli seminariis zRudeTa Soris SemoWril axali azrebis moZraobas~ (T. sax. 141)1 (Sdr. `xatebi gakeTebuli iyo adamianis xeliT~ _ 141), `samive TiTi gaerTianebuli hqondaT kaniTa~ _ roliseuli gaorebiT (OorientOid) (i. gogebaSvili, 51), `yvelas abuCad hyavda agdebuli~ (i. gogebaSvili, 51), da a. S. Semdgomi drois mwerlobaSi gansaxilveli perfeqti mxolod matulobs da ara klebulobs, misi dinamika xSirad xmarebuli erTeulebis Cveul normas aRwevs da normatiulad fleqsiur formebs utoldeba (ix. agr. al. yazbegi, d. kldiaSvili da Semdgomi drois axali da uaxlesi Tanamedrove mwerloba). 1 gawelili posesiuri CarCos SemTxvevaSi an-perfeqts SeiZleba `konteqsturic~ vuwodoT. 123 ax. q-is b-perfeqti, rogorc iTqva, ganarCevs referentis sulieroba/usulobas, anu urTierTmoqmedebs morfosintaqsis semantikuri (1) da gramatikuli (2) sawyisi. futurumebis rigebis SemTxvevaSi ki gvaqvs ormagi semantikuri plani, romelTagan erTi mniSvnelovanwilad pragmatulia, aqtualuria, sakomunikacio. amdenad, sammagi planis gramatikuli ierarqiis yvelaze maRal iaruss kvlav wminda argumentaciis plani warmoadgens, romelsac orive semantikuri plani eqvemdebareba. b-perfeqtuli futurumebis formaluri zedapiruli ergativizebuli morfosintaqsuri struqturuli modelebi ase gamoiyureba: Sdat+PartPassFut+ Vhabendi+Onom. PartFut-birTvian rigebs a-perfeqtebic awarmoeben modeliT: SAgensGen+PartPassFut+Vesse+Onom. (imperativis pragmatuli kategoriis Sesaxeb ie/q-Si ix. saxokia 1988, 1991, 1994; Sdr. volodini-xrakovski da sxv.). magaliTebi: a: `Seni Sesasrulebelia es davaleba, misi gasazrdelia es bavSvi, Cemi gadasaRebia filmi~ da misT.; b: `sayideli maqvs puri, xval gakveTili meqneba dasaweri, bebia myavda sanaxavi~ da a.S. posesiurobasa da perfeqtulobas Soris Rrma semantikuri da formalur-struqturuli kavSiri vlindeba gansakuTrebiT kargad iseTi saxeluri (Tu nasaxelari) P-birTvebis meSveobiT, rogoricaa: `naqurdali, naxelavi, naTavxedi, naSobi, Sobili, saTqmeli, sasacilo, naTargmni, sabargi, saCuqari, naCuqari, saCxubari, naubari, naxati, naweri~ da mr. misT. am kavSiris fenomenologiuri meqanizmi mowmdeba Cems mier ukve aprobirebuli Canacvlebis proceduriT (meqanizmiT): Sdr.: `Cemi Targmania/Targmnilia/ naTargmnia, misi naxatia/misi daxatulia, misi naxelavia/misi gakeTebulia, Cemi saCuqaria/Cemi naCuqaria, Cemi naweria/Cemi dawerilia~ da a. S. moqmedebs Canacvlebis modeli: N>V (Oposs>P), saxeli>zmna. ax. q. yvela dasaxelebuli an-tipi a-b eqvemdebareba paradigmul uRvlilebas tradiciuli seria-mwkrivebis mixedviT (Sdr. SaniZe, 1973). amitom mizanSewonilad mimaCnia a-b tipis perfeqtuli rigebi, romlebic avseben ax. q.-Si arsebuli moqmedi uRlebis sistemis srul paradigmas, gaviziaroT rogorc axali, damatebiTi, IV seria (romelic avsebs yvela tradiciul mwkrivs da wres). IV seria gamarTulia kopulebis Vesse//V habere `yofna~//`qona-yola~ zmnebis uRvlilebis mixedviT (ix. tabula 8 saxokia 1985-Si). vinaidan ak. SaniZis seriul mwkrivTa aranJirebas safuZvlad udevs zmnuri fuZe, IV seriis logikur Casmas am morfologiur principze agebul sistemaSi ganapirobebs mimReoburi predikatuli birTvi (Ppart) rogorc aseTi. es aris aRweriTobis, analizurobis seriozuli elementi qarTulis morfosintaqsur sistemaSi enis mTeli istoriis diapazoni, rasac TavisTavad farTo tipologiuri foni gaaCnia. 124 ax. q-is IV seriaSi igulisxmeba agreTve gardauvali morfosintaqsemebic, rogoricaa `wasasvleli var~2 da konvertirebadi gardauvali aRweriTi vnebiTi gvaris morfosintaqsemebi (pasivebi): `gagzavnili var, gagzavnili viyavi, gasagzavni iyo, gasagzavni iqneba~ da a. S. modelebi: SNom+P(PartPassTransPast/Fut)+Vesse. amasTan dakavSirebiT gansakuTrebiT unda SevCerdeT axali qarTulis morfosintaqsemebze modeliT SNom+ Pact(PartPastPass)+Vesse, romelic semantikiT aqtiuria da siRrmiseul struqturaSi samoqmedo obieqts varaudobs, rac zedapirze ar Cans ara Tu morfologiis, aramed sintaqsis donezec: es aris morfosintaqsurad erTpiriani, nominatiuri wyobis (Snom) morfosintaqsemebi kopuliT `yofna~: `naWami var, nasvami var (Sdr. Jargoni: nasmi-a, naWmi-a), nakiTxia, namuSevaria~ (Sdr. ilia, oT. qvr., 271), da misT.3 Past+Vesse amave dros ax. q-Si msgavsive modeliT iwarmoeba siRrmiseuladac gardauvali erTpiriani an-morfosintaqsemebi: `narbeni var, namtiralevi xar, nasiarulebi var, navarjiSevia~ da mr. sxv. am ukanasknel SemTxvevaSi es modeli ganarCevs medioaqtiuri zmnebis gramatikul leqsikur-semantikur jgufs, ufro zustad, SeiZleba, _ moZraobis zmnaTa viwro wres da zogierT zmnas grZnobaTa zmnebis wridanac. ar SeiZleba aq ar vaxsenoT agreTve moqmedebiTi gvaris mimReobiT nawarmoeb farTod gamoyenebad da sasaubro enaSi produqtiulad gavrcelebul morfosintaqsemebs modeliT: Snom+P:PartAct/Med(-/intrans)+Ogen+ Vesse. kopulis (`yofna~ uRlebis mixedviT es morfosintaqsemebic SeiZleba mivakuTvnoT IV seriis kompleqss, radgan isinic savsebiT gramatikalizebulni arian: `amis gamkeTebeli ar aris, lursmnis mimWedebelia axla es? (Sdr. `Sens gamomSvebs ra vuTxari!~)~ da misT. am seriaSic igulisxmeba intranzitivebi: `iq wamsvleli ara var, iq mimsvleli ara var~.4 sainteresoa, rom PPartAct-iani morfosintaqsemebi xasiaTdebian winadadebis Sinaarsis arCeviTobiT: ufro popularulia metyvelebaSi maTi uaryofiTi an kiTxviTi saxiT gamoyeneba: `amis wamkiTxveli/wamkiTxavi ara var, iq wamsvlelia axla is?~ da misT. SedarebiT iSviaTia maTi mtkicebiTi semantikis gamoyeneba, rogoricaa, mag.: `yvelafris gamkeTebelia eg!~; anda kiTxva-pasuxSi: `amis damweri xar axla Sen? ratomac ara, var, diaxac, var!~. aq yvelgan SesamCnevia kategoriulobis pragmatuli semantikac, iseve rogorc vn. gv. myof. mimReoburi 2 Sdr. Sedgenil Semasmenlad kodificirebuli `wasuli var~ da gavixsenoT, rom swored aseTi morfosintaqsemebi ikveTeba warmoSobiT me-3 seriis gardauval zmnebSi: Zv. q. `wasrul var>ax.q. wavsulvar~ (an>fl). 3 msgavsi warmoebaa axal somxurSi ac mimReobian morfosintaqsemebSi: kardac’ac em, `nakiTxi var~ (kardac’ac vn. gv. mimR.)(ix. Raribiani). 4 Sdr. rus.: Сюда я больше не ездок, туда я не ходок, он не едок, я хороший едок (едоки) da misT. 125 birTvis SemTxvevaSi gamoxatuli gvqonda obligatorulobis (aucileblobis, valdebulebis) pragmatuli semantika. mag.: `saxlis amSenebelia axla eg?~ [kiTxvis saxiT pragmatuli mtkiceba: eg ar aris saxlis amSenebeli!]. rogorc vxedavT, gansaxilveli morfosintaqsemebis daxasiaTebaSi pragmatuli semantikac ikavebs SesamCnev adgils. moqm. gv-is (nominatiuri wyobis) morfosintaqsemebis prototipebi Zv. q-Si da saS. q-Si TvalsaCinodaa dafiqsirebuli: moqm. gv. mimReoba predikatuli (zmnuri) SinaarsiT xSirad gamoiyeneba: `amisma mcnobman Tamar, Tamar aramkadre-belman siZobisaman, moswrafe mefe, mpovnelTa saqmroisa~ da a. S. (q. cx. 173, 182-183 da sxv.). universalia: mimReoba=zmna. O amdenad, Cven SeZlebisdagvarad mimovixileT ax. q-is an(aRw) morfosintaqsemaTa sakmaod didi kompleqsi, romelic sxvadasxva gramatikulsemantikuri blokebisgan Sedgeba. yvela bloki diaqroniulad gamomdinareobs enis istoriidan da amave dros daeZebneba farTo diapazonis universaluri da tipologiuri paralelebi. ganxiluli blokebi gviCveneben urTierTdaqvemdebarebul gramatikul (2, II) da semantikur (1, I) sawyisTa doneebs. sakomunikacio semantikac ukavSirdeba aq garkveul morfosintaqsur da gramatikul-semantikur pirobebs. magram yvela gansaxilveli blokis mTliani sistematizacia xerxdeba pirvel rigSi morfosintaqsuri klasifikaciiT, kodifikaciiTa da definiciiT. formaluri morfosintaqsuri modelebi awesrigeben sxvadasxva semantikur jgufebs, xolo sintaqsuri rolebiT operireba _ sxvadasxva aqtantur urTierTmimarTebebs.5 yvela blokis sayrdens warmoadgens mimReoburi predikatuli birTvi. gvaqvs sruli safuZveli axal qarTulSi dadasturebuli yvela an-bloki ganvixiloT rogorc cikluri spiraluri xveulebis an-fl-an universaluri morfosintaqsuri gamovlineba. pirvel rigSi es Seexeba namyo mimReobur-birTvian perfeqtebs a-b-s. am ukanasknelT gaaCniaT diaqroniuli wanamZRvrebi, pirvel rigSi, _ gamWvirvale perifrasuli warmoSobis III seriis mwkrivebi (Zveli perfeqtebi). rogorc adreve iqna warmodgenili, indoevropul (ie)-perfeqtul morfosintaqsemebTan Sepirispirebis safuZvelze q-is III seriis I mwkri5 sagangebod SeiZleba msjeloba posesiuri perfeqtebis mimarTebaze WeSmariti pasivis an kvazipasivis, kvazoagensur konstruqciebTan. miT ufro, rom qarTulSi saziaro agensur formebsac vxvdebiT, rogoricaa: -gan-Tandebuliani genetivi, _tipi `misgan~; rom aRaraferi vTqvaT pasiv/posesivis urTierTgadakveTaze mimReoburi birTvis orazrovnebis TvalsazrisiT. sagulisxmoa iseTi q-agensuri formebis gaTvaliswineba, rogoricaa `mier~, -iT, -idan da sxv. mag.: `misiT, mis mier, Cemgan, Cemidan~ da misT. a. S. (dawvril. ix. saxokia). 126 vis amosavali struqturuli modeli aRdgenili maqvs am saxiT: *-m-(i)Wam-(i)-a, sadac P-birTvad gvevlineba masdaruli zmnuri fuZe Temis niSnis gareSe (saxokia 1998, ix. bibl. iqve; Sdr. meliqiSvili-asaTiani, meliqiSvili 1991 da sxv.). III seriis aseTi sqema yvelaze axlo, mWidro identurobas amJRavnebs saS. sp-is ergativisebur perfeqtTa zedapirul morfosintaqsur struqturasTan: Sdr.: -m kart, -m-xward (hast). iranuli enebis TvalnaTlivi faqtebidan gamomdinare, SemiZlia gamoviyvano logikuri tipologiuri xasiaTis daskvna, rom klitikuri piris markeri (morfi) sxva araferi SeiZleba iyos, Tu ara yofili (warmoSobiT) nacvalsaxeluri elementi, romelic fonetikurad iqca klitikad da Semdeg Camoyalibda morfad. me SesaZleblad mimaCnia vivaraudo, rom q(qv) inversiuli (igive ergativizebuli, Tu saqme perfeqtebs exeba, anu meorad/meoreul ergativizacias) morfosintaqsemebis struqturebs unda gaevloT igive gza, rac ganvles sparsulis WrilSi enklitikurma struqturebma modeliT: nacv. enkl.+zmnuri fuZe+(CaSvebuli kopula Vesse). am morfosintaqsemebis umniSvnelovanesi komponenti ki aris: nacvalsaxeluri elementi>klitika>morfi(piris markeri)(ix. saxokia 1985, 1998, 2002, 2003, 2005; Sdr. oranskaia). Sesabamis morfosintaqsur struqturaTa retrospeqcia, diaqronia da tipologia rogorc qarTulSi, aseve sparsulSi, gulisxmobs aseT SemTxvevaSi piris markerTa ganviTarebis Semdeg gzas: Oid>Sobl; Sgramm>Od; Sobl>SergAgens (Sposs, Saff) q(qv)-Si saqme exeba iribobieqtur> iribsubieqtur man-is rigis markerebs, romelTa aRdgenili sqema Sepirispirebadia ie-pie umaxvilo nacvalsaxelur elementTa sistemasTan (gamyreliZe-ivanovi, 254-255)6 q./saS. sp.-is masalaze dayrdnobiT gamosayofia namyo drois morfosintaqsemaTa ori Sepirispirebadi wyvili: a(a), b(b). a(a): saS. sp.man kart ham>ax.sp.man k’ardam (Zv.sp.mana kartam astiy) `Cemi gakeTebuli var(<aris)~ *me-n-a ket-a>me(n)(v)ket(e)a (II seria_erg) *me-na(v)-keT-(e)-a `me gavakeTe~. b(b): saS. sp. m-kart(hast) .>ax. sp. k’ardam (Zv. sp.-maiy kartam astiy) *m-ikeTeb-ia, q.*m(e) m-i-čam-i-a (III seria _ invers.) *m-Wam-(i)-a `miWamia(=vWame)~. sparsuli konebis dinamika saxezea, _ dafiqsirebulia erTis mxriv klitikebisgan da meores mxriv kopulisgan piris niSanTa Camoyalibeba saS. sp. >ax. sp.-is doneze. imavdroulad, amasTanave aranJirdeba ZiriTadi diqotomia: gardamavali zmna _ klitika, gardauvali _ kopula (saxokia 1985, 1998, 2004, 2005). msgavsi diqotomia fiqsirdeba qarTulSic: gardamavali _ manis rigis prefiqsebi, gardauvali _ kopulaturi warmoSobis piris niSnebi _ var, xar, a... _ (Sdr. oniani). q-is markerebi manis rigSi daaxloebiT ase gvesaxeba: m-me, g-ege, s-isi, ese 6 es tipologiuri daskvnebi met mniSvnelobas iZens siRrmiseuli nostratuli nivTieri masalis gaTvaliswinebisas: ix. *mi,* m (iliC-svitiCi). 127 da a. S. kopulis aucilebloba, SesaZloa, amagrebs manis rigis konebis mdgradobas qv-Si. q(qv)-Si vxedavT enklitikuri (manis rigis) da kopulaturi markerebis wonasworobas III seriis konebSi. manis rigis morfebs hipoTeturad ganvixilav nacvalsaxeluri elementebis klitikur rudimentebad. ie(sp)//qv tipologia am konebSi TvalsaCinoa da gamWvirvalea enklitikuri modelebis wamyvani niSniT. ufro rTulia ergII seriis sakiTxi q(qv)-Si. Cemeuli perifrasuli iribsubieqturi modelebia: Sgen/Dat (Transf.) OblErg+P(Vstem,Masd)+copula(Vesse)+ Onom; SoblN(n) (*ma-n, vi-n, *mena*sena, cuena, tkuena) (saxokia 1985, 160161; Sdr. meliqiSvili 2002). III piris mr.r.-is forma ma-T agreTve SoblErg-is iolad warmosadgen da dasaZlev nimuSad mimaCnia, TumcaRa arn. Ciqobava eWvobda mis iribulobas subieqturi sufiqsaluri SeTanxmebis gamo (Ciqobava 1985, 160-161). q. (qv) II seriis morfosintaqsis sxvadasxva sakiTxebs bolo TxuTmeti-oci wlis manZilzec mravali gamokvleva mieZRvna, romelic sakmao mravalferovnebiTa da nairsaxeobiT gamoirCeva. maT Soris CvenTvis aRsaniSnavia kvlavac amosacnobi elementis – n-s (formebi ma-n, vi-n) upiratesi interpretacia piris aRmniSvnel morfonologiur erTeulad, Tumca misi etimologia mainc gaurkvevelia (gamoTqmulia azric, rom `man~, `vin~ mTliani niSania, n masSi fuZiseulia da calke ver iqneba erg-brunvis niSani). mainc ikveTeba saerTo mosazreba, rom n- nazaliani elementebi Tu calke – n nazali aranominativis anuU iribi brunvis niSania pirvel rigSi (Sdr.: focxiSvili 1985, asaTiani 1994, suxiSvili, sarjvelaZe, oniani, uTurgaiZe, Tofuria 1984, 1988; harisi, hiuiti, nebieriZe 1986, 1987; meliqiSviliasaTiani 1988 da sxv.).. me Cemis mxridan yvela SemTxvevaSi vvaraudob *SoblErg-s. I p. vinis rigis markers aq axsna sWirdeba: is uTuod analogiaa, Tundac I seriis Camoyalibebis Semdgomi, meoradi analogia, da faqtobrivad nominativizaciis garkveul xarisxze miuTiTebs (Sdr. ix. tueti 1988, 238239). amas ar SeuSlis xels r. asaTianis debuleba vinis rigis pragmatul-semantikuri datvirTulobis Sesaxeb mTavari wevris mixedviT. k. tueti erTgvarad amagrebs Cems koncefcias II seriis modelis Sesaxeb, _ warmoSobiT perifrasuli (aRweriTi, analizuri) da morfosintaqsurad iribi struqtura. mas *ma-n keT-a Cemeuli (saxokiaseuli) modelisTvis gamohyavs mr. r-is forma: Od-s TvalsazrisiT da zemomoyvanil varskvlavian konaSi Semohyavs mr. r-is markeri –n-: *ma-n keT-n-a anu `man akeTa bevri saqme, bevri ram~ _ "to him there are multiple accomplished doings" (-n orive mravlobiTobas gamoxatavs, _ saxelursa da zmnurs). k. tueti gadmocems Cems ZiriTad debulebas, romlis Tanaxmad 1-ergk-is birTvi aris saxeli (verbal noun) anu SiSveli zmnuri fuZe, romelsac erTvis kopula. xolo im moqmedebis agensi, romelsac 128 igi, _ birTvi gamoxatavs, Sesabamisad iribia (aranominativi). avtors mohyavs ie-enaTa is paralelebic, romelTac me mivmarTav (Zv. sp., Zv. somx., ind., slav., balt., laT., da sxv.) (tueti, 1988, 239). k. tuetisTvis mxolod isaa asaxsneli, rom vinis rigis analogiiT II seriis I p. dauSvebs vinis markers, maSin rodesac II seria I seriaze ufro Zvelia, xolo datiuri formebi (III seria) yvelaze axalia (tueti 239; Sdr.: Smidti 1984, 297, harisi 1985). rogorc ukve vcade amexsna, analogia swored rom gviandeli unda iyos da meoradi, _ albaT ukve I seriis Camoyalibebis Semdgomi. aseT SemTxvevaSi I seriis analogia II seriaSi (vini) mTlian istoriul konteqstSi Cajdeba. SesaZloa, aq is pragmatul-semantikuri faqtoric TamaSobdes rols, romelzedac r. asaTiani laparakobs: mTavari wevris xazgasma vin-rigis niSniT (sakomunikacio semantika). II seriis odealur samsjelo sqemad amitomac Tavidanve III piris modeli mqonda wardgenili. k. tueti n. maris Zvel debulebasac ixsenebs, romlis Tanaxmadac *-n niSniani erg-brunva Zveli dativis an genetivis asaxvas warmoadgens (mari 1925, fogti 1947, 125, tueti, 239). swored *-n aris miRebuli aRdgenad saerToqarTvelur dativad ukanaskneli xanis qarTvelologiur ZiebebSic (oniani; Sdr. qv. dativ-transformativi: Smidti). kvlevis es ukanaskneli mimarTuleba exmaureba ie//qv morfosintaqsis saerTo analizis uaxles Sedegebs. tradiciuli aoristuli ergk unda asaxavdes ufro Zvel rekonstruirebad modelebs ganzogadoebuli saerTo wamyvani sqemiT: . *SoblErg+P(verb.Stem/Part)+Onom+copula (>pers.mark.) am sqemis morfosintaqsuri arsi aRweriToba, iribagensuroba da saxelurbirTvianobaa. samive qarTveluri enisTvis am konstruqciaTa arsia saerTo, magram saerTo ergativizebuli konstruqcia nivTierad ar aRdgeba (Sdr. meliqiSvili-asaTiani, meliqiSvili, oniani, nebieriZe, Smidti da sxv.). samagierod tipologiurad naTelyofilia cal-calke yvela ergativizebul konstruqciaTa logikurad savaraudo morfosintaqsuri niSnebi: iribi subieqti erT-erT irib brunvaSi (aucilebeli da sakmarisi struqturuli niSani), analizuri (aRweriTi) genezisi (meoradi SesaZlo fleqsivaciiT), predikatuli birTvis saxelur-zmnuri genezisi (zmnuri fuZe, masdari, mimReoba, saxeli da sxv.). amgvari konstruqciebi da morfosintaqsuri konebi (morfosintaqsemebi) gamudmebiT da ciklurad warmoiSveba sxvadasxva enebSi sxvadasxva diaqroniul doneebze. axalqarTuli a da b perfeqtebic III da II seriis tipis Zveli analizuri (aRweriTi) konebis _ morfosintaqsemebis erTgvari cikluri regeneraciaa. maTi struqturebi agebulia samive zemodasaxelebul morfosintaqsur niSanze: iribi subieqti _ agensi, birTvi _ mimReoba, 129 aRweriToba. yvela SemTxvevaSi es axalqarTulis fleqsiuri sistemis fonze Sidaenobrivi dinamikis ZaliT avtonomiurad da TvalnaTlivad warmoCenili zogadtipologiuri, universaluri xasiaTis morfosintaqsemebia. maTi semantika fleqsiur erTeulTa semantikis tolfardia. maTi produqtiuloba ki Tanamedrove enis yvela sferoSi da pirvel rigSi sametyvelo nakadSi maRali da sul mzardi xarisxiT xasiaTdeba. aseTia axalqarTul aRweriT perfeqtTa Cveneuli klasifikacia, kvalifikacia da tipologiuri kodifikacia yvela parametrebis zemoT ganxiluli maxasiaTeblebis mixedviT _ diaqroniis, retrospeqciisa da tipologiis erTdrouli gaTvaliswinebiT. dasasrul, davZenT, rom sasurvelia sakiTxis yovelmxrivi Seswavla kompiuteruli damuSavebis meTodiT. am mimarTulebiT ukve gadavdgiT pirveli nabijebi (saxokia 2002)7. literatura arabuli _ Арабули А. И., Образование и значение форм третьей серии времен и наклонений глаголов в древнегрузинском языке, Автореферат канд. дисс., Тб. 1980. asaTiani 1987, 1994 _ r. asaTiani, Zveli qarTuli enis mwkrivTa analizi diferencialur-binaluri semantikuri niSnebiT, samecn. konf. ak. SaniZis 100 wlisT. aRmosavleTmc. inst. masalebi. Tbilisi 1987; r. asaTiani, qarTvelur enaTa tipologiis sakiTxebi (gramatikul kategoriaTa sistemaSi dominanturi kategoriis dadgenis TvalsazrisiT), Tbilisi 1994. boederi 1980 _ "Haben" in den Kartwelsprachen. Wege zur Universalien Forschung, Tubingen, Beitrage zur Linguistik, Bd. 145, 1980, 207-218. gamyreliZe-ivanovi 1984/1995 _ Гамкрелидзе Т. В., Иванов Вяч. Вс., Индоевропейский язык и индоевропейцы, т. 1-2, Тбилиси 1984; Gamkrelidze Th. V., Ivanov V. V., Indo-European and Indo-Europeans, Mouton de Gr., Berlin-New York 1994/95. Tofuria 1985 _ Топурия В. Т., Сванский язык. ЕИКЯ, 12. 1985. 100-149. Tofuria 1984, 1988 _ Топурия Г. В., Наречие и эргатив, ЕИКЯ, 11, 1984, 103-113ж Эргатив, инструменталис и эргативная конструкция. ЕИКЯ, 15, 1988, 259-265. kempfi _ Kempf Z., Semantic scope of the locative in Turkish and Indo-European perspective, Linguistics. 100, Paris 1973, 47-63. kiknaZe 1993 _ i. kiknaZe, me-19 saukunis qarTuli dramaturgiis ena (1838-1870), sadoqtoro disertacia da avtoreferati, Tbilisi 1993. lomani _ Lohmann J., Ist das Indogermanischen perfektum nominalen Ursprungs, Zeitschrift fur vergleichende Sprachforschung, B. 64, 1937, 42-61. luraghi _ Luraghi S., On the Distribution of Instrumentals and Agentive Markers for Human and Non-Human Agents of Passive Verbs in some Indo-European Languages, IF, B. 91, 1986, 48-66; Luraghi S., Reconstructing Proto-Indo-European as an ergative language, A test. J. of Indo-European Studies, Wash., 1987, 15, N3, 4, 359-379. 7 sakiTxis ZiriTadi sruli bibliografia da wyaroebi ix. SromebSi: saxokia 1985, 1998, 2002-2007. 130 mari 1925 _ Марр Н. Я., Грамматика древнелитературного грузинского языка, Л. 1925. maslovi _ Маслов Ю. С., Очерки по аспектологии, Л. 1984. maWavariani – Мачавариани М. В., Статив, результатив, пассив и перфект в грузинском языке, Типология результативных конструкций, Л. 1983, 133-141. majo _ majo: a. Ciqobava, j. vaTeiSvili, pirveli qarTuli nabeWdi gamocemebi, (majos qarTuli gramatika), gamomc. `xelovneba~, Tbilisi 1983. meliqiSvili 1991 _ Меликишвили И. Г., Перфект в картвельском и индоевропейском. Историческая лингвистика и типология, Посв. Т. В. Гамкрелидзе, М. 1991, 127-135. meliqiSvili-asaTiani _ i. meliqiSvili, r. asaTiani, posesivi, perfeqti da meoreuli ergativi, macne, els, #3, 1988, 145-150. nebieriZe1986, 1987 _ g. nebieriZe, arsebobs Tu ara ergatiuli konstruqcia qarTvelur enebSi, macne, els, 3, 1987. Tbilisi 177-191; g. nebieriZe, rogori sistema unda aRdges qarTvelur fuZe-enaSi, _ ergatiuli Tu nominatiuri, macne. els, 2, 1988. 83-94; Nebieridze G., Uber die Dativ und Ergativ Konstruktion im Georgischen, Georgica Jena-Tbilisi 1986. 20-27. ninua-sarjvelaZe _ g. ninua, z. sarjvelaZe, unaxaobis gamoxatvisaTvis Zvel qarTul werilobiT ZeglebSi. 1985. 1. 79-85. oniani 1987, 1989 _ a. oniani, qarTvelur enaTa istoriuli morfologiis sakiTxebi, Tbilisi 1978; a. oniani, qarTvelur enaTa SedarebiTi gramatikis sakiTxebi, Tbilisi 1989; a. oniani, lokalur brunvaTa sakiTxisaTvis Tanamedrove saliteraturo qarTulSi, g. axvledianis 100 wlisT. samecn. sesia. Tbilisi 1987. oranskaia - Оранская Т. И., Местоименные клитики в индоиранских языках, Автореферат. канд. дисс. Л. 1986. ori _ Orr R., A Russo-goedelic syntactic parallel: U nego svoya izba postavlena/Ta se deante agam, General linguistics, v. 29, N 1, 1989, 1-21; More on embrionic ergativity., General linguistics, v. 31, N 3-4. 1991, 163-176. revzina-WaniSvili _ Ревзина О. Г., Чанишвили Н. В., О пассивном залоге в грузинском языке, ПТГВ, Л. 1978, 235-244. saxokia 1985 – Сахокия М. М., Посессивность, переходность и эргативность, Тб. 1985. saxokia 1998 dis./avt., _ Сахокия М. М., Диахроническая типология в морфосинтаксисе индоевропейских и картвельских языков, Автореф. докт. дисс., Тбилиси 1998; m. saxokia, diaqroniuli tipologia morfosintaqsSi: indoevropuli/qarTveluri. sadoqtoro disertacia da avtoreferati, Tbilisi 1998. saxokia 1998 _ Sakhokia M., Diachronic Typology and Deep-Reconstructions in Morphosyntax, _ Proceedings of 2nd International Symposium LLC, Tbilisi –Amsterdam – Edinburgh 1998. 252-260. saxokia 1984, 1990, 1991, 2000, 2002, 2003, 2004, 2005, _ Сахокия М. М., Явление цикличности в истории языка. Совещание по вопросам диалектологии и истории языка, Тезисы докладов, т. 2, Москва-Ужгород, 1984, 226. -Сахокия М. М., Типологизация диахронных формальных морфо-синтаксических пучков и их ведущих функций. На материале индоевропейских и грузинского языков. Всес. конф. по лингвистической типологии, Тезисы, Москва 1990, 144-147. 131 -Сахокия М. М., Диахронно-типологические морфосинтаксические общности индоевропейских и картвельских языков в свете Ностратики, Ностратика, Славистика, Индоевропеистика, К 60-летию В. А. Дыбо, Доклады конференции, М. 1991, 71-78. -Сахокия М., Данные русского языка в свете типологических морфосинтаксических единств индоевропейских и картвельских языков, Вторая зимняя типологическая школа, Материалы международной школы-семинара, М. 2000, 171-173; -Sakhokia M., New Analytical Perfects of Modern Georgian to Computeral Descriptions. Proceedings IV Symp LLC, Amsterdam-Tbilisi, 2002,15 p. -saxokia m., baltur-qarTveluri morfonologiuri da morfosintaqsuri paralelebi, tipologiuri Ziebani, V, Tbilisi, akad. T. gamyreliZes, 2005. stepanovi 1978 _ Степанов Ю. С.,"Перфектный центр" в русском синтаксисе, Изв. Ан СССР, Серия лит. и яз., т. 37, №4, 1978. scm _ Mechanisms of syntactic Changes, Texas 1977, XIX. suxiSvili _ m. suxiSvili, gardamavali zmnebi qarTulSi, sistemisa da istoriis zogi sakiTxi, Tbilisi 1986. tueti 1988 _ Tuite K. T., Number Agreement in Georgian, Dissertation, Chicago 1988. uTurgaiZe _ T. uTurgaiZe, qarTuli enis saxelis morfonologiuri analizi, Tbilisi 1986. feiqriSvili 1972-74-87 _ J. feiqriSvili, III seriis formaTa mniSvneloba da gamoyeneba axalqarTulSi. qarTvelur enaTa struqturis sakiTxebi, IV, 1974, 53-70; J. feiqriSvili, pirveli TurmeobiTis warmoeba da mniSvneloba qarTul dialeqtebSi, dialeqtologiuri krebuli, Tbilisi 1987, 43-60; J. feiqriSvili, mesame seriis mwkrivebi axal saliteraturo qarTulSi, sakand. disert. quTaisi 1972. focxiSvili 1985 _ al. focxiSvili, pirisa da kiTxviTi nacvalsaxelebis brunebis sakiTxebi Tanamedrove qarTulSi, macne #4, 1985. 107-121. fxakaZe _ d. fxakaZe, I TurmeobiTis funqciebi qarTulSi, 1984; d. fxakaZe, aspeqtis gramatikuli kategoriis Camoyalibebisa da I TurmeobiTis urTierTmimarTebis zogierTi sakiTxisaTvis qarTulSi, macne, els., #4. 1985, 122-131. futkaraZe _ Путкарадзе Т. А., Особенности формообразования имен в ЮгоЗападных диалектах грузинского языка, Тбилиси, Автореферат канд. дисс. 1987. qavTaraZe _ iv. qavTaraZe, unaxaobis kategoriis istoriisaTvis qarTulSi, ike, VIII, Tbilisi 1956; iv. qavTaraZe, aRweriTi zmnuri formebis organuliT Senacvlebis istoriidan qarTulSi, ike, XIV, Tbilisi 1964. 161-175; iv. qavTaraZe, aRweriTi myofadi da namyos erTi saxeoba axal qarTulSi, macne, #1, 1971, 129-142. SaniZe 1973, 1976 – ak. SaniZe, qarTuli enis gramatikis safuZvlebi, Tbilisi 1973; ak. SaniZe, Zveli qarTuli enis gramatika, Tbilisi 1976. Smalstigi 1980, 1982, 1985, 1988, 1989 _ Schmalstieg W.R., Indo-European Linguistics. A new Synthesis, Pennsylvania-London 1980; The shift intransitive to transitive passive in the Lithuanian and Indo-European verb, Baltistica., XVIII, 2, Vilnius 1982, 119-134; Шмальстиг В. Р., Эргативность в индоевропейских конструкцнях со сказуемым в форме аориста медия, ВЯ, №6, 1985, 25-34; Rec. ad opus Sakhokia M., 1985, Annual of Armenian Linguistics, Cleveland-Ohio, v. 9, 1988, 129-131; Рецензия на 132 кн. Сахокия М. М. «Посессивность, переходность и эргативность. Тбилиси. 1985. ВЯ. 3. 1989. 129-130. Smidti _ Schmidt K. H., Kaukasische Typologie des Hilfsmittel fur die Rekonstruktion des Vorindogermanischen. Innsbruck, 1983; Schmidt K. H., Die Kartvelischen Sprachen Genetisch und Typologisch gegehen, KZ. B. 102, H.2, Gottingen1989. 245-258. Ciqobava 1984 _ Чикобава А. С., Грузинский язык, Ежегодник ИКЯ, XI, Тбилиси 1984, 9-36. WaniSvili _ Чанишвили Н. В., Падеж и глагольные категории в грузинском предложении, М. 1981. xolodoviCi – Холодович А. А., Проблемы грамматической теории, Л. 1979. xrakovski _ Храковский В. С., Пассивные конструкции: определение, значение, исчисление, типология. Проблемы семантики, М. 1974; Пассивные конструкции. Типология пассивных конструкций. Л. 1974. jemisoni _ Jamison St. W., The case of the agent in Indo-European, Die Sprache, Bd. 25, n.2, 1979, 129-143. harisi 1979 _ Harris A., Retired Term Marking in Old Georgian. The elements: A parassession on Linguistic Units and Levels, Papers from the Conf. in Non-Slavic Languages if the USSR. Chicago. 1979. 377-389. SemoklebaTa sia a _perfeqtis pirobiTi simbolo b _ perfeqtis pirobiTi simbolo ie; pie _ indoevropuli; proto-/preindoevropuli q. _ qarTuli qv. _ qarTveluri fl. _ fleqsiuri aRw. _ aRweriTi an. _ analizuri Zv. q. _ Zveli qarTuli saS. q. _ saSualo qarTuli ax. q. _ axali qarTuli Tan. q., Taxq. _ Tanamedrove qarTuli Zv. sp. _ Zveli sparsuli Zv. somx. _ Zveli somxuri Zv. ind. _ Zveli induri bibl. _ bibl. saxokia 1985, 1998. slav. _ slavuri balt. _ balturi pp. _ posesiuri perfeqti erg., erg. k. _ ergatiuli, ergatiuli konstruqcia pl. ios. _ platon ioseliani b. jorj. _ barbare jorjaZe r. xar. _ rusudan xaraZe arq. _ arqivi q. cx. _ qarTlis cxovreba maTe _ maTes saxareba 133 rom. _ romaelebi (saxareba) uJ. (lit. bibl.) _ uJgorodi (ix. bibl.) fsug. (lit. bibl.) _ funqcionaluri sintaqsi da universaluri gramatika (ix. bibl.saxokia 1998: Folye W. A.van Valin R. Functional Syntax and Universal Grammar. Cambridge, Melbourne, Sydney. 1984). lt..(lit. bibl.) _ lingvisturi tipologia (ix. bibl.saxokia 1985: Language Typology. Systematic balance in Language. Lingustic Typology Symposium Papers. Berkeley. 1987. Amsterdam-Philadelphia. 1990. ed. Lehmann.; Language Typology and Syntactic description. Clause Structure. v. I. Cambridge. 1985. I-II-III; Mallinson G., Blake B. J. Language Typology. Cross-Lingistic Studies in Syntax.Amsterdam. 1982.). rkt (lit. bibl.) _ Типология результативных конструкций( ix. bibl. saxokia 1985, 1998: 1983). pkt (lit. bibl.) _ Типология пассивных конструкций pakt (lit. bibl.) _ Типология конструкций с предикатными актантами (ix. bibl. saxokia 1985, 1998: 1985). ssttm (lit. bibl.) _ Структурно-типологические методы в синтаксисе ЛЯ-АН _ Ленинградское отделение Института языкознания Академии наук ИЛИ-Институт лингвистических исследований АНР Sgen.,Sgen.ag., SgenAg. _ subieqti genetivSi, agenturi subieqti genetivSi S agent- subieqti _ agensi Sdat _ subieqti dativSi Snom- subieqti nominativSi Vesse _ zmna AyofnaA V habendi _ zmna Aqona-yolaA Past. _ namyo Pass. _ pasiuri, pasivSi, pasivi Part. _ mimReoba Onom., Od.nom. _ obieqti nominativSi, pirdapiri obieqti nominativSi Od _ pirdapiri obieqti Oid _ iribi obieqti Sorient. _ sasubieqto orientacia Oorient. _ saobieqto orientacia Vstem _ zmnis fuZe Ag. _ agensi Sobl., S oblAg _ iribi subieqti, iribi agensi Acc. _ akuzativi prep. _ windebuli GS _ gramatikuli subieqti LO _ logikuri obieqti 134 Maia Sakhokia New Analytical Perfects of Modern Georgian: Diachrony, Retrospection and Typology Summary In Modern Georgian several different analytical morphosyntactic sequences may be singled out. Among them different types of analytical perfects are most important. I have singled out two new analitical forms of perfect (A and B) in MG. They may be expressed by the formulas: A - eius factus est opera (=factum est operam); B - mihi factus (=factum) est/HABEO=mihi est/opera (=operam). Its models are; A-S agent Gen+Part.Pass.Past+copula V esse-Onom chemi gaketebulia sadili "I have cooked the dinner" (its AGENTless type corresponds to Shanidze' s "absolutive compound predicate"); B - Sdat agent+Part. Pass.Past. + copula V habendi (animate/inanimate) _Onom (an/inanim) mas nanakhi akvs pilmi, nanakhi hqavs bavshvi "He/she has seen the film (O inanim, Vhabere inan, the child (O animate V habere anim). The type B corresponds to Shanidze's "relative compound predicate". The corresponding Future Perfects A and B (perfecta futuri, - perfect in future) by the future participial predicate NUCLEUS may and must be devided into: chemi gasaketebelia sadili, mas sanakhavi hqavs bavshvi "I have to cook the dinner, She has to see/visit the child". The pragmatic semantics of Future Perfects is "obligation": the action is obligatory. The corresponding intransitives are attestedtoo (e.g. tsasasvleli var "I have to go/ I must go). The transitive perfects mentioned above (A and B) are of ergative surface structure (with oblique, non-nominative Agent case forms). The An-perfects mentioned above were studied by me earlier in the light of typological comparison and diachronic analysis of possessivity, transitivity and ergativity in Georgian (Kartvelian) and Indo-European languages (Sakhokia 1985, 1998, 2002). On the basis of morphosyntactic and pragmatic COMMUNICATIVE analysis the full PARADIGMS of MG An-perfects may and must be qualified as the new analytical additional VERB CONJUGATION sequences (THE PERIHRASTICAL perfective sequences Past and Future). They must be described as parallel forms to inflectional verb conjugation (See Table 8 in Sakhokia 1985, 1998, 2002). The main common table of paradigms includes 18 computer packets of A and B conjugations series with different syntactical and semantic roles. 135 enaTmecnierebis sakiTxebi _ II, 2008 semantika/frazeologia/leqsikologia lia abulaZe komponenturi analizi da sintagmaturi leqsikuri mimarTebebi "В словесной области, обратно чем в области человеческой, все дело, или почти все дело _ в соседстве! " (sityvebis sferoSi, adamianebis sferosagan gansxvavebiT, yvelaferi an TiTqmis yvelaferi mezoblobazea damokidebuli). Марина Цветаева leqsikuri semantika swavlobs sityvis mniSvnelobas. Tu gaviTvaliswinebT imas, rom `sityvis mniSvnelobas adamiani ufro aracnobierad SeigrZnobs, vidre inteleqtis meSveobiT swvdeba~ (gaTri 1983, 5), maSin cxadi gaxdeba, ra siZneleebTanaa dakavSirebuli sityvaTa mniSvnelobebis mecnieruli kvleva. leqsikuri semantikis amocanaa swored `aracnobieri SegrZnebebis~ eqsplikacia. `yoveli calkeuli sityva ar aris raRac damoukideblad arsebuli ram, aramed aris im procesebis kvanZi, romlebic Seadgenen metyvelebas da misi mniSvneloba ganisazRvreba mxolod cocxal metyvelebaSi da ara leqsikonis ganmartoebaSi~. leqsikonSi sityvis mniSvneloba gadmocemulia sxva sityvebiT, magram mxolod `...TviT sityva, mxolod is da veraviTari sxva sityva ver swvdeba mis azrs ufro Rrmad da ufro sruli momcvelobiT, vidre TviTon is gamoxatavs Tavis Tavs~ (Florenskij 1989 , 126)1. florenskis es gamonaTqvami erTi SexedviT TiTqos eWvqveS ayenebs ganmartebiTi leqsikonisa da saerTod leqsikuri semantikis Rirebulebas, magram amave dros imazec migvaniSnebs, rom sityvis mniSvnelobis kvlevas mxolod metyvelebis procesTan mimarTebaSi aqvs azri. es Sexeduleba Tanamedrove semantikaSi TandaTan ufro da ufro naTlad ikveTeba, radgan sityva enaSi TiTqmis arasdros ar gvxvdeba izolirebulad. Tumca "...всякое отдельное слово не сть что-либо существующее самостоятельно, но лишь узел тех процессов, которые составляют речь , и в своем значении определяется лишь в живой речи, а не в уединении словаря; ... самое слово, оно одно и никакое другое слово не возьмет его смысла глубже и полно охотнее, нежели выражает оно само себя". 1 136 arian mkvlevrebi, romlebic aRiareben sityvis semantikur damoukideblobas. es qmnis semantikaSi or sxvadasxva midgomas: leqsikocentrulsa da teqstocentruls. sityvis mniSvnelobis kvlevas Cveulebriv mniSvnelobis gansazRvriT iwyebdnen (Ogden & Richards 1951), rac cnobili ingliseli lingvistis j. liCis TqmiT, ar aris aucilebeli. liCi SeniSnavs, rom, magaliTad, fizikaSi ar iyo gansazRvruli da axlac ar aris sabolood dadgenili iseTi cnebebi, rogoricaa atomi, dro da sxv., magram es ar niSnavs, rom fizikosebi ar ikvlevdnen atomisa da drois Tvisebebs. Tu saWiro gaxdeba, definicia TviTon SemuSavdeba da daixveweba kvlevis Sedegad (Leech 1974, 4). sityvis logikuri anu konceptualuri mniSvneloba, romelsac zogjer denotaturs an SemecnebiT-kognitiursac uwodeben, ZiriTadia mniSvnelobis sxvadasxva saxeobaTa Soris. konceptualuri mniSvnelobebi gamoixateba kontrastuli Tvisebebis terminebiT, rac SeiZleba Seudardes enis fonologiuri donis erTeulebs, romlebic identificirdebian binaruli opoziciebis terminebiT. kontrastuli Tvisebebis gamoyofa an sityvis Sinaarsis daSla mcire elementebad anu komponentebad daiwyes amerikelma anTropologebma da eTnografebma naTesaobis terminebis kvlevis dros (Lounsbury 1956; Goodenough 1956), Tumca sakiTxis istoriisaTvis isic unda aRiniSnos, rom ukve laibnicTan vxvdebiT mniSvnelobisadmi sistematuri komponenturi midgomis cdas. laibnici cdilobda gamoexata rTuli mniSvnelobebi ufro martivi elementebiT anu primitiuli semantikuri erTeulebiT, romlebic misTvis Seadgendnen Yadamianis azrovnebis anbans (Cruse 1990,166). amerikeli anTropologebis mier Catarebuli komponenturi analizi Zalian axlos dgas samociani wlebis evropuli struqturuli semantikis kvlevebTan. komponenturi analizis sailustraciod xSirad mimarTaven b. poties magaliTs (Coseriu & Geckeler 1981, 41, Cruse 1990, 168). `skami~ chaise `savarZeli~ fauteuil `tabureti~ tabouret `kanape~ canapé `pufi~ pouf S1 + + + - S2 + + + + + S3 + + + + S4 + + + + + 137 S5 + + - S6 + + + + - S1 S2 S3 S4 S5 S1 – zurgiani, S2 – fexebiani, S3 – erTi personisaTvis, S4 – dasajdomi, S5 – saxelurebiani, S6 – myari masalisagan. amrigad, zemoT moyvanili sityvebis (skami, savarZeli...) mniSvnelobaTa dasaxasiaTeblad gamoyofilia eqvsi sema, aqedan ori (fexebianiU da Ydasajdomi) xuTive sityvis struqturaSi Sedis da potie maT arqisemebs uwodebs. komponenturi analizis Sedegad miiReba sityvis semantikuri struqturis formula, romelic unda akmayofilebdes garkveul kanonebs. am kanonebs liCi Semdegnairad ayalibebs: 1. komponentebis rigi ar aris relevanturi mniSvnelobaTa gansasxvaveblad; 2. Tu formulaSi erTi da igive komponenti orjer meordeba, aseTi formula Warbia; 3. erTi sityvis formulaSi ar SeiZleba ori urTierTgamomricxavi (kontrastuli) komponenti Sediodes. garda am kanonebisa, liCi ganixilavs agreTve damokidebulebis kanonebs, romlebsac siWarbis kanonebic SeiZleba ewodos, radgan maTi meSveobiT sityvis semantikuri struqturis formulebs emateba iseTi komponentebi, romelTa winaswarmetyvelebac SesaZlebelia da amdenad isini Warbi arian sityvis ekonomiuri semantikuri reprezentaciisaTvis. magaliTad, komponenti mamr. damokidebulia komponentze +sulieri, da Tu formulaSi gvaqvs +mamr., an -mamr., maSin masSi aRar aris saWiro damatebiT komponenti +sulieri-s warmodgena. es semantikuri damokidebulebis kanonebi iZleva SesaZleblobas gavwioT ekonomia sityvebis definiciisas (Leech 1974, 120-121). bevri mkvlevari skeptikurad aris ganwyobili komponenturi analizis meTodis mimarT. ana verJbickas, magaliTad, miaCnia, rom semantikuri komponentebis gamoyofa sityvaTa mniSvnelobebSi mcire warmodgenasac ar iZleva semantikuri problemebis ganuzomeli sirTuleebis Sesaxeb (Wierzbicka 1980, 347-348).2 me vfiqrob, rom komponenturi analizi saintereso Sedegebs iZleva rogorc calke sityvis, ise Sesityvebis semantikuri kvlevis dros. amis dasasabuTeblad mivmarTavT Sesityvebebis anu kolokaciebis analizs. cnobilia, rom sityvaTa mniSvnelobebis struqturaTa dadgena ufro 2 aq minda SevniSno, rom TviTon veJbickas mier SemuSavebuli bunebrivi semantikuri metaenis (NSM - Natural Semantic Metalanguage) Rirebuleba, romelSiac sityvis mniSvneloba semantikuri primitivebis meSveobiT ganisazRvreba, sakmaod sadavoa. 138 advilad xerxdeba, rodesac am sityvebs masTan sintaqsurad dakavSirebul sityvebTan mimarTebaSi ganvixilavT. umciresi Sesityveba, romelSiac Sedis sityva, aris sintagma an sityvaTSexameba anu sintaqsuri wyvili. sintaqsur wyvils Cven vuwodebT iseT sityvaTSexamebas, romelSic ori sityva erTmaneTTan dakavSirebulia gramatikuli da semantikuri SeTanxmebis garkveuli wesebiT. qvemoT Cven swored amgvar Sesityvebebs ganvixilavT. sintaqsuri wyvilis wevrebis semantikuri struqturebi ganapirobeben imas, Tu ramdenad dasaSvebia esa Tu is Sesityveba, arsebobs Tu ara masSi Semavali sityvebis Tanxvedris SezRudvebi. ikegami gamoyofs SesityvebaTa anu kolokaciaTa Semdeg tipebs (Ikegami 1967, 62): 1. normaluri: swrafad midis 2. Warbi: swrafad miiCqaris Seusabamo: nela Cqarobs 3. 4. uazro: wiTlad moZraobs pirvel SemTxvevaSi swrafad moqmedebis tempis gamomxatveli sityvaa da bunebrivia misi xmareba moZraobis aRmniSvnel zmnasTan. meore SemTxvevaSi TviT zmnis mniSvnelobaSi Sedis komponenti +tempi, rac meordeba zmnisarTSiac, amitom erT SesityvebaSi misi 2-jer Sexvedra siWarbes gvaZlevs. Tumca siWarbe ar gveqneboda, zmnaSi +tempi leqsikur doneze rom ar iyos gamoxatuli. magaliTad, savsebiT normaluria swrafad garbis. mesame SemTxvevaSi ki igive komponenti (+tempi) urTierTsapirispiro niSnebiT aris warmodgenili, (nela-Si Sedis komponenti tempi uaryofiTi niSniT, Cqarobs-Si ki dadebiTiT), rac Seusabamo Sesityvebis mizezia. meoTxe SemTxveva saerTod uazroa, Tumca mainc SeiZleba daiZebnos konteqsti, romelSic es uazroba moixsneba. magaliTad, `titrebSi zogi warwera wiTlad moZraobs~. pirveli mkvlevari, vinc gansakuTrebuli yuradReba miaqcia sityvaTa sintagmatur mimarTebebs, romlebic maT mniSvnelobebs efuZneba, iyo valter porcigi (Porzig 1934). porcigis gamokvlevis Tanaxmad, enaSi gvaqvs sityvebi, romlebic garkveul konteqsts ganekuTvnebian. magaliTad, qera SeiZleba iyos mxolod Tma, Wixvinebs cxeni, kakanebs qaTami da a. S. amgvar wyvilebs porcigi elementarul velebs uwodebs. elementarul semantikur velebSi sityvebs Soris mimarTeba calsaxaa. velis erT-erT wevrSi, porcigis TqmiT, ukve igulisxmeba amave velis meore wevri. magaliTad, Wixvinebs zmnaSi ukve igulisxmeba cxeni, an sityvaSi badri ivaraudeba mTvare. porcigs miaCnia, rom, rac ufro specifikuria 139 mimarTeba, miT ufro sainteresoa is enobrivi TvalsazrisiT (foCxua 1968, 30-42). elementarul velebSi porcigi gamoyofda mimarTebaTa ramdenime saxeobas: 1. moqmedebis mimarTeba am moqmedebis momxden organosTan: lokavs eniT. 2. moqmedebis mimarTeba am moqmedebis subieqtTan: moCuxCuxebs wyaro. 3. moqmedebis mimarTeba obieqtTan: miaWenebs cxens. 4. zedsarTavis mimarTeba arsebiT saxelTan: qera Tma. amrigad, porcigis elementaruli semantikuri veli aris sityvaTSexamebis an Sesityvebis kerZo SemTxveva, roca erTi sityvis gamoCena calsaxad gansazRvravs meores. leqsikologiaSi im SesityvebaTa simravlis aRsaniSnavad, romlebSiac gvxvdeba esa Tu is sityva, ixmareba termini `rangi~. rodesac erTi sityvis gamoCena calsaxad gansazRvravs meores, maSin am sityvis rangi 1-is tolia. rusulSi, magaliTad, gamoyofilia 1200-mde sityva, romlebic erT an iSviaTad or sityvasTan gvxvdebian: "навзрыд", "плакать", "навытяжку", "стоять","вприпрыжку", "бежать" da misT. amgvar Sesityvebebs fiqsirebulsac uwodeben. qarTulSi fiqsirebuli Sesityvebis magaliTebia: uRrani Ytye, gulaxdili Ysaubari, Tavqudmoglejili YgarbisU da a. S. kompiuteris gamoyeneba iZleva didi moculobis teqstebis gaanalizebisa da sxvadasxva leqsikuri erTeulebis rangebis dadgenis SesaZleblobas. Tanamedrove saenaTmecniero literaturaSi sityvebs Soris azrobrivi kavSirebis dadgenis yvelaze mniSvnelovan cdebad zogi mkvlevari miiCnevs katcis, fodorisa d postalis cdebs, romelTa mizansac warmoadgenda xomskis warmomSobi gramatikis Sevseba semantikuri analiziT (Katz & Fodor 1963). katcma da fodorma leqsikuri erTeulebis sintaqsur maxasiaTeblebs daumates semantikuri markerebi da semantikuri ganmasxvaveblebi, romlebsac efuZneba mocemuli sityvis SeTanxmebadoba sxva enobriv erTeulebTan. faqtobrivad maT gaafarToves xomskis mier SemoTavazebuli seleqciuri SezRudvebis kvleva. seleqciuri SezRudvebi, marTalia, avlenen zedapirul msgavsebas sintaqsur SezRudvebTan, magram, ZiriTadad 140 mainc semantikas eyrdnobian. seleqciuri SezRudvebis gamo, magaliTad, miuRebelia Semdegi Sesityvebebi: gogo Segrovda (Segrovda Seicavs `mravlobiTobis~ an ufro zustad YkrebiTobisU komponents, da amitom subieqtad moiTxovs krebiT saxels, xolo gogo gulisxmobs komponents `erTeuli~). aseve miuRebelia wyvili: Seyvarebuli wyali, ramdenadac Seyvarebuli iseTi atributia, romelic moiTxovs sazRvrulad cocxal subieqts. es niSnavs swored sintaqsis realobaSi semantikis Semotanas. seleqciuri SezRudvebis gverdiT gamoiyofa e. w. kolokaciuri SezRudvebi (Cruse 1986 , 278-279; Cruse 1990, 162; Cruse 2000, 121). gansxvaveba seleqciursa da kolokaciur SezRudvebs Soris imaSi mdgomareobs, rom seleqciuri SezRudvebi sityvaTa mniSvnelobebis Sedegad logikuri aucileblobiT iCenen Tavs, kolokaciuri SezRudvebis SemTxvevaSi ki Sesityvebis gaumarTaoba ar gamomdinareobs logikurad misi Semadgeneli sityvebis semantikidan, es gaumarTaoba zogjer mxolod e. w. enobrivi alRos meSveobiT SeigrZnoba da is SeiZleba moixsnas, roca erT sityvas misi sinonimiT CavanacvlebT.3 magaliTad, gaumarTavia: `(samsaxurSi) xelfasi amimaRles~, unda iyos: `...xelfasi momimates~, anda: YgaukeTebiaT demonstracia, unda iyos: YgaumarTavT demonstracia.4 amrigad, kolokaciuri SezRudvebis axsna ver xerxdeba, seleqciuri SezRudvebis dadgenisas ki gamoiyofa semantikuri niSnebi (markerebi) an komponentebi, romlebic gansazRvraven sityvaTa kombinatorul SesaZleblobebs. seleqciuri SezRudva dgindeba yoveli gramatikuli konstruqciisaTvis, romelSiac SeiZleba Sediodes mocemuli leqsikuri erTeuli. magaliTad, zmna `svams~ moiTxovs subieqts, romlis mniSvneloba unda Seicavdes komponents `sulieri~ da obieqts, romlis mniSvneloba moicavs komponents `siTxe~. seleqciur SezRudvebTan msgavsebas avlenen e. w. `leqsikuri solidarobebi~ (Coseriu 1967).5 e. koseriu asxvavebs leqsikuri solidarobebis tipebs imis mixedviT, Tu ras implicirebs Sesityvebis erT-erTi wevris mniSvneloba _ klasemas, (klasemebs Cveulebriv ganakuTvneben zogadi mniSvnelobis mqone semantikur komponentebs: sulieri / arasulieri, mamrobiTi sqesi / mdedrobiTi sqesi, Tvladi / araTvladi da a. S.), Tavis gviandel wignSi kruze (Cruse 2000, 221) YSezRudvebisU (restrictions) nacvlad laparakobs ukve seleqciursa da kolokaciur YupiratesobebzeU (preferences). 4 magaliTebi aRebulia j. hiuitis wignidan - Georgian Learner`s Grammar, 1995, gv. 107 da 231. 5 seleqciur SezRudvebsa da leqsikur solidarobebs dawvrilebiT ganixilavs kastovski (Kastovsky 1980, 70-92). 3 141 arqileqsemas (arqileqsemas koseriu uwodebs zogadi mniSvnelobis mqone leqsikur erTeuls anu, ufro Tanamedrove terminologiiT, hiperonims), Tu leqsemas. magaliTad, 1. moibodiSa (biWma) zmna subieqtad moiTxovs vin jgufis arsebiT saxels, e. i. saxels, romlis mniSvnelobis erT-erTi komponentia klasema [+sulieri]. amas koseriu uwodebs msgavsebas. amgvarad, moibodiSa moiTxovs klasema [+sulieris] Semcvel subieqts. 2. rgavs (xes, buCqs, yvavils), e. i. rgavs zmna moiTxovs obieqtad iseT saxelebs, romelTa gaerTianeba SeiZleba arqileqsema `mcenaris~ qveS. rgavs moiTxovs obieqtad mcenares (an mis hiponimebs). leqsikuri SeTanxmebis amgvar tips koseriu uwodebs seleqcias. 3. Wixvinebs (cxeni) _ aq zmnaSi Wixvinebs ukve igulisxmeba cxeni. leqsikuri solidarobis am Wixvinebs implicirebs subieqtad cxens. saxes koseriu implikacias uwodebs, is SeeTanadeba porcigis elementarul velebs _ arsiT semantikur mimarTebebs. seleqciuri SezRudvebis ganxilvas vainraixTan mohyva `gadataniTi (transferuli) Tvisebis~ cnebis Semotana (Weinreich 1974). vainraixis Teoriis mixedviT, gamonaTqvamis semantikuri struqtura daiyvaneba misi Semadgenlebis mniSvnelobaTa komponentebis erTobliobamde. vainraixma daadgina garkveuli wesebi, romlebic gansazRvraven komponentebis urTierTmimarTebas. misi azriT, semantikur komponentebze dayrdnobiT azrobrivi SezRudvebi martivad aRiwereba, oRond saWiroa damatebiT iqnes miRebuli damokidebulebis kanoni, romelic daakavSirebs sintaqsur wyvilebSi Semavali sityvebis analizis Sedegad gamoyofil komponentebs. seleqciuri SezRudvebis nacvlad, vainraixi gvTavazobs e. w. `gadataniT (transferul) Tvisebebs~, romelnic Sinaarsobrivad seleqciur SezRudvebs gvanan, Tumca maTgan gansxvavebulad moqmedeben. es sxvaoba kargad Cans Semdegi winadadebis magaliTze: petrem gatexa ZaRli _ zmna gatexa moiTxovs pirdapir obieqts seleqciuri SezRudviT [fizikuri obieqti], Tanac damatebiTi TvisebiT myife [rigid]. mocemuli Tviseba ZaRls ar gaaCnia. katcis TeoriaSi sintagmas `gatexa ZaRli~ ar eqneba interpretacia da is anomaliurad CaiTvleba, radgan aq ara gvaqvs Sesabamisoba zmnis seleqciur SezRudvasa da obieqtis Tvisebas Soris, magram vainraixis sistemaSi Tviseba [myife] gadadis pirdapir obieqtze _ ZaRlze da Sesityveba xdeba azriani, ramdenadac is am viTarebaSi moiTxovs interpretacias, romlis mixedviT ZaRlis formis mqone myife fizikuri obieqti, magaliTad, faifuris ZaRli an saTamaSo ZaRli (xis an minis) SeiZleba gatydes. 142 vainraixis mier moyvanili magaliTi naTlad gviCvenebs, rom Sesityvebas SeuZlia zemoqmedeba moaxdinos masSi Semavali sityvebis semantikaze. SesityvebaSi SeiZleba moxdes komponentis gadaadgileba, erTerTma sityvam SeiZleba SeiZinos axali komponenti amave Sesityvebis meore wevris gavleniT da mere SeinarCunos is, rogorc sakuTari semantikuri struqturis Semadgeneli nawili.6 magram kolokaciaTa analizis dros isic yovelTvis unda gvaxsovdes, rom ena da is situaciebi, 6 SesityvebaSi Semavali sityvebis semantikuri struqturebis amgvar zemoqmedebas zogjer erTi sityvis mier meore sityvis mniSvnelobis sruli YSesrutvaU SeiZleba mohyves Sedegad. sailustraciod moviyvanoT erTi iseTi Sesityvebebi, magaliTi: Cven gavaanalizeT Zvel qarTul teqstebSi romlebSiac subieqtad gvevlineba sityva Jami. rogorc viciT, Zvel qarTulSi sityva Jami gamoxatavs ara marto drois zogad mniSvnelobas, aramed drois garkveul monakveTebsac: wuTi, saaTi, dRe, Tve, sezoni, weliwadi. Jami yvelaze ufro xSirad subieqtad Semdeg SesityvebebSi gvevlineba: movida Jami: moiwia dasasruli da movida Jami (mrk. 14. 41). movals Jami: aha movals Jami da mowevnul ars (i. 16, 32); xolo igi kualadca ubrZanebda, raTa dro-yos da T.T. movals Jami, romelsa iqmnes monazon... (ser, zarzm. cx.). `movals Jami~-s paralelurad oTxTavis C redaqciaSi gvaqvs: `moviden Jamni~: dedakaco, grwmenin Cemi, rameTu moviden Jamni, odes arca amas mTasa, arca ierusal msa, aramed Tayuanis-scemdeT mamasa (i. 4, 21). `movlenan Jamni~: aramed movlenan Jamni da awve ars, odes WeSmaritni Tayuanis-scemden mamasa suliTa da WeSmaritebiTa (i. 4, 23). `movides Jami~: nu gikvirn ese, rameTu movides Jami. romelsa yovelni romelni isxnen saflavebsa, isminon mamisa misisa (i. 5, 28). sxva redaqciebSi am magaliTebSi gvaqvs : `movals Jami~. saerTod es Sesityveba Zalian xSiria Zvel qarTul teqstebSi. SeiZleba swored am Sesityvebebis sixSiris gamo subieqtis semantikas mTlianad YiwovsU zmna da misgan nawarmoebi saxelzmna ukve Jamis komponentsac Seicavs: moslvaTai da momavali, orive ixmareba mermisis aRsaniSnavad : moslvaTa. maT giTxra Tquen - momavali igi giTxras Tquen (i. 16, 13). ra Tqma unda, drois komponentis amgvar gadaadgilebas zmnis subieqtidan mimReobaze imanac Seuwyo xeli, rom Zv. qarTulSi aseve xSiria Sesityveba : momavali Jami : aRematos momavalTa JamTa. (gr. xanZT. cx.). vinaca aw warmoTqmuli ese uwyebasa Sina sjulis-deba. ars momavalTa JamTa. (equs. dR. 25, 8). aha esera momaval ars Jami (wam. aTan.). aq isic unda SevniSnoT, rom droiTi mniSvnelobis dakisreba moZraobis komponentis Semcveli sityvisaTvis sxva enebisTvisac ar aris ucxo. Sdr. rusulSi: Грясти-грянуть, идти, чествовать, подвигаться, близиться, приходить; Грядущий – идущий, ближащий, наступающий и вообще будущий ( Даль 1956). 143 romlebic enis meSveobiT aRiwereba, iseTive mravalferovania da usasrulo, rogorc Cven garSemo arsebuli sinamdvile, romelic yovelTvis ar eqvemdebareba logikur aRweras, da rom TiTqmis yovelTvis SeiZleba daiZebnos iseTi konteqsti, romelSiac erTi SexedviT uazro gamonaTqvami azriani xdeba. aq kidev erT sakiTxze minda gavamaxvilo yuradReba. es aris enobrivi alRos cneba, romelic ukve vaxseneT kolokaciuri SezRudvebis Sesaxeb saubrisas. rogor SeiZleba am cnebis definicia? guram ramiSvils mocemuli aqvs enobrivi alRos (Sprachgefühl) gansazRvris cda (Ramischwili 1979, 290). Cveni azriT, enobrivi alRo SeiZleba ganisazRvros rogorc semantikuri kompetencia, romelic Tavs iCens swored Sesityvebebis gaanalizebis dros, bevr SemTxvevaSi Sesityvebis wevrebis semantikuri analizi gvaZlevs SesaZleblobas avxsnaT is enobrivi Secdomebi, romlebsac zogjer mxolod enobrivi alRos wyalobiT vgrZnobT.7 aq gvinda moviyvanoT erTi magaliTi, romelic Sesityvebis semantikis analizs exeba da aRebulia ara enaTmecnieris, aramed poetis naSromidan, da poetis enobrivi alRos naTel ilustracias warmoadgens. saqme exeba marina cvetaevas werils `poeti kritikis Sesaxeb~, romelSic avtori aanalizebs gamonaTqvams `kadnierad-Camwydari xmiT~ (Цветаева 1979). cvetaeva gamoyofs am gamonaTqvamis Semadgenel wevrTa semantikur komponentebs da asabuTebs maT urTierTSeusabamobas. is wers: `pirveli, rac vigrZeni _ Seusabamoba! CaxleCili (Camwydari, Cawyvetili) xma aris raRac uneblie da ara ganzraxuli. kadniereba ki nebelobis aqtia. sityvebis kadnierad da Camwydari damakavSirebeli tire _ kadniers gadaaqcevs Camwydaris msazRvrelad, e. i. iwvevs kiTxvas, saxeldobr: rogor Camwydari? da ara: risgan Camwydari? SeiZleba Tu ara xma kadnierad Cawydes? ara! kadnierebisagan _ diax! SevcvaloT kadnierad sityviT Tavxedurad. gavimeoroT cda. pasuxi igivea: Tavxedobisagan _ diax! Tavxedurad _ ara. imitom rom Tavxedurad da kadnierad ganzrax aris, aqtiuria, xolo Camwydari, CaxleCili xma uneburia, pasiuria. (Camwydari xma, Cawyvetili guli _ erTi da igivea). gamodis, rom me gangeb, ganzrax Caviwyvite xma. daskvna: araviTari logika da rom 7 cnobilia, rom sityvebis SecdomiT xmareba aiZulebs adamians CauRrmavdes maTi mniSvnelobebis kvlevas. cifi sworad SeniSnavda, rom `ver gavigebT, ras niSnavs sityva, sanam ar gavigebT mis SecdomiT xmarebas an xmarebisagan gadaxvevebs~ (Ziff 1962). Tu adamiani grZnobs azrobrivad mcdar gamonaTqvamebs, maSin mas hqonia enobrivi alRo. 144 bolomde miviyvanoT: brazianad, nerviulad, sacodavad, sasacilod _ yvelaferi varga, rac ar Seicavs winaswarganzraxulobas, aqtiurobas. yvelaferi, rac ar ewinaaRmdegeba xmis Cawyvetis pasiurobas. kadnieri, CaxleCili _ diax, kadnierebisagan Camwydaric. kadnierad Camwydari _ ara~. es msjeloba gviCvenebs, rom avtors naTlad aqvs gacnobierebuli is garemoeba, rom sintaqsuri wyvilis semantikur struqturaSi dauSvebelia kontrastuli komponentebis arseboba, moyvanili magaliTi gviCvenebs poetis enobriv alRos da mis unars Rrmad Caswvdes sityvaTa mniSvnelobebs da moaxdinos maTi eqsplikacia. es magaliTi naTelyofs imasac, rom sityvaTa mniSvnelobebi, maTi komponentebi SesityvebaSi ufro TvalsaCinod gamoikveTeba. cxadia isic, Tu ra mWidro kavSiria komponentur analizsa da sityvaTvelebs Soris. rogorc ki sityvaSi kadnierad Sesityvebis meoxebiT gamoiyo komponenti aqtiuroba, amas uSualod mohyva am komponentis Semcvel sityvaTa CamoTvla. miviReT e. w. aqtiuri veli: kadnieri, Tavxedi, Tamami. xolo meore mxriv, pasiuri: nerviulad, sacodavad, sasacilod. e. i. mniSvnelobis komponentTa gamoyofas uSualod mohyva sityvebis dajgufeba sityvaTa velebad. metyvelebaSi xSirad gvxvdeba iseTi Sesityvebebi, romelTa azrobrivi Seusabamoba erTbaSad aRiqmeba, magram Wirs an SeuZlebelia maTSi kontrastuli komponentebis gamoyofa. rogorc zemoT aRvniSneT, aseT SemTxvevebSi kolokaciur SezRudvebTan gvaqvs saqme. ucxo enis Seswavla swored imitom aris rTuli, rom yoveli leqsikuri erTeulis mniSvnelobis damaxsovrebis garda xSirad saWiroa misi kolokaciebis daswavlac. amitom aris, rom, rodesac ucxoeli wers romelime enis saxelmZRvanelos, magaliTebis moyvanisas igi uSvebs iseT Secdomebs, romelTa eqsplikacia mxolod gramatikuli wesebiT ver xerxdeba. magaliTebs moviyvanT qarTuli enis saxelmZRvaneloebidan, romlebic Sedgenilia ucxoeli avtorebis mier. magaliTad, `megrelebis da svanebis gaRviveba~ (hiuiti 1995). qarTulSi gaRviveba SeiZleba cecxlis, nakverCxlis, Teslis, Canasaxis, grZnobis, azris da ara adamianis. anda `werilis dawera moulodnelia~ (aronsoni 1986) winadadeba ver CaiTvleba semantikurad gamarTulad. SevecdebiT avxsnaT amis mizezi: moulodneli qegl-Si asea ganmartebuli: rasac ar moelodnen, uecari. xolo uecari ganmartebulia rogorc ucebi. aqedan moulodnelad _ uecrad, ucbad. werilis miReba SeiZleba iyos moulodneli, magram ara misi dawera, radgan dawera ar gulisxmobs iseT moqmedebas, romlis drosac erTi mdgomareoba erTbaSad icvleba meoriT, an raRac iseT gakveTili 145 movlenas, romelic uceb SeiZleba daiwyos an damTavrdes. piriqiT, dawera gulisxmobs droSi gagrZelebul process. moulodneli SeiZleba iyos is, rac uceb, erTbaSad iwyeba, uecrad gadadis erTi mdgomareobidan meoreSi. magaliTad, moulodneli SeiZleba iyos: yvirili, Weqa-quxili, miwisZvra, afeTqeba, dartyma, gasrola, Tavdasxma, Seteva, marcxi, pasuxi, stumroba, gadawyvetileba. momavalSi albaT SesityvebaTa leqsikonis Sedgena mogvcems saSualebas TvalnaTliv warmovadginoT qarTuli enisaTvis damaxasiaTebeli bunebrivi kolokaciebis sia, rac saintereso iqneba ara mxolod leqsikuri semantikis dargis specialistebisaTvis, aramed yvelasTvis, vinc qarTuli enis SeswavliT Tu kvleviT aris dainteresebuli. literatura abulaZe 1973 _ abulaZe i., Zveli qarTuli enis leqsikoni, Ymecniereba, Tbilisi. abulaZe 1988 _ abulaZe l., Jami, dro da xani Zvel qarTulSi, ike, XXVII, Tbilisi. gaTri 1982 _ gaTri u., berZeni filosofosebi, Tbilisi. foCxua 1968 _ foCxua b., elementaruli veli (porcigis Teoria arsiTi semantikuri mimarTebebis Sesaxeb), ike, XVI, 30-42, Tbilisi. Coseriu 1967 _ Coseriu E., Lexikalische Solidaritäten, In: Strukzturelle Bedeutungslehre, Geckeler (Hrsg.), Darmstadt 1978. Coseriu, Geckeler 1981_ Coseriu E., Geckeler H., Trends in Structural Semantics, Gunter Narr Verlag, Tübingen. Cruse 1989 _ Cruse D. A., Lexical Semantics, Cambridge University Press, Cambridge (u. a.). Cruse 1990 _ Cruse D.A., Language, Meaning and Sense: Semantics, in: An Encyclopaedia of Language edited by N.E.Collinge, ROUTLEDGE London and New York, 139-172. Cruse 2000 _ Cruse D.A., Meaning in Language, An Introduction to Semantics and Pragmatics, Oxford University Press. Goodenough 1956 _ Goodenough W.,Componential Analysis and the Study of Meaning, Language, V. 32, N 1. Ikegami 1967 _ Ikegami Y., Structural Semantics, A Survey and Problems, Linguistics, 33, 49-67. Kastovsky 1980 _ Kastovsky D., Selectional restrictions and lexical solidarities, In: Kastovsky (ed.), Perspektiven der Lexikalischen Semantik, Beiträge zum 146 Wuppertaler Semantikkolloquium vom 2-3 Dezember 1979, Bonn: Bouvier Verlag Herbert Grundmann. Katz, Fodor 1963 _ Katz J.J., Fodor J.A., The structure of a semantic theory, Language, V. 39, 1. Leech 1974 _ Leech G. N., Semantics, Penguin, Harmondsworth. Lounsbury 1956 _ Lounsbury F., A semantic analysis of the Pawnee kinnship usage, Language V. 32. 1. Ogden, Richards 1946 _ Ogden C.K., Richards I.A., The Meaning of Meaning, London. Porzig 1934 _ Porzig W., Wesenshafte Bedeutungsbeziehungen, Beitrage zur Geschichte der deutschen Sprache, 58. 72-96. Ramischwili 1979 _ Ramischwili G., Sprachliche Kreativität aus inhaltlicher Sicht, Integrale Linguistik, Festschrift für Helmut Gipper herausgegeben von Edeltraud Bülow und Peter Schmitter, Amsterdam / John Benjamins B. V. 289294. Weinreich 1974 _ Weinreich U., Explorations in Semantic Theory, In: Sebeok T. A. (ed.) Current Trends in Linguistics, V. 3. The Hague: Mouton. Wierzbicka 1980 _ Wierzbicka A., Lingua Mentalis, The Semantics of Natural Language, Academic Press, Sydney. Ziff 1962 _ Ziff P., Semantic Analysis, Cornell Univ. Press, Ithaca, New-York. Florenskij 1989 _ Florenskij P., Termin, VQ, 6. Цветаева 1979 _ Цветаева М., Поэт о критике, Избранная проза в двух томах, Том первый, Нью-Йорк. Lia Abuladze Componential analysis of meaning and syntagmatic lexical relations Summary Componential analysis is developed as a technique for analyzing the meaning of words by breaking each concept into minimal features (markers or components). But the consideration of isolated words has not proved to be successful and in contemporary studies the scholars give a certain preference to the investigation of phrase and sentence meaning. The least syntagmatic unit is a pair of words (syntagma or collocation). We apply the componential analysis within this unit. Any contradiction of the components of meaning in collocations will result into an incompatible utteranse. 147 There are no absolutely free word-combinations in language. Lexemes vary with respect to the freedom with which they can be combined in syntagmas with other lexemes. Some words can be collocated with only one lexeme (such examples are known from lexicography). The knowledge of language presupposes correct usage of lexemes in collocations. There are difficulties in studying foreign languages while except studying the meanings of words, it's also necessary to remember their collocations. Very often the scholars who write grammars for unnative languages use incompatible word-combinations. We consider some examples in our article: c’erilis dac’era moulodnelia "The writing of the letter is unexpected". We have two pairs here: c’erilis dac’era "the writing of the letter" and dac’era moulodnelia "The writing is unexpected". The words moulodneli, uecrad, uceb, ucbad, anazdad "unexpected, suddenly" contain the component momentary, instantaneous, whereas the meaning of the verb dac’era implies a prolonged action, i.e. contains the component duration. The components momentary, instantaneous excludes duration, i.e. the semantic structure of this wordcombination contains contradicting components +duration and +momentary (duration), which makes the syntagma incompatible. Sometimes it is very difficult to explain the incompatibility of word-combinations in terms of components of meaning, but every Georgian native speaker can notice their semantic oddness. 148 enaTmecnierebis sakiTxebi _ II, 2008 nikoloz oTinaSvili Sida qarTlis Zveli toponimebi istoriulad mxare ramdenime saTavadoSi iyo gaerTianebuli, magram didi domenebi iyo qsnis saerisTavo da samaCablo. mWidrod iyo dasaxlebuli qsnis, mejudis, lexuris, orive liaxvis xeoba. xeobebSi gxvdeba leqsikur-toponimuri erTeulebi, romelTa aRnusxvas, wyaroebTan Sejerebas didi mniSvneloba eniWeba. mxareSi zogierTi saxelwodeba yalibdeboda aTaseuli wlis manZilze. erTni Cvens dromde SemorCnen, zogi ki sul gaqra axali saxelwodebis zemoqmedebis Sedegad. swored es pirobebi unda iyos gaTvaliswinebuli toponimebis kvlevisas. geografiuli saxeli cocxlobs, icvleba formiT, SinaarsiT, zogjer ki ukvalod qreba. toponimi enis faqtia, romelSic airekleba eris Tavgadasavali. mis leqsikur erTeulSi SesaZlebelia davinaxoT istoriuli movlenebis kvali. toponimebSi aSkarad Cans enis SesaZleblobani diaqroniuli aspeqtiT, sityvawarmoebis nairgvaroba sisxarte, moqniloba, dialeqturi nairsaxeoba. mxaris toponimebi ramdenime cnobili swavlulis naSromebSia aRniSnuli, magram umTavresia XVIII saukunis cnobili moRvaweebis vaxuSti da ioane bagrationebis istoriul-geografiuli Txzulebebi. vaxuSti bagrations Tavis ,,aRweraSi~ liaxvisa da qsnis xeobidan aRwerili aqvs kulbiTi, snekvi, sacxenisi, cxinvali, geri, iTrafula, fawa, erwo, msxlebi, tbeTi, dudeTi, qarCoxi, axalgori, wirqvaRi, boli, axaldaba, WurTa, largvisi, xevebi, mdinareebi, cixe-monastrebi, magram aseulobiT geografiuli punqti ar aqvs dasaxelebuli. aTeuli wlebis ganmavlobaSi savele muSaobis Sedegad, mTidan migrirebuli mosaxleobis STamomavlebTan urTierTobam mogvca saSualeba dagvedgina ramdenime toponimis lokalizacia, maTi etimologia, romlebic qarTuli enis meSveobiT dgindeba. sofeli damwvara mdebareobda didi liaxvis xeobaSi, sadac qarTveloba saxlobda XVIII saukuneSi, rasac aRniSnavs mogzauri iohananton giuldenStedti. Aam adgilebSi iyo kiris sabadoebi, romelic iwveboda da am sityvidan aris nawarmoebi toponimi. aqve axlos iyo da dResac aris sofeli xwve, rac aseve wva sityvas ukavSirdeba. 149 sofeli abowminda mdebareobda didi liaxvis xeobaSi, mis marjvena mxares. qarTuli dokumenturi wyaroebis mixedviT cxovrobdnen melaZeebi. mecxramete saukunis dasawyisSi Tavadma baadur maCabelma isini Tavis kuTvnul sofel ZlevisjvarSi Caasaxla. sofeli aRniSnulia vaxuSti bagrationis rukaze. nasoflarSi dResac dgas bazilika. saxelwodeba ukavSirdeba qristianobisaTvis wamebul wmida abos. bocijvari, igive borcvis jvari, nasoflari, romlis mflobelebi jer tbelebi, xolo Semdeg Tavadi TaqTaqiSvilebi iyvnen. Nnasoflari, romelic cxinvalis dasavleTiT mdebareobs didi istoriuli warsuliT gamoirCeva. borcvisjvaris asomTavruli warwerebi pirvelad varlam Tofuriam waikiTxa da gamoaqveyna. kolonkeTi, daba mejudis xeobaSi, romlebic dRevandel skvireTs Seefardeba. XIX saukunis Sua wlebSi aq cxovrobdnen qarTveli mTielebi: gengiurebi, eliaurebi, begiaSvilebi. udabno mdebareobs cxinvalis aRmosavleTiT mTaSi da dResac am saxels atarebs. Aadgilebi mTian-tyiani da kldovania. cxovrobdnen esitaSvilebi. sityva etimologiurad `udaban~ _ dausaxlebels niSnavs. wnuri, dRevandeli wunari, mdebareobs mdinareebis fronesa da liaxvis auzebis wyalgamyofze. sofelSi dgas XII saukunis gumbaTovani taZari. cxovrobdnen mWedliZeebi, romlebic sofel zemo niqozSi gadasaxldnen. fotrisi, nasoflari, romelic patara liaxvis marjvena Senakad fotrisis wyalze mdebareobda. saxeli SemorCa mxolod xeobas. dasaxelebulia vaxuSti da ioane bagrationebis TxzulebebSi. cxovrobdnen jirkvaliZeebi, romelTa nawili dRes jirkvaliSvilia. vaxuSti ,,aRweraSi~ asaxelebs ,,fotris xevs~, rogorc ,,Rrmasa da kldians~, marTlac xeoba Znelad savali adgilia. sityvis etimologia unda ukavSirdebodes qarTlSi gavrcelebul ,,fotoro~ sityvas, romelic gadasavardn adgils ewodeba. sulxan-saba ,,fotoros~ xsnis, rogorc ,,flates~, rac zemoT xsenebuli sityvis etimologiad unda iqnes gaazrebuli. qeSelTa mdebareobs didi liaxvis marjvena Senakad fawas saTaveSi, gamoirCeva vrceli saZovrebiT. XVIII saukuneSi mxareSi cxovrobdnen simoniSvilebi, romlebic mesisxleobis niadagze wamovidnen barad frones xeobis sofel nulSi da gvarad miiRes _ JameraSvili, sityva ,,Jamuris~ mixedviT, sadac isini uwin saxlobdnen. iTrafisi mdebareobs didi liaxvis xeobis marjvena mxares. igi dasaxelebulia vaxuSti da ioane bagrationis ,,aRwerebSi~. axla 150 sofelSi ramdenime osuri ojaxia. XVIII saukuneSi aq cxovrobdnen sulaSvilebi, romlebic barad sofel ruisSi gadasaxldnen, sofelSi ki darCa sakulto Zegli, romlis mixedviT Zveli soflis lokalizacia xerxdeba. gufTa mdebareobs didi liaxvis xeobaSi. vaxuSti bagrationi Tavis aRweraSi sofels asaxelebs da mis lokalizacias mdinaris marcxena mxares iZleva, sadac aseve dangreul ,,nacixvars~ aRniSnavs. axla iq mxolod nasoflaria. giuldenStedtis cnobiT meTvramete saukuneSi sofelSi qarTveloba saxlobda, rogorc davadgineT tlaSaZeebi, romlebic goris siaxloves sofel xidisTavSi gadasaxldnen. elbaqeTi mdebareobda didi liaxvis xeobaSi mdinaris marjvena mxares. sofels saxeli ewoda elbaqiZeebis gvaris mixedviT, romlebic iq cxovrobdnen. Semdgom am gvaris xalxi cxinvalSi, sofel TamaraSenSi da qurTaSi Casaxldnen, aseve qarelis raionSi, sadac daarses sofeli elbaqiaanT kari. isini TaviaanT Tavs zogi raWvels, nawili dvals uwodebs. vaxuStis ,,aRweras~ darTuli soflebis siaSi saTixarsa da kulbiTs Soris dasaxelebulia dicevi da mis rukazec am saxeliT aris datanili. igi aRniSnavs: ,,am arbowmindis zeiT erTvis patara liaxvs aRmosavleTidam meris xevi. am xevzed aRmosavleTiT ars orboZalas mTis kalTasa zeda kulbiTis cixe~.1 ioane bagrationic saTixris Semdeg dicevs asaxelebs, rogorc vaxuSti, isic dRevandel diseuras ,,meres~ mdinares uwodebs, sofel mereSi `mosaxlesac~ aRniSnavs. Cans, rom sofelma disevma da misma saxelma droJams gauZlo sxvadasxva fonetikuri variantiT Sevida saqarTvelos istoriaSi. edemqalaqi dasaxlebulia vaxuSti da ioane bagrationebis SromebSi. sofeli mdebareobda patara liaxvis xeobaSi, mis marcxena sanapiroze da axlandeli lokalizaciiT misi dadgena moxerxda. axla iqauroba buCqnariT aris dafaruli, jer kidev Cans sakulto Zeglis nangrevebi, romlis siaxloves cxovrobdnen beniamenisSvilebi. aRniSnuli gvari gadasaxlda sofel beloTSi, radgan iq idga mZlavri cixe, romelic lekianobisagan icavda mosaxleobas. gvari aRarc beloTSia amJamad. igi Seerwya teraSvilebis gvars, romelTa erTma Stom axlac icis Tavisi warmomavloba. sofeli inauri, romelic amave dros gvarsac aRniSnavs, mdebareobda xeobis zemo welze. sofeli fiqsirebuli ar aris saistorio wyaroebSi, 1 vaxuSti batoniSvili, saqarTvelos geografia II wigni, tf. 1895. gv. 023 151 igi datanilia vaxuSti bagrationis rukaze mxolod erTgan. meore sofeli aRniSnulia mdinaris marjvena Senakad geriswyalis marcxena mxares, rac uzustobaa. 1923 wels ivane javaxiSvilis redaqtorobiT gamocemul saqarTvelos istoriul rukaze patara liaxvis marjvena mxares cixesimagris samxreTiT daba-soflis niSniT aRniSnulia sofeli inauri. sofels saxeli daerqva iq mcxovrebi inaurebis gvaris mixedviT, romlebic jer sofel awrisxevSi Camosaxldnen mere ki soflis dasavleTiT xeobaSi Seqmnes sofeli inauri. dRes es sofeli mdebareobs im adgilidan orasiode metris moSorebiT, sadac is daaxloebiT erTi saukunis win daarsda da amJamad iq mxolod ori komli cxovrobs. nasoflari albiri mdebareobs bexuSes cixis marcxniv tyian mTaze. nasoflari gozo mdebareobs mdinaris saTaveSi, yelis tbis ZirSi. nasoflarebs didxevsa da Sanbians Camoudis mdinare liaxvis marcxena Senakadi Sanbianis wyali. aqve aris didi cixe, romelic wyaroebSi ar aris moxseniebuli. siaTa cnobili simagre yofila xeobaSi, romelic mdinaris marjvena mxares mdebareobs tyian mTaze. aqve iyo sofeli. dvaleTidan ori saukunis winaT Camosaxlebuli sidamoniZeebi cxovrobdnen mTa-saZovar ,,katakaliaSi~, romelic saukuneebis ganmavlobaSi qsnis erisTavebs ekuTvnodaT. sidamoniZeebis sofels erqva `sidamonis jvari~ igive `sidamoniaanT jvari~, aqve aris wminda giorgis eklesiis nangrevebi. aqedan aRniSnuli gvaris xalxi gadasaxlda barad sofel elterSi, vanaTSi, mere ki goris raionis sofel fxvenisSi. xeobaSi, sofel awrisxevis samxreTiT aris nasaxlarebi, romelic soflis erT-erTi ubani iyo da mas CuRreTi anu CuRureTi ewodeboda. samecniero literaturaSi es sityva ganimarteba, rogorc ,,CaRrmavebuli adgili~. amas aRniSnavs s. s. orbeliani. aseTi saxlwodebis sofeli aris iranSi, fereidanSi da roca 1929 wels TbilisSi Camovida seifola ioseliani, arnold Ciqobavam misgan Caiwera sofeli CuRureTic, rogorc ,,Cavardnili adgili, xevis msgavsi~, es saxelwodeba Zvelia saqarTveloSi da Cvens magaliTzec amarTlebs Sinaarss. xeobaSi bevri nasaxlaria da xSirad or-samkomlian dasaxlebebs sofels uwodebdnen. sinamdvileSi isini gvarTa dasaxlebebi iyo da romelime TemSi Sedioda. aseTi saxelwodebebi xeobaSi bevria da erTgvar orientirebs warmoadgenen. amasTan gvxvdeba qvaTa grovebi, rogorc nasoflarebis, ise soflebis siaxloves, oRond sofelSi ara. es grovebi nasaxlaris STabeWdilebas tovebs, magram ase araa, isini romelime damnaSavis Caqolvis Sedegadaa warmoSobili, romelic Temma aRasrula. 152 aseTi danaSauli ki SeiZleba yofiliyo Temis adaT-wesebidan gadaxveva, qurdoba da sxva. mdinaris marcxena mxares, mTeli xeobis Camoyolebaze sofel dmenisamde ormocdaaTze meti cixe-koSkia da amdenive nasoflarnasaxlari. esenia: xaCiraanT kari, saTixari, snekvi, Warebi, faCuri, lekoaani, rexa, xaduriaanT kari da sxvebi. sadac mTa-tyian masivebSi darCenilia eulad mdgomi Cveni winaprebis naxelavebi. mxareSi gvxvdeba bevri nasoflari, romelTa nawili dokumentebSia aRnusxuli. wyaroebSi vxvdebiT iseT anTroponimebs, romelTa nawili TiTqmis aRar aris xmarebaSi, magram maTi gamomzeureba saWiroa. igi saSualebas mogvcems enis istoriis masalebi axali faqtebiT gavamdidroT. literatura vaxuSti batoniSvili, saqarTvelos geografia, II wigni, tf. 1895. ioane batoniSvili, qarTl-kaxeTis aRwera, Tb. 1986. masalebi saqarTvelos istoriuli geografiisa da toponimikisaTvis wigni, Tb. 1964. s.s. orbeliani, leqsikoni qarTuli, t. IV. 1965. giuldenStedtis mogzauroba saqarTveloSi, Tb. 1964. I Nikoloz Otinashvili Old Toponyms of Inner Kartli Summary Place-names have been formed in the area under study over thousands of years. A place-name is changed as to its form and semantics, sometimes it disappears completely. Toponyms are a fact of the language, in which the story of a nation is reflected. In documents a number of toponyms are named, the considerable part of which has disappeared, but their reconstruction – localization and etymology is a very urgent matter at present. Some examples of village sites and their localization are offered. 153 enaTmecnierebis sakiTxebi _ II, 2008 sociolingvistika marine jaRiaSvili axalgazrduli Jargonis semantika da fsiqologiuri funqcia naSromis mizania Jargonis da misi erT-erTi formis, axalgazrduli Jargonis kvleva. Jargonis Tema badebs bevr kiTxvas, romlebzec pasuxi nawilobriv TviT Jargonis bunebaSi unda veZioT. ra aris Jargoni, sad, rogor da ratom warmoiSoba igi, rogoria misi semantika da raSi gamoixateba misi fsiqologiuri funqcia, enis leqsikasTan mimarTebaSi ra wili ukavia Jargonul sityvebs da gamoTqmebs, romeli kategoriis sityvebs anacvlebs xalxuri metyveleba Jargonuli gamoTqmebiT, rogoria Jargonis `sicocxlisunarianoba~ da uqmnis Tu ara igi safrTxes saliteraturo enas – winamdebare naSromi aris qarTuli enis magaliTze am kiTxvebze pasuxis gacemis mcdeloba. kvlevis meTodad gamoyenebulia rogorc Jargonis leqsikonis da ganmartebiTi leqsikonis analizi, aseve gamokiTxva, romelic Catarda Tsu studentebis ormocdaaTkacian jgufze. Jargoni aris franguli sityva (jargon) da igi ganimarteba, rogorc araswori, damaxinjebuli metyveleba, romelic damaxasiaTebelia romelime sazogadoebrivi jgufisaTvis. inglisur enaSi imave mniSvnelobis matarebelia slengi (slang). es movlena ganixileba, rogorc saxalxo enis ganStoeba, magram misgan gansxvavdeba specifikuri sityvebiTa da gamoTqmebiT, romlebsac dialeqtisagan gansxvavebiT ar gaaCniaT sakuTari gramatikuli wyoba da ZiriTadi leqsikuri fondi. Jargonis erT-erT ganStoebas, qurdul Jargons, frangulad argos enas uwodeben (TezeliSvili 2005). Jargoni, anu slengi aris Taviseburi lingvisturi movlena. adamianebs, im jgufebSi, romlebSic igi gamoiyeneba, erTmaneTTan akavSirebT raime saqmianoba, magaliTad: armiaSi samsaxuri, turizmi, koleqcioneroba da a. S. Jargonis gamovlenis erT-erTi formaa axalgazrduli Jargoni, romelsac gamoiyeneben daaxloebiT erTi asakis adamianebi. am adamianebs, pirvel rigSi, marTalia asaki aerTianebT, magram Tu davakvirdebiT, SevniSnavT, rom isini saqmianobis formebiTac emsgavsebian erTmaneTs. am jgufs Seadgenen daaxloebiT 14-dan 25 wlamde axalgazrdebi, ZiriTadad 154 moswavleebi, studentebi, dasaqmebuli da dausaqmebeli axalgazrda adamianebi. Jargoni warmoiSoba da funqcionirebs ZiriTadad qalaqebSi da qalaqis tipis dasaxlebebSi, xolo soflad is SedarebiT iSviaTi movlenaa. vfiqrobT, rom es SemTxveveiTi araa da mis fsiqologiur funqciaze migvaniSnebs. es gasagebi gaxdeba, Tu erTmaneTs SevadarebT qalaquri da sofluri yofis garemos da am garemoSi komunikaciuri procesebis Taviseburebas: sofluri garemo gamoirCeva bunebasTan adamianis meti siaxloviT, rac warmoadgens emociuri gawonasworebis mniSvnelovan pirobas, am garemoSi komunikaciuri kavSiri nakleb intensiuria qalaqTan SedarebiT da aseve iSviaTia koleqtiuri gaerTianebebi, anu adamianTa jgufebi, romlebsac raRac erTi saqmianoba akavSirebT; SedarebiT naklebia jgufuri TavSeyris SemTxvevebic. vfiqrobT, yovelive zemoT CamoTvlili ar qmnis noyier niadags Jargonis warmoSobisaTvis zogierTi avtori Jargons ganixilavs, rogorc `Tavisebur sazogadoebriv garTobas, enobriv TamaSs, romelic efuZneba enobrivi eqspresiulobis princips (Ciqobava 1986), am TvalsazrisiT Jargoni gansxvavdeba rogorc enaSi gamoyenebuli SedarebiT ueqspresio sityvebisagan, aseve eqspresiuli, magram arasaliteraturo, yoveldRiuri, mdabiuri leqsikisagan da vulgaruli, eqspresiuli salanZRavi sityvebisagan, romelTa gamoyenebis sixSire kuTxur metyvelebaSi JargonTan SedarebiT ufro xSiria. Tsu studentTa ormocdaaTkacian jgufze Catarebulma gamokiTxvam, romelic exeboda maT mier gamoyenebul Jargonebs da gamoyenebis motivebs, aseve qarTuli Jargonis leqsikonis da qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis erTi nawilis SedarebiTma analizma gviCvena Semdegi suraTi: enis leqsikis maragTan mimarTebaSi qarTul Jargons ukavia umniSvnelo wili: Jargonis leqsikonSi aRnusxulia 1000-ze meti sityva da gamoTqma, rac Seadgens qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis rvatomeulSi mocemul sityvaTa raodenobis (daaxloebiT 113 aTasi) 1%-s. Jargonuli sityvebisa da gamoTqmebis da maTi paradigmebis (sxvadasxva formebis da saxecvlilebebis) saerTo raodenoba, romlebsac axalgazrdebi gamoiyenebn, erT aseuls aRemateba da, amrigad, mTeli Jargonis 10%-ze metia. qarTul Jargonul gamoTqmebSi gvxvdeba arabuli, sparsuli, ebrauli leqsikidan nawarmoebi sityvebi da gamoTqmebi, magaliTad ebraulidan nawarmoebia: Tomari (laparaki, saubari), tobe (kargi) to 155 (savaraudod nawarmoebia tobe-dan), baiTi (patara saxli), naSa (gogo, Seyvarebuli), ganabi (qurdi), simoni (ebrauli saxeli, niSnavs gamgons), goimi (ebraulad niSnavs sxva sarwmunoebis aRmsarebels, araebraels), Toxli (saWmeli, pur-marili, qeifi), daiada (ebrauli sityva `iad~ niSnavs `xels~); sparsulidan nawarmoebia: Sarafi (Rvino), qoTi (SfoTi, Rrianceli), Taza (axali), iSkilebi (motyueba, gaiZveroba); arabuli sityvidan `qeifi~ nawarmoebia Jargoni `kaifi~. zemoT CamoTvlil enebSi es sityvebi ar warmoadgenen Jargons, rogorc Cans, isini SemorCnen qarTul enas da SeiZines Jargonis funqcia. dReisaTvis qarTul JargonSi yvelaze metia rusuli sityvebisagan nawarmoebi an rusuli Jargonidan gadmotanili sityvebi. isini Seadgenen qarTuli Jargonis 20%-ze mets: aqedan 10% aris rusuli qurduli Jargoni, anu argo, xolo 90% nawarmoebia rusuli sityvebidan an rusuli Jargonidan qarTuli sityvaTwarmoebis wesiT, magaliTad: `dagruzva~ (nu damgruze, nu mgruzav, dagruzuli var) _ xasiaTi, `magar vidzea~ _ kargad gamoiyureba, `riJa bazari~ _ tyuilebis laparaki, `abaroti auRo~ _ samagiero gadauxado, `perexvati gaukeTa~ _ waarTva, waglija, daaswro da gamostaca, `gatrupa~ _ mokla, `daizmenda~ _ daeWvda, SeSinda, .`gaiasneba~ _ saqmis garCeva, garkveva, `Casastaveba~ _ damegobreba, jgufSi Sesvla da a. S. axalgazrduli Jargoni aris Jargonis yvelaze ufro aqtiuri nawili, igi iseve, rogorc saerTod Jargoni, ar gamoirCeva aRsaniSnis mravalferovnebiT; sixSiris mixedviT aRsaniSni warmodgenilia Semdegi TanmimdevrobiT: zmna, zedsarTavi da arsebiTi saxeli. zmna ufro xSirad gamoyenebulia warsuli da momavali drois formebiT, awmyo droSi zogierTi Jargoni saerTod ar gamoiyeneba: `daiTria~ da ara `iTrevs~, `moixa~ da ara `ixeva~, `daglija~ da Zalian iSviaTad `glijavs~, `Casastavda~ da ara `sastavdeba~ da a.S. sagnis aRmniSvnel JargonSi ar SeiniSneba aRsaniSnsa da aRmniSvnels Soris raodenobrivi Tanafardobis darRveva: ramdenicaa aRmniSvneli, imdenivea aRsaniSnic; Tanafardoba darRveulia sagnis Tvisebis aRmniSvnel JargonebSi: erTi aRmniSvneli miesadageba ramdenime aRsaniSns da amasTan erTad Tavisi mniSvnelobiT aris ufro meti, vidre yvela im aRsaniSnTa erTianoba, romlebsac igi gulisxmobs, magaliTad: `rqiani~ niSnavs CamorCenil, xalxSi gamousvlel, ugunur da agresiul adamians. `CamSvebi~ _ dambezRebeli, damsmeni, enis mimtani. `Cazmanuli~ _ Zvirfasad, modurad Cacmuli. `Sebertyili~ _ eSmaki, cbieri, gaqnili adamiani. `mimwoli~ _ mizanswrafuli, Tavxedi. `goimi~ _ gamousvleli, 156 xepre, gauTleli, sofleli. am JargonebSi erT aRmniSvnels ramdenime aRsaniSni miesadageba, isini ZiriTadad sinonimebia, umeteswilad peiratiuli mniSvnelobisaa da iSviaTad aRZraven dadebiT emociebs. zogjer arsebiTi saxeli Jargonul gamoTqmaSi gamoyenebuli zedsarTavis rolSi, magaliTad: `pingvini~ _ gulubryvilo, advilad mosatyuebeli, `Citi~ _ advilad mosatyuebeli, gulubryvilo, `qliavi~ _ Steri, `Skafi~ _ didi tanis adamiani, `jixvi~ _ gamousvleli, CamorCenili da a. S. Jargonuli sityvebi zogjer efuZneba enis leqsemebs, Tumca, adgili aqvs maT metaforul gadatanas, romlis safuZvelia ara imdenad TviT sityvis Tavdapirveli mniSvneloba, aramed is asociaciebi, romelTac amyarebs mosaubre axali aRsaniSnisa da sityvis pirvandeli mniSvnelobis funqciaTa Soris. qvemoT Cven ganvixilavT ramdenime magaliTs, romlebic gviCveneben, Tu ratom da rogor gadaiqceva leqsikaSi arsebuli saliteraturo sityva Jargonad. qarTul JargonSi sityva `ZaRli~ niSnavs policias. am Jargonis warmoSobis safuZvelia is asociaciebi, romlebic daamyara adamianma ZaRlis da policiis funqciebs Soris: ZaRli – `oTxfexa Sinauri cxoveli, mglis modgmis, romelsac iyeneben sanadirod, an qonebis dasacavad~ _ ase ganimarteba sityva `ZaRli~. Jargonad mis gamoyenebas xels uwyobs ara marto dacvis funqcia, romliTac igi policiasTan asociaciebs iwvevs, aramed is moqmedebebi, romelsac axorcielabs ZaRli dacvis funqciis Sesrulebisas: ZaRli Sehyefs yvelas, vinc patronis nebarTvis gareSe Semodis teritoriaze, drodadro igi Semoirbens dasacav teritorias. ZaRlebs zogierT SemTxvevaSi axasiaTebT jgufuri Tavdacva da Tavdasxma. yovelive es iwvevs policiis funqciis da qcevebis asocirebas ZaRlTan da am asociaciaSi mdgomareobs is fsiqologiuri meqanizmi, romelic gansazRvravs sityva `ZaRlis~ gamoyenebas `policiis~ mniSvnelobiT. agaraki – dasasvenebeli adgili qalaqgareT. savaraudod, agarakze uSromlad da nakleb aqtiurad yofnis msgavsebis asociacia sasjelmisjilis yofasTan iqca am sityvis Jargonad gamoyenebis safuZvlad. `agaraki~ anu cixe, sapatimro, kolonia, sadac adamiani Tavisufalia sistematuri SromiTi saqmianobisa da sxva sazogadoebrivi pasuxismgeblobisa da movaleobisagan. 157 wamali – garkveuli wasiT damzadebuli samkurnalo saSualeba. igi Jargonul gamoTqmaSi niSnavs narkotiks. am SemTxvevaSic wamlis da narkotikis gamoyenebis gzebs Soris msgavsebis asociacia da maT Soris funqciaTa msgavsebis asociacia aris is fsiqologiuri meqanizmi, romlis Sedegad sityva `wamali~ gamoyenebulia narkotikis mniSvnelobiT. qaji – avi suli, eSmaki; gadataniTi mniSvnelobiT `qajuri~ niSnavs ukuRmarTs da gaugebars. Jargonuli gamoTqmis, `qajis~ mniSvneloba asocirebulia leqsema `qajuria~ mniSvnelobasTan – ukuRmarTi da gaugebari anu igive Seugnebeli. Seugnebeli – ucodinari, ucodinari – umecari, umecari – briyvi, briyvi – xepre. Jargoni `qaji~ amrigad anacvlebs ramdenime sityvas, romelTa mniSvnelobebi asocirebulia `qajuria~ mniSvnelobasTan. uberavs – leqsikuri mniSvnelobiT qaris qrolvas niSnavs. qarTul xalxur metyvelebaSi aris aseTi gamoTqma: `qari uqris~, rac niSnavs: ar dabrZenebula, ar daWkvianebula, Wkuanaklebia an sulelia. Jargonuli sityva `uberavs~ moicavs yvela CamoTvlil mniSvnelobas: gamoTqma `xom ar uberav~ niSnavs `xom ar gasuleldi. `uberavs~ Jargonis enaze zogjer niSnavs aseve qeifs, alkoholiani sasmelis moxmarebas, romlis niadagze adamianis mier sakuTari qcevebis kontrolis unari qveiTdeba da garkveuli TvalsazrisiT igi normis farglebidan gamodis. avardna – leqsikuri mniSvnelobaa: `swrafi, Zlieri da erTbaSi moqmedeba zeviT mimarTuli.~ Jargonuli gamoTqma `avarda~ niSnavs uceb Zlieri emociebiT datvirTvas, Zlier gabrazebas, an gaxarebas, advilad motyuebas da grZnobis ayolas. rodesac fsiqologia aRwers emociebs, xazs usvavs, rom emociebi xasiaTdebian dinamiuri momentiT, emociebiT Sepyrobili adamiani iswrafvis moqmedebisaken, es moqmedebebi ki aris swrafi, Zlieri da erTbaSi (naTaZe 1997). amrigad, Jargon `avarda~-s mniSvnelobaSi asaxulia misi Tavdapirveli leqsikuri mniSvnelobis emociuri aspeqti. gatexa – am sityvas gaaCnia mravali pirdapiri da gadataniTi leqsikuri mniSvneloba: pirdapiri mniSvnelobiT igi aRniSnavs moqmedebas, magram Tu am moqmedebas kargad gaviazrebT, mivxvdebiT, rom misi Sedegi aris raRaca mTlianis da erTianis daSla da danawevreba, mTlianobis darRveva, rasac umetes SemTxvevaSi Tan sdevs uaryofiTi emociebi. Cvens 158 konteqstSi gansakuTrebiT mniSvnelovania misi gadataniTi mniSvnelobebi; ganmartebiT leqsikonSi vkiTxulobT: `saxelis gatexa – Sercxvena, sircxvilSi Cagdeba, gulis gatexa – imedis, rwmenis dakargva~ (ZiZiguri 1965). Jargonuli gamoTqmebi `texavs~, `mitydeba~, `gatexa~, aRniSnaven da gamoxataven uaryofiT emociebs da guneba-ganwyobas. Tavisi SinaarsiT isini moicaven yvela zemoT CamoTvlil leqsikur mniSvnelobas. Tumca, imis mixedviT, Tu ra situaciaSi gamoiyeneba, SeiZleba romelime mniSvnelobas meti datvirTva hqondes. magaliTad: `texavs~ zogjer niSnavs: merideba, mrcxvenia, usiamovnoa, meuxerxuleba, xolo xandaxan gamoTqma `texavs~ niSnavs: sawyenia, guldasawyvetia, gulgasatexia. daTreva – qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis mixedviT `daiTrevs~ sityvis mniSvnelobaa raRacis Tavisken da TavisTvis TreviT waReba, magaliTad, amboben: `katam Zexvi daiTria~. Jargonuli gamoTqma `daviTrie~ aseve niSnavs, rom adamianma TavisTvis moipova raRac, iseve rogorc katam Zexvi – dro ixelTa, gamoiCina saTanado moxerxeba da Zalisxmeva. imas, rac dasaTrevia, advilad da nebiT aravin iZleva. mowvela – leqsikuri mniSvnelobiT igi niSnavs xelis CamosmiT rZis gamoclas, magram Tu rZis gamoclis moqmedebas davakvirdebiT, SevniSnavT, rom igi ar gulisxmobs erTxelobriv xelis Camosmas, aramed, es aris procesi, romelic grZeldeba manam, vidre mTlianad ar Camoicleba rZe. Jargonuli gamoTqma `mowvela~ Tavisi mniSvnelobiT asaxavs am process, radgan, igi gulisxmobs adamianisTvis nebayoflobiT an motyuebiT materialuri sikeTis mravaljer gamorTmevas. axeva – `saxeli `aaxevs~ zmnis moqmedebisa _ agleja~, rac niSnavs aaclis ise, rom gaixes qsovili, an qaRaldi. rogorc vxedavT, es ar aris nazi da faqizi moqmedeba, igi gulisxmobs uxeS, Zalismier qmedebas, romlis Sedegad irRveva mTlianoba da misi Tavdapirveli forma. swored moqmedebis es Taviseburebaa asaxuli Jargonul gamoTqmaSi `saxes avaxev~, iseve rogorc `avaxie~ _ niSnavs avacale, wavarTvi, movpare. am SemTxvevaSic aSkaraa kavSiri sityvis Tavdapirvel leqsikur mniSvnelobasTan. tvini – organo, romelTanac adamianSi dakavSirebulia umaRlesi donis fsiqikuri procesebi – mexsiereba, azrovneba da inteleqti. am sityvisaganaa qarTuli sityvaTwarmoebis wesiT nawarmoebi Jargoni `motvina~, rac niSnavs: moisazra, mixvda, gaigo, tvini aamuSava. 159 mxeci – leqsikuri mniSvnelobiT igi aris `gareuli mtacebeli cxoveli, nadiri~. adamianisaTvis igi asocirdeba ZlierebasTan, instiqtebis Zlier da SeuboWav gamovlenasTan. Sesabamisad, Jargonuli gamoTqma `davamxece~ niSnavs: Zlier kargad gavige, Zlier kargad viswavle da aviTvise. dacema – mas gaaCnia ramdenime leqsikuri mniSvneloba, maTgan Jargonuli gamoTqmis `daveci~-s warmoSoba savaraudod gansazRvra misma pirvelma leqsikurma mniSvnelobam, romlis mixedviT igi aris: `saxeli dascems, daecema zmnaTa moqmedebisa~ (ZiZiguri 1965). ra asociaciebia am SemTxvevaSi damyarebuli sityva `dacemis~ leqsikur mniSvnelobasa da Jargonul mniSvnelobas Soris? Jargoni `daveci~ aRniSnavs Zlier mowonebas, aRfrTovanebas. aseTi Zlieri gancdebi fsiqologiaSi aRwerilia rogorc afeqtebi, romlis erT-erTi formaa asTenikuri afeqti. asTenikuri afeqtis gancdisas adamians SeiZleba daemarTos gulyra da daeces. es moqmedeba SeiZleba gamoiwvios rogorc Zlierma uaryofiTma, aseve dadebiTma emociebma (naTaZe 1997). rogorc Cans, Zlieri gancdebisagan gamowveuli sxeulebrivi uZlureba asocirda sityvasTan `dacema~, ris safuZvelzec warmoiSva Jargoni `daveci~ (daeca, vecemi, davecemi). gaZroba – leqsikuri mniSvnelobiT igi aris `saxeli gaaZrobs, gaiZrobs zmnaTa moqmedebisa~ (ZiZiguri 1965). Tumca, leqsikuri mniSvneloba am moqmedebaze bevrs arafers gveubneba, fsiqologiurad am mniSvnelobaSi igulisxmeba, rom moqmedeba aris swrafi da mas mohyveba raRacis gamoCena. qarTulSi ixmareba gamoTqmebi: `xmali gaiZro~, `tansacmeli gaiZro~. es moqmedeba gulisxmobs imis swraf gaclas da gaSorebas, rac faravs raRac sxva sagans da moulodnelad imis gamoCenas, rac sxva sagnisagan dafarulia, aqedan, Jargonuli gamoTqma `gaeZro~ _ moulodnelad gamoCnda, aRmoCnda, gaCnda. bevri aseTi magaliTi SeiZleba moviyvanoT. ganxiluli magaliTebi gviCveneben, Tu rogor warmoiSoba leqsikaSi arsebuli sityvebisagan Jargonebi, JargonTa umetesobaSi aSkaraa misi kavSiri leqsikasTan: TavsarTebisa da bolosarTebis, pirisa da ricxvis niSnebis darTvis wesebiTa da a. S. zogjer qarTuli an ucxouri sityvisTvis sruliad sxva Sinaarsis miniWebis gziT leqsikuri mniSvneloba gardaiqmneba axal mniSvnelobad: 160 acrili – mokluli, axurebs – saqmes aWirvebs, cudad iqceva, ajaxa – saTqmeli pirSi miaxala, aweuli – moparuli, gaartya – SemTxveviT gamoicno, gafarCakeba – abuCad agdeba, gaqanebuli – Tavgamodebuli, modRlezili – didi tanis, moaketina – gaaCuma, moixa – wavida, mosves – mSralze datoves, araferi argunes, moCanTa, moCoTqa da sxva. qarTul JargonSi aris sityvebi, romlebic ar ukavSirdeba qarTul an sxva romelime enis (arabuli, sparsuli, Turquli, ebrauli, rusuli) saliteraturo an Jargonul leqsikas. iseTi Jargonebi, rogoricaa: Cmori, tasaoba, wakla, biTuri, dauToxmaxa, xipiSi, xoxma, ambali, axvari, Radaoba, gaCmaxeba, zmani, banZi, faxi audo, aCmaxebs, gaaWra, gaitrita, gaiCiTa, gakvaWa, gauCaliCa, geCe, gimeli, gorsala, daamayuTa, daaCmora, daTira, daqera, eWoWeba, TiSi, trinjuli, kokmazurad, mayuTbazi, miacmoacobs, moyomareba, reka, siabandi, tasaoba, upragonod, Radaoba, Seupritina, Camserda, Cemanala, waamsera, wepa, wiwkvi, xixo, xoxma, xia da sxva. maTgan nawarmoebi formebi Jargonis arcTu mcire nawils Seadgenen, axalgazrdul JargonTan mimarTebiT daaxloebiT 50%-s, xolo saerTod JargonTan mimarTebaSi daaxloebiT 10%-s. isini interess iwveven, radgan maTi warmoSobis saidumlo albaT zogadad enis warmoSobis saidumlos ukavSirdeba. erTi ram ki naTelia: maT Caanacvles enis leqsikaSi arsebuli sityvebi an sityvaTa sinonimuri jgufebi, vinaidan ukeT gamoxates sagnis an movlenis arsi. bunebrivia es sityvebi Tu xelovnuri? S. ZiZiguri ganixilavs sityvaTwarmoqmnis sakiTxs: `aris erTi kategoria sityvebisa, romelTa aRmoceneba zustad SeiZleba ganisazRvros, esaa xelovnurad Seqmnili sityvebi, romelTa gamomuSaveba, Cveulebriv, miewereba romelime mecniers an mwerals, aseTebi msoflio enebSi TiTze daiTvleba, imdenad SezRudulia sityvis gamogonebis, sityvis xelovnurad Seqmnis SesaZlebloba~ (ZiZiguri 1965). avtors mohyavs magaliTebi aseTi xelovnurad Seqmnili sityvebisa: gazi – gamoigona holandielma qimikosma, liliputi – gamoigona jonaTan sviftma `guliveris mogzaurobaSi~, roboti – Cexma mweralma karel Capekma. magram ramdenad SeiZleba fsiqologiuri TvalsazrisiT am sityvebs, iseve, rogorc Jargons, xelovnuri vuwodoT? mas Semdeg rac bgeraTa kompleqsi iwyebs sityvis funqciis Sesrulebas, es ki moxdeba, roca igi adamianis mier moxmarebuli, gamoyenebuli iqneba komunikaciis procesSi mravaljeradad _ is iseTive bunebrivi xdeba, rogorc sxva danarCeni. Tu moviSveliebT akademikos r. naTaZis gamoTqmas _ 161 `gamWvirvale~ da mis miRma Cven vxedavT mniSvnelobas, Sinaarss, sagans, es aris signifikaciis funqcia, romelsac sityva asrulebs (naTaZe 1997). Jargonuli gamoTqmebis eqspresiulobas bevri avtori usvams xazs, Tumca SeiZleba iTqvas, rom ara mxolod es funqciaa gaZlierebuli Jargonis gamoyenebisas, aramed gaZlierebulia metyvelebis danarCeni funqciebic, rogoricaa komunikacia da signifikacia, magaliTad: sityva `Cmori~-s xmarebisas Cven zustad da sxartad aRvwerT adamianis garkveul tips, xolo Cveni msmeneli aseve zustad warmoidgens mas: dabriyvebuli, uxeiro, bedovlaTi, agdebuli, jabani, Rirsebaayrili adamiani. im wreSi, sadac JargoniT laparakoben, amjobineben azris ukeT, zustad da swrafad gadasacemad komunikaciisas gamoiyenon ara iseTi gamoTqmebi, rogoricaa: uxeiro, jabani da bedovlaTi, aramed, mokled uTxran: `es kaci Cmoria~, vinaidan es erTi sityva moicavs yvela CamoTvlil mniSvnelobas. garda imisa, rom Jargonuli sityvebis da gamoTqmebis fsiqologiuri funqcia aris metyvelebaSi maTi gamoyenebiT metyvelebis yvela funqciis (komunikacia, signifikacia, eqspresia) gaZliereba – Jargonis warmoSoba da gamoyeneba sxva fsiqologiur funqciasac asrulebs: Jargoni warmoiSoba da funqcionirebs SedarebiT viwro socilur garemoSi, axalgazrdul wreebSi, amiT axalgazrdoba Tavis Tavs gamoyofs adamianTa sxva asakobrivi jgufebisagan. Jargonuli sityvebi da gamoTqmebi maTTvis im patara `saidumlos~ funqcias asrulebs, romelic zedmiwevniT mxolod axalgazrdebma ician da surT mxolod maT icodnen da isini iyenebdnen. imave sityvebis gamoyeneba sxva asakisa da wris adamianis mimarT, an maT mier aRqmuli iqneba, rogorc araadekvaturi, rbilad rom vTqvaT sasacilo qceva an uzrdeloba. Jargonuli sityvebis gamoyeneba aucilebeli xdeba socialur jgufSi TviTdamkvidrebisaTvis. Tu axalgazrda Tavisi leqsikis maragidan amoiRebs aseT sityvebs da gamoTqmebs, mas gauWirdeba sistematuri urTierToba maTTan, romlebic informacias erTmaneTs Jargonuli sityvebiT gadascemen. Jargoni axalgazrdul socialur garemoSi socializaciis procesis xelSemwyobia, Jargons axalgazrdebi iTviseben socialuri garemos gavleniT da iyeneben am garemoSi Tavis damkvidrebisaTvis. Jargonis gamoyeneba imisi maniSnebelicaa, rom adamianebi, romlebmac igi komunikaciaSi gamoiyenes, erTmaneTTan axlo urTierTobaSi arian. 162 eqspresiulobis safuZvelze Jargoni emociuri daZabulobisagan gantvirTvis funqciasac asrulebs, misi gamoyeneba aris axalgazrdebis mier protestis gamoxatvis erT-erTi formac metyvelebis saSualebiT yvelafer imis mimarT, rac standartulia, erTxel da samudamod dadgenilia, yvelasTvis misaRebi da Cveulebrivia. TiTqos da amiT isini gadalaxaven enasa da metyvelebaSi dadgenil CarCoebs da eziarebian enis qmnadobis process. Znelia ar daeTanxmo zogierTi mkvlevris Tvalsazriss imis Taobaze, rom `rac ufro xSiria adamianis Sexeba, urTierToba sinamdvilis ama Tu im mxaresTan, miT ufro metad diferencirdeba es sinamdvile enaSi~ (sck 1970). Tu am kuTxiT ganvixilavT axalgazrdul Jargons, maSin mivxvdebiT misi warmoSobis kidev erT fsiqologiur meqanizms: axalgazrduli asaki gamoirCeva garemos garkveuli mxareebis, adamianis xasiaTis Tvisebebisa da adamianuri urTierTobebis mimarT gansakuTrebuli mgrZnobelobiT. gamokvlevebi aCveneben, rom: mozardebs da axalgazrda adamianebs 20-25 wlamde aqvT nevrotizmis maRali, da keTilganwyobis da Segnebulobis SedarebiT dabali done, vidre 30 wels gadacilebul adamianebs; axalgazrda asakSi aRiniSneba maRali donis kritikuloba da momTxovneloba sazogadoebisa da misi TiToeuli wevris mimarT, SedarebiT dabalia maTi keTilganwyoba da keTilsindisiereba, aseve naklebia maTi pasuxismgebloba. isini bevr dros uTmoben saubars da aqtiurad arian CarTuli urTierTobebSi. siyrme da axalgazrdoba _ es aris daukmayofileblobis, SfoTvis, gatacebebisa da protestebis asaki. zemoT CamoTvlil aspeqtebSi: fizikuri garemo, adamianuri Tvisebebi da adamianuri urTierTobebi axalgazrdul asakSi, asakobrivi fsiqologiidan gamomdinare, meti gamZafrebiTa da ufro metad diferencirebulad aRiqmeba da ganicdeba vidre sxva asakSi. magram is, rac aRqmaSi diferencirda, aseve unda aisaxos enaSi da radgan ena da metyveleba SedarebiT myari warmonaqmnia, Jargonuli gamoTqmebi leqsikis cvlilebis sxva formebTan erTad epoqisa da drois, aseve asakis Seasabamisad aRqmaSi momxdari cvlilebebis enasa da metyvelebaSi asaxvis mcdelobad SeiZleba iqnes ganxiluli. Cven mier gamokiTxul studentTa 50 kaciani jgufis monacemebi Jargonis gamoyenebis motivis SexamebiT srulad adasturebs Tvalsazriss imis Taobaze, rom axalgazrduli Jargoni asrulebs axalgazrduli TvaliT danaxuli sinamdvilis ufro zustad gamoxatvis, socialuri 163 adaptaciis, TviTdamkvidrebis da emociuri eqspresiis funqciebs. moviyvanT ramdenime nimuSs maTi gamonaTqvamebidan: `Jargons viyeneb, imitom rom mexsierebidan misi amotana swrafad xdeba; xSirad zustad jdeba konteqstSi da mkafiod gamoxatavs azrs, Tumca, unda iTqvas, rom Jargons mxolod Cems TanatolebTan saubarSi viyeneb, magram ojaxTan da leqtorebTan urTierTobisas isini leqsikonidan amoRebulia~; `Jargonebs naklebad vxmarob, rasac vxmarob, imitom, rom isini TiTqos ufro zustad da gasagebad gamoxataven saTqmels, sxvebic albaT amitom xmaroben da kidev imitom, rom iyvnen e. w. `gamosulebi~, TanamedroveobisTvis misaRebi~; `Cemi azriT, am da bevr ucenzuro sityvebsac yoveldRiur cxovrebaSi iyeneben rogorc gogonebi, aseve biWebi imitom, rom gamoxaton sakuTari Tavi. amiT gamoixateba Tavisuflebis xarisxi~; `Jargonis xmareba uadvilebs axalgazrdebs mokled, mcire formebiT gamoTqvan TavianTi azrebi, Tan amas Tanamedroveobas miaweren~ `Cven am Jargonebs viyenebT imitom, rom `gviswordeba~, kidev imitom, rom `palaJenia davamyaroT~, da `sastavSi~ ar `mivfarCakdeT~. Jargonebi `magar cvetSia~. ramdenad sicocxlisunariania Jargoni? savaraudod igi SenarCundeba ramdenime TaobaSi, Semdeg ki maTi xmarebis sixSire klebulobs da TandaTan qreba, gamodis moxmarebidan. magaliTad: aToxla, tobe, simon, eSxebis triali, Taza, kowia – es Jargonuli gamoTqmebi dReisaTvis iSviaTad gamoiyeneba, iseve rogorc dReisaTvis gamoyenebuli Jargonebis raRac nawili wina TaobebisaTvis ucxoa. Jargoni Taobidan TaobaSi icvlis, an SeiZens axal mniSvnelobas, magaliTad: `Tomari~ momdinareobs ebraulidan da niSnavs laparaks, saubars, Tumca, am bolo dros axalgazrdul JargonSi man miiRo flirtis mniSvneloba, xelebis faTuris CaTvliT. an rusuli Jargonidan nawarmoebi `ponti~, romelic rusul qurdul enaze niSnavs adamianTa Tavyrilobas, jgufs, qarTul JargonSi Tavidan damkvidrda tyuilis, blefis mniSvnelobiT, am bolo dros ki man SeiZina araqurduli anu `fraeruli~ mniSvneloba da gamoiyeneba mniSvnelobiT `ambavi~ an `situacia~ (magari pontia, ra pontia?) `daalivcera~ _ dainaxa, Tvali mohkra momdinareobs rusuli qurduli Jargonidan da niSnavs qedmaRlurad yurebas, ironiuli mzeriT SeTvalierebas. es niuansi man dakarga qarTul JargonSi da ixmareba mniSvnelobiT: Tvali mohkra, SeniSna. 164 uqmnis Tu ara Jargoni enis leqsikas da saliteraturo enas raime safrTxes – es Znelad savaraudoa, radgan isini enis leqsikasTan mimarTebaSi isevea, rogorc wveTi zRvaSi. es sakiTxi SeZleba exmianebodes `enis ekologiis~ sakiTxs, rogorc amas uwodebs a. arabuli. igi miiCnevs, rom mSobliur enaSi ucxo enidan Semoyrili sityvebi arRvevs enis `ekosistemas~, Tumca: `male, faqtobrivad erT an or TaobaSi, xdeba Segueba axal realobasTan rogorc yofiTi, aseve enobrivi konvenciis TvalsazrisiT. metic, xdeba `ekosistemaSi~ SeWrili axali elementebis swrafi adaptacia mimRebi enis sistematur kanonebTan, TviT enobriv fsiqologiasTan~ (arabuli 2004). `swraf adaptaciasa da enobriv fsiqologiasTan~ mimarTebaSi savsebiT SeiZleba gaviziaroT igive azri, roca saqme Jargons exeba, magram, ramdenad abinZurebs Jargoni enis `ekologias~, es sadavo sakiTxad migvaCnia; miTumetes, Tu gaviTvaliswinebT, rom Jargoni gansxvavdeba vulgaruli eqspresiuli sityvebisagan. magaliTad: `roskipi~ da `bozi~ JargonSi Senacvlebulia sityviT `wakla~, romelsac vulgarulobis bevrad dabali xarisxi gaaCnia. Tumca, didma rusTavelma mefis dis pirovnebis dasaxatad swored es sityvebi gamoiyena: `roskipo, bozo diaco, saqmro rad momakvlevine?!~ xSiria Jargonis gamoyeneba Tanamedrove qarTul mwerlobaSi. es gasagebicaa, radgan Tu mwerals surs zustad da realurad aRweros esa Tu is socialuri wre da fena, rac SeiZleba kargad dagvixatos pirovneba, igi amas yvelaze ukeT gmiris metyvelebis meoxebiT SeZlebs. fsiqologiaSi aravin daobs imis Taobaze, rom adamianis pirovneba mniSvnelovanwilad gamoixateba mis metyvelebaSi. `qarTuli Jargonis leqsikonSi~ sailustracio wyarod gamoyenebulia 64 qarTveli mwerlis da uamravi Jurnal-gazeTis magaliTi, rac am Tvalsazriss adasturebs. SesaZlebelia Jargonis gamoyenebis sixSire icvlebodes imis mixedviT, Tu rogor mdgomareobaSi imyofeba rogorc TiToeuli individi, aseve mTeli sazogadoeba. am mdgomareobaSi igulisxmeba agresiuloba, depresiuloba, eiforia, SiSi, sixaruli da a. S. aseT SemTxvevaSi izrdeba emociaTa eqspresiis moTxovnileba, Jargoni ki, rogorc aRvniSneT, misi dakmayofilebis erT-erTi advili saSualebaa. marTalia am Tvalsazrisis dasasabuTeblad kvleva aravis uwarmoebia, magram emociaTa fsiqologiaSi arsebobs eqsperimentuli kvlevebi, romlebic adastureben, rom guneba-ganwyoba gavlenas axdens metyvelebaze. am kvlevis Tanaxmad: `sevdiani adamianebi TavianT metyvelebaSi ufro Tavazianebi arian~ (gerigi, zimbardo 2004). cxovrebiseuli eqsperimenti ki gviCvenebs, rom Zlieri uaryifiTi emociebiT 165 Sebyrobili adamianebi mimarTaven ara marto Jargons, aramed ufro xSirad ucenzuro da salanZRav sityvebs, anu verbalur agresias. cxadia, Jargoni ar warmoadgens Tvazian da `darbaislur~ sityvas, romelzec wuxda i. WavWavaZe, rodesac werda: `m i i r T v i c rom giTxra, am karg darbaislur sityvas, Tu moindomeb, cudad CamomarTmev, Tu nametnavad zogierTi kacis gulis garyvnilebaSi Senc wili Cagidvia. S e m o b r Z a n d i rom giTxra, xom kai sityvaa, eg Cemzed hkidia, sawyenad miviRo Tu salxenad. ai aq, `hkidia~ vixmare da Senc aTasjer xmarob, magram vSiSob, rom mag sityvas erTma briyvma vinmem Tavisis wamxdaris da garyvnilis gonebis azri ar miaweros~. ilias azriT, Tu adamianSi sityvis pativiscema daikargeba, es imis niSania, rom adamians `Tavisi sulierebis saxli, anu `taZari~ dautovebia~. SeuZlebelia ar daveTanxmoT did ilias: binZursityvaoba ara mxolod gadataniTi mniSvnelobiT aris sulierebis saxlis datovebis niSani, aramed pirdapiri mniSvnelobiTac, radgan igi fsiqologiasa da fsiqiatriaSi aRiarebuli Tvalsazrisis mixedviT fsiqikuri darRvevis erT-erTi niSania. vtovebT Tu ara Cvens `sulier saxls~ Jargonis gamoyenebis SemTxvevaSi? vfiqrobT, rom ara, radgan Jargoni ar aris vulgaruli ena. rogorc zemoTac mivuTiTebdiT, TviT sityva `mkidia~, Tu mas Cven movixmarT rogorc Jargons da mas vinme Tavis `wamxdar da garyvnil azrs ar miawers~, niSnavs: `CemTvis sul erTia, ar mainteresebs, ar mawuxebs, ar madardebs~. Cven ver vikamaTebT imaze, Jargoni abinZurebs, safrTxes uqmnis enas Tu sityvis qmnadobis cocxal laboratorias warmoadgens, radgan am naSromis mizania – vikvlioT qarTuli ena mis yvela gamovlinebaSi. literatura arabuli 2004 _ arabuli a., garemo da enis ekologia, logosi, Tb. 2004. bregaZe 2005 _ bregaZe l., qarTuli Jargonis leqsikoni. Tb. 2005. Гериг , Зимбардо 2004 _ Гериг Р., Зимбардо Ф., Психология и жизнь, 2004 . TezeliSvili 2005 _ TezeliSvili b., ucxo sityvaTa leqsikoni, Tb. 2005. naTaZe 1977 _ naTaZe r., zogadi fsiqologia, Tb. 1977. Серебряков Б. А., Социальная дифференциация языка, М. 1976. sck 1970 _ Социально-Лингвистические исследования, М. 1970. 166 Ciqobava 1986 _ Ciqobava arn., qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni, Tb. 1986. ZiZiguri 1965 _ ZiZiguri S., ena da literatura, Tb. 1965. ilia 1985 _ WavWavaZe ilia, Txzulebani, ^Tb. 1985. Marine Jaghiashvili Semantics and Psychological Function of Youth Jargon Summary The article deals with the semantics and psychological function of slang and one of its manifestations – youth cant. The quantitative and qualitative analysis of the Slang Dictionary and the Explanatory Dictionary of the Georgian Language has been applied as the method, as well as a poll of the TSU group made up of 50 students. The research clarifies that: 1. Slangy words and expressions make approximately 1% of the Georgian vocabulary. About more than 10% of this amount is youth cant. 2. The Georgian slang is derived in several ways: by the modification of slang or lexemes used in a foreign language according to the Georgian wordformation, by using Georgian words to refer metaphorically to new denotata and on the basis of coining totally new sound complexes. 3. According to frequency, slang words are expressions substitute primarily words expressing actions (verbs), words denoting the qualities of things (adjectives) and words denoting things (nouns). 4. The function of slang is: the expression of emotions, intensification of speech functions, winning a foothold in a social group, self-expression and adaptation with a social group. 167 enaTmecnierebis sakiTxebi _ II, 2008 teqstis lingvistika rusudan enuqiZe SesaZlebelia Tu ara diskursis nawilobrivi formalizacia mxatvrul teqstSi? diskursze msjelobisas diskursis im gansazRvrebas veyrdnobiT, romelic diskurss ganixilavs rogorc teqstis aqtualizaciis process. es procesi anu dialogi avtorsa da mkiTxvels Soris realizebulia rogorc mkiTxvelis mier avtoris gzavnilis rekonstruqciis mcdeloba. arsebobs azrTa sxvadasxvaoba teqstisa da diskursis mimarTebebTan dakavSirebiT: zogi mkvlevari teqsts Tvlis avtoris gzavnilad, diskurss ki _ teqstis interpretaciad; sxvebi fiqroben, rom teqsti mxolod avtorsa da mkiTxvels Soris dialogis Sedegia da misi arseboba process warmoadgens. teqstisadmi mimarTebis sxvadasxva mosazrebis miuxedavad, mainc SeiZleba gamoiyos mniSvnelobebis is sfero, romelic TiToeul maTgans axasiaTebs. p. verdonki Tvlis, rom is formaluri mniSvnelobebi, romlebic kodirebulia teqstis enaSi da amasTanave damoukidebelia mwerlis Tu mkiTxvelis konteqstisagan, semantikis sferoa, xolo diskursis ena, romelic gamoiyeneba Sesabamis konteqstSi teqstis dekodirebisaTvis _ pragmatikis sferoa. pragmatikuli mniSvneloba ar aris semantikuri mniSvnelobis alternativa, aramed misi damatebaa, komplementarulia, radgan igi gamoiyvaneba semantikuri mniSvnelobis konteqstTan urTierTqmedebiT (verdonki 2006, 19). teqstis lingvistikis da lingvostilistikis mkvlevarTa umravlesobas miaCnia, rom diskursis formalizacia iseve, rogorc sxva supraverbaluri kategoriebisa (mag., mxatvruli xatis), SeuZlebelia. magram, verbalur doneze uTuod unda arsebobdes iseTi elementebi, is lingvisturi signalebi, romlebic xels uwyobs an stimuls iZleva diskursis CamoyalibebisaTvis. ufro zustad, diskursi asociaciuri donis fenomenia, magram mis warmoSobas reprezentul anu verbalur doneze raRac safuZveli unda hqondes. am safuZvlis arsebobis mixedviT SesaZlebelia mweralTa dayofa sapirispiro niSnebiT, xolo am dayofis kriteriumad raodenobrivi an Tvisebrivi msazRvreli SeiZleba iqnes miCneuli: 1. mwerlebi an `sityvauxvni~ arian da mkiTxvels naklebad sWirdeba `siRrmiseuli wvdomani~ teqstis adekvaturi gagebisaTvis (dikensi) an, 168 `sityvaZunwni~ arian, maTi naTqvami implikaciebiTaa datvirTuli da SesaZleblobas iZleva nairgvari, xSirad gansxvavebuli interpretaciebisaTvis (heminguei). ra Tqma unda, arsebobs am raodenobrivi niSniT dajgufebul mweralTa Soris `Sualeduri~ avtorebic (golsuorTi). 2. diskursis marealizebeli verbaluri donis erTeulebis `Tvisebrivi~ niSniT gamoyofa, Cemi azriT, stilisturi Seferilobis mqone enobriv elementebs unda Seexos. am mosazrebis konkretul sailustracio magaliTs lusil peini iZleva 1969 wels gamocemul wignSi "The Lively Art of Writing". ra Tqma unda, aq diskursis xsenebac ar aris, amis dasturi wignis gamocemis welia. wignis avtori rCevis saxiT sTavazobs sakuTari werilobiTi stilis daxvewis msurvelebs, ar gamoiyenon vnebiTi gvaris formebi, aamoqmedon subieqti. misTvis miuRebelia TxzulebaSi an mxatvrul teqstSi Semdegi saxis winadadebebis gamoyeneba: "Thunder was heard in the mountains", an: "Everybody heard thunder in the mountains"; avtori gvirCevs – "Don't let passive voice steal your thunder", "Don't let it steal even the smallest sound. Sound is a sign of life and movement" (peini 1969, 98-99), gamoiyeneT is audio-aqtiuri zmnebi, romlebic qmnian xmas: "Thunder growled in the mountains". kidev ufro damajereblad JRers l. peinis mier erTi situaciis gradaciuli warmodgena da am gradaciis yovel momdevno safexurze zmnisaTvis `voltaJis~ momateba. winadadebebSi: "The car was driven down Main Street", "The car went down Main Street" zmnebi dabali voltaJisaa. avtoris rCevaa: "Make your reader see the car – The car careened down Main Street" (Tumca am SemTxvevaSi ar SemiZlia daveTanxmo q-n peins zmna "to careen"-is audio-aqtiur zmnad gamocxadebaSi; igi vizualurad aqtiuri zmnaa da ara audio-aqtiuri). zmna "to careen"-is gamoyenebiT manqana ufro fokusirebuli xdeba – "It is no longer merely 'going' down Main Street; it is lurching crazily from side to side". "The car jolted down Main Street _ a different picture and new information (either the car has a flat or Main Street needs a new paving job)". "The car rattled down Main Street. Or purred. Or steamed. Or whispered. (if the car rattles, it's old and ramshackle and probably ready to fall apart, if it purrs, it is probably new and quite expensive, if it whispers, it is very expensive indeed – a Rolls Royce, perhaps gleaming black, with a uniformed chauffeur in the front and a rich old lady in the back. She has come into town to buy fresh liver for her cat" (es ukanaskneli Zalian mdidari warmosaxvis mqone mkiTxvelis diskursia). cxadia, gansxvavebuli Tezaurusis mqone mkiTxvelebi erTi da imave sametyvelo situaciis gansxvavebul dekodirebas moaxdenen. magram erTi 169 ram naTelia: rac ufro `aqtiuria~ zmna, miT ufro cocxalia suraTi, romelsac is aRwers da miT ufro `aRizianebs~ mkiTxvelis warmosaxvis unars. anu Tanamedrove lingvisturi terminologia rom gamoviyenoT, diskursis perspeqtivas verbalur doneze es aqtiuri zmnebi ganapirobeben. verbalur doneze realizebuli zmna semantikuri mniSvnelobis matarebelia, igive zmna avtoris an mkiTxvelis diskursSi (romlebic uTuod xSirad ar emTxveva erTmaneTs) pragmatikuli mniSvnelobisaa. mxatvruli teqstis lingvostilisturi analizis dros mkiTxvelis diskursis (anu miseuli interpretaciis) pirdapir mimarTebas `audioaqtiur~, ufro zustad, `aqtiuri~ zmnebis sxvdasxva saxeobasTan, araerTxel SevxvedrivarT. amis magaliTia q. mensfildis moTxroba "The Wind Blows", romelsac erT-erTma kritikosma `qaris Temaze dawerili musikaluri variaciebi~ uwoda. yovel qarTvels qaris xsenebaze galaktionis leqsi agondeba, romelic onomatopoeteuri JReradobis brwyinvale nimuSia. inglisur enaSi es ver moxerxdeboda, radgan qarsa da mis pirdapir aqtivobas – qrolvas Soris ar arsebobs bgeriTi msgavseba. q. mensfildi sxva xerxs iyenebs – qaris qrolviT gamowveul procesebs aRwers swored audio-aqtiuri zmnebis gamoyenebiT. magram, am moTxrobaSi asaxuli xdomilebebis gansxvavebulobis gamo zmnebis audioaqtiuroba sakmarisi araa. is, rasac qari `sCadis~, moTxrobaSi gadmocemulia garda audio-aqtiurisa, vizualurad-aqtiuri da grZnobadaqtiuri zmnebiT. maSasadame, l.'peinis mier aRweril audio-aqtiur zmnebs SeiZleba vizualurad-aqtiuri da grZnobad-aqtiuri zmnebic daematos. aqtiuri zmnebis mravalferovneba kidev ufro cocxals qmnis qaris suraTs misi sxvadasxva kuTxiT, Tu sxvadasxva SegrZnebiT aRweris gamo. q. mensfildis moTxrobaSi aqtualizebulia Semdegi saxis `aqtiuri~ zmnebi: a) audio-aqtiuri zmnebi: It is the wind rattling the windows, banging a piece of iron on the roof… The cars rattle by…There is a loud roaring sound from the trees in the garden… She can hear the sea sob… b) vizualurad-aqtiuri zmnebi: Leaves flutter past the window, up and away; down in the avenue a whole newspaper wags in the air like a lost kite… Their (two Chinamen's) pigtails and blouses fly out in the wind… My best little Teneriffe-work teacloth is simply in ribbons… Her skirt flies up above her waist… All the trees and bushes beat about her… In waves, in clouds, in big round whirls the dust comes stinging… All the poor little pahutukawas on the esplanade are bent to the ground… g) grZnobad-aqtiuri zmnebi: It is the wind shaking the house, making her bed tremble. The dust comes stinging, and with it little bits of straw 170 and chaff and manure… The wind is so strong that they have to fight their way through… qaris Temaze dawerili variaciebis Sesaxeb aq arafers vityviT, Tumca saTqmeli aqac bevria. es variaciebi, SeiZleba iTqvas, mikroTemebs warmoadgenen da siuJetur Txrobas kinematografiuli kadrebis cvliT axorcieleben: qari – danaxuli, gagonili da gancdili; qaris SegrZneba quCaSi. Semdeg kontrastis principic xorcieldeba da qari musikis maswavleblis sastumro oTaxis miRma rCeba da am oTaxis simyudrovis aRwerac ar axSobs qariT gamowveul usiamovnebas – albaT mkiTxveli ase aRiqvams am suraTs (SesaZloa, ase ar aRiqvams... mxedvelobaSi myavs is mkiTxveli, romelsac sapirispiro damokidebuleba aqvs qaris mimarT). yovelive zemoTqmuliT SevecadeT gadmogveca mosazreba, rom diskursis realizebis erT-erT safuZvels mxatvrul teqstSi `maRali voltaJis~ (l. peinis termini gaxlavT) mqone zmnebis arsebobac gansazRvravs. arn. benetis moTxrobaSi "The Wind" Zalze eqspresiuli asaxvaa qarisa. pirvelive abzacSi aRwerilia qaris qrolvis ukidegano sivrce qviSisa, zRvisa da cisa: "The vast stretch of lion-coloured sands; the vaster stretch of tumbling grey sea; the still vaster stretch of disordered grey-inky clouds which passed endlessly at a great rate from west to east across the firmament, the wind…" Semdegi paragrafi qaris xangrZlivobas (The wind had been blowing hard for days) da mis siZlieres (It varied in strength from a stiffish breeze to half a gale) asaxavs. momdevno paragrafSi ki misi `mtruli damokidebulebaa~ aRwerili – "As soon as you arrived over the ridge of shingle on the beach, it assaulted you… There was no peace from it,,, The wind had never ceased… The instant you moved even a foot away from the shelter it assaulted you again with new power, and continued incessantly to assault you…" mTeli Txroba namyo drois gramatikuli formebiTaa gadmocemuli. vfiqrob, interesmoklebuli ar iqneba im faqtis aRniSvna, rom q. mensfildis mTeli moTxroba Present Indefinite-iTaa gadmocemuli, da mxolod pirveli abzacis bolo winadadebaSia Present Continuous-I gamoyenebuli – "Mother is talking to grandmother in the hall". es winadadeba mTlianad aris amovardnili konteqstidan – mTeli paragrafi qaris aRweras eZRvneba. Zalauneburad Cndeba kiTxva – es Present Continuous-is forma xom ar aRniSnavs am gramatikuli drois formis teqstobriv Tvisebas – daafiqsiros raRac gansxvavebuli, rac ar aris logikur kavSirSi imave abzacis mikroTemasTan? (es Tviseba enobrivi sistemis doneze Present Continuous-s ar gaaCnia). arn. benetis moTxrobaSi realizebuli sityva "to assault" iseTi datvirTvis mqonea, rom SesaZloa qaris ZiriTad `maxasiaTebladac~ 171 CaiTvalos da mkiTxvelmac diskursis struqturireba am sityviT daiwyos (SeiZleba arc daiwyos!...). yovelive zemoTqmuli diskursis verbalur safuZvels exeboda mxatvrul teqstSi. magram aqve minda SevniSno, rom `yvelafris Tqma~ aramxatvrul teqstSi imiTaa ganpirobebuli, rom avtorsa da mkiTxvels Soris dialogi monologur xasiaTs atarebs, interpretaciaTa raodenoba minimumamde (xSirad 1-mde) daiyvaneba – avtorisa da mkiTxvelis diskursi erTmaneTs emTxveva. aramxatvrul teqstSi `yvelafris Tqmas~, Cemi azriT, is datvirTvac aqvs, rom avtors SiSi aqvs (SesaZloa qvecnobierad), rom mkiTxveli misi teqstis gagebas ver moaxerxebs – misi mizani ki swored isaa, rom mkiTxvelma misi naazrevi adekvaturad gaigos. amitom, rac ar unda mxatvrulad JRerdes metaforis samosSi gaxveuli aramxatvruli teqsti, avtori yovelTvis (TiTqmis yovelTvis) cdilobs mkiTxvels misi naazrevi adekvaturad gaagebinos da metaforebis dekodirebas TviTon axdens teqstSi. amis brwyinvale magaliTia aSS me-18 prezidentis ulise grantis Canaweri sikvdilamde ramdenime dRiT adre (yelis kibos gamo saSineli tkivilebi hqonda): "I do not sleep though I sometimes doze a little. If up I am talked to and in my efforts to answer cause pain. The fact is I think I am a verb instead of a personal pronoun. A verb is anything that signifies to be; to do; or to suffer. I signify all three" (sebeoki 1986, 2). winamdebare werilis daskvnis saxiT albad filosofosi Ppirsis naTqvami gamodgeba: "The word or sign which man uses is the man himself. Every thought is a sign, taken in conjunction with the fact that the life is a train of thought, proves the man is a sign… my language is the sum total of myself; for man is the thought" (sebeoki 1986, 2). adamianis raobis gaxsnisaTvis, misi naazrevis wvdomisaTvis es naazrevi verbalurad unda iqnes realizebuli. amitom, pirsis "Man is the thought" SesaZleblad mimaCnia transformirebul iqnes Semdegnairad: "Man is the discourse". literatura verdonki 2006 _ Verdonk P., Stylistics, Oxford 2006. Modern English Short Stories, Moscow 1963. peini 1969 _ Payne L., The Lively Art of Writing, New York and Scarborough Ontario 1969. sebeoki 1986 _ Sebeok Th.A., I Think I Am a Verb (More Contributions to the Doctrine of Signs), New York and London 1986. 172 Rusudan Enukidze Is Partial Formalization of Discourse Possible in Fiction? A great majority of linguists consider that formalization of discourse is impossible as it belongs to the system of supraverbal (i. e. associative) categories. But, at the verbal level there should exist linguistic units (verbal signals) that contribute to the realization of discourse. Interrelation of text and discourse and their functional loading can be defined as follows: those formal meanings that are coded in the language of text belong to the sphere of Semantics, whereas the language of discourse that is used to decode text is the sphere of Pragmatics. The paper deals with cases of actualization of those linguistic units that form the basis for further interpretation of a piece of fiction (i.e. for the formation of the reader's discourse). Often "eloquent" authors themselves decode what has been encoded in the text and, discourses of the writer and the reader coincide (Dickens). "Laconic" writers' fiction is burdened with implications that give rise to various interpretations and, hence, to various discourses (Hemingway). Qualitative signals of discourse-realization are mostly stylistically coloured. To this group of discourse-realizing elements belong "high-voltaged" words that include audio-active, visually-active and sensually-active verbs. "The more active the verb, the more vivid the picture it creates. The more vivid the picture, the more it teases imagination" (L. Payne), that generally results in discourse. 173 enaTmecnierebis sakiTxebi _ II, 2008 filologia/teqstologia hainc fenrixi SeniSvna nekresis warwerebisaTvis didi saxeli moixveWa levan WilaSvilma arqeologiuri gaTxrebiTa da Zveli qarTuli warwerebis aRmoCeniT. nekresSi man ipova warwerebi, romlebic 2004 wels wignad gamoaqveyna (WilaSvili 2004). am warwerebis umravlesobas axasiaTebs ramdenime mniSvnelovani Tavisebureba: 1. warwerebi mrglovaniTaa Sesrulebuli, Tanac amoRaruli damwerlobaa da ara reliefuri. zogi warweris asoebis moxazuloba ZvelisZveli Cans, etyoba urbnisisa da bolnisis eklesiebis warwerebze ufro Zveli. magaliTad, aso `doni~ zogierT warweraSi zemoT Riaa da mas ar aqvs horizontaluri xazi. Taviseburadaa dawerili aso `Tani~: is zemoT Riaa datovebuli. aso `oni~ ramdenime erTmaneTisgan gansxvavebuli niSniTaa warmodgenili (1. wminda wre, 2. wminda oTxkuTxedi, 3. arasruli wrisebri gamosaxuleba, marjvena mxares qvemoT xazi Sewyvetilia), bilabialuri U, albaT, ori wriTaa dawerili. aso `ani~ gvxvdeba ramdenime ucnaurad `brtylad~ Sesrulebuli niSnis saxiT. aso `xani~ iseTi formiTaa mocemuli, romelic mrglovan damwerlobaSi unikaluria. formaluri (paleografiuli) TvalsazrisiT nekresis warwerebs axlavs Zalze arqauli ieri. Tanac nekresis merve warweraSi iseTi niSania mocemuli, romelzedac l. WilaSvili wers: `aseTi moyvanilobis aso-niSani qarTulma damwerlobam ar icis. mxolod erTi SemTxvevaa CemTvis cnobili, isic nekresidan, IV saukunis bazilikis erTi kramitis natexzea SemorCenili~(WilaSvili 2004, 58). 174 2. enobbrivi Tval lsazrisiTac c es warwer rebi Zveliaa, xanmetobiis tips uTvnis, rac c naTlad Cans meSviide warwer ridan, sadaac bolos weria: eku nummcavin xrevvs `aravin gaanadguros g s /daangrio os/ gaafuWos~. nekkresis meSvi vide warwer ra 3. Sinaaarsis mixed dviT rom vimsjeloT,, TvalSi sacemia s is faqti, om nekresiss warwerebS Si ver vipo oviT qrist tianul leeqsikas, ase uxvad ro ro om gvxvdeba V-X sauku uneebis war rwerebSi (u ufalo, iesu u, qriste, juari, RmerTi, RmrT TismSobeli, eklesia, saydari, krebuli, k locva l Y, co odvili, wmid daY, sul li da Horcni, kurTxeuli, cxorebaY, episkopposi, tianuli warwerebis w bolos Seiiwyale/SegOwyale, sammebaY da a. S.). qrist SeCCveuli var rT Segvxvd des aseTi formulebii, rogoric caa `amÉn/ammen~ da `iyyavn, iyavn~ anda Seiwyale/momiHseeneY/xuloc cos~, im dr ros roca neekresis war rwerebi Tavvdeba ufro o akrZalviss an TiTqmis wyevlis formulebiiT. cxadia, aseTi sainntereso waarwerebis swor s wakiT Txvas mniSvvneloba aqvvs Sinaarsiis gagebisa,, qarTuli warwerebiis sistemaS Si moTavsebbisa da bolos daskvnnebis gamoyvvanisaTvis. 175 nekresiss meaTe war rweras, safl lavis warw weras, l. WiilaSvili ase a kiT Txulobs (W WilaSvili 2004, 26-2 27): `ese saflavi s noS Sisi da bavvasi numcaviis Hele(wi))febis. Ci~ avtori samarTliannad yuradR Rebas amaxvilebs im garemoebaze, rom es war rwera str ruqturulaad hgavs meSvide waarweras, sadac analogiuri fo ormula weria: `numcavin xrevss~. da kidev erTi garemoeba g S SeniSna, sax xeldobr, rom r teqstiis bolo sityva s `Hel lewifebis~ TiTqos mo oiTxovs gannvrcobas, magram aseTii ganvrcoba ar Cans. lewifebis~ naklebadaaa savaraudo o. jer Cveni azriT, wakkiTxva `Hel erTi, mexuTee striqoniis bolo dazianebuli d ia da ver vityviT, Tu ra eweera im adgilas danaamdvilebiT.. im zmnas, romelsac c l. Wil laSvili gu ulisxmobs, wesiT und da hqonoda sxva for rma: Hel-x-e-wif-eb-i-ss, e. i. xannmetis und da yofiliyyo. magram cxadad Canns, rom `l l~ asos Seemdgomi gr rafema `xanii~ ar ariis, aramed raime sxva: e, rasac c l. Wil laSvili kiT Txulobs, an g, v, h, h l an msgavsi m aso oa. aqedan gamomdinare, egeb sxvvanairad unda u Seivso os es adggili: `Hel leb ... feebis~ anda `Helgew wifebis~. Sinaarss S `Hel-yofa~ zmnis erT--erTi formma yvelaze ufro gammoadgeboda. nekkresis meaTe Te warwera siZneleebs qmnis aggreTve nekr resis merve warweris wakiTxva. l. WilaSvilii mas Semdeegnairad kiT Txulobs: 1. vi ... e avan 2. isi daa num 3. cavin wa ... e 4. rTvis `vi ... e avvanisi da nu umcavin wa ... erTvis~ 176 nekresis merve warwera ueWvelad am warweraSic saqme gvaqvs iseTi akrZalvis an muqaris formulasTan rogoric meSvide da meaTe warwerebSi. oRond am warweris wakiTxva da aqedan gamomdinare misi gageba garTulebulia. amis Sesaxeb l. WilaSvili wers: `mesame striqonis merve, mecxre da meaTe niSnebi gadmocemulia wrexazebiT, amasTanave merves centrSi wertili zis. aRniSnuli niSnebis gaSifvra ver xerxdeba~ (WilaSvili 2004, 44) da Semdeg _ `warweris paleografiuli mxare metad ucnauria, daskvnis gakeTeba Wirs. an iseTi adamianis naweria, romelsac ver gamohyavs asoebi, an imdenad arqauli teqstia, rom aso-niSanTa formebi jer kidev Camoyalibebuli ar aris. aq figurirebs wriuli formis aso centrSi wertiliT, romlis msgavsi Zvelma qarTulma damwerlobam ar icis~ (WilaSvili 2004, 45). sxva adgilas l. WilaSvili erTxel kidev ubrundeba am `ucnaur~ warweras: `paleografiuli suraTidan amovardnilia #8 warwera, romlis Sesaxebac Tavis adgilze SeniSnuli mqonda, rom misi wakiTxva srulad ver moxerxda pirveli striqonis ligaturis gamo, romelSic sami ucnobi moxazulobis asoa Casmuli. ucodinari Semsruleblis mizeziT Tua, rom `doni~ Tavgaxsnilia da zeda horizontaluri xazi ar gaaCnia. ufro dasafiqrebelia mesame striqonis merve grafema _ wrexazi centrSi wertiliT. aseTi moyvanilobis aso-niSani qarTulma damwerlobam ar icis. mxolod erTi SemTxvevaa CemTvis cnobili, isic nekresidan, IV s-is bazilikis erTi kramitis natexzea SemorCenili~ (WilaSvili, 2004, 58.) Tavis wignSi l. WilaSvilma Tavi Seikava da `wa...erTvis~ zmnuri formis Sua nawili `ucnobi niSnebis~ gamo ar waikiTxa. 2003 wlis zafxulSi CemTan saubarSi ki gamoTqva varaudi, rom egeb es forma SeiZleba waikiTxos rogorc `wagverTvis~, Tumca erTdroulad xazi gausva, ar vicio. zmnis es forma l. WilaSvilis mixedviT iwyeba `wa-~ zmniswiniT. zmniswinis aseTi forma am droisaTvis sakmaod ucnaurad meCveneba. mosalodneli iqneboda misi sruli forma `war-~. magram im adgilas ver vkiTxulobT `war-~s, radganac `rae~-s moxazuloba cnobilia da `ani~ asos ar mosdevs `r~. amis gamo TiTqos gamoricxulia wakiTxva `wa-~. 177 meore eWvic SeiZleba SevitanoT: zmnis formis pirvel asos l. WilaSvili xsnis rogorc `wils~. oRond w formis niSani adrindel warwerebSi sxvanairad gamoiyureba. etyoba, saqme gvaqvs ufro `xani~ bgeris arqaul niSanTan (romelic iqneb pirveli striqonis boloSic weria?). Tu zmnis formaSi `x~-s vkiTxulobT, romelsac mosdevs `a~, SeiZleba vivaraudoT, rom aqac xanmetis formaa mocemuli (Sdr. xrevs forma meSvide warweraSi), romelic am adgilas mosalodnelic iqneboda. rac Seexeba im `ucnob niSans~, l. WilaSvili axsenebs wrexazs SuaSi wertiliT. roca man 2003 wlis zafxulSi neba damrTo qvidan gadmomexata es warwera, im adgilas davxaze wre SuaSi mokle vertikaluri xaziT (da ara wertiliT). aseTi niSani SeiZleba avxsnaT rogorc `Hari~ formis arqauli niSani (Sdr. koppas~ pirvandeli forma), romlis Semdeg weria ori wminda wre (e. i. orjer `u~, im adgilas: bilabialuri U). amis Semdeg Cans `e~ an `i~ aso (es Znelad gasarCevia). aqedan gamodis wakiTxva: `xaHuerTvis~ an `xaHOrTvis~. am saxis zmna Zvel qarTulSi jerjerobiT ar dasturdeba. magram qarTul teqstebSi gvxvdeba saxeli HurTa-Y / HOrT-i `muSti~ (abulaZe 1973, 572; sarjvelaZe 1995, 77), romlisganac es zmna SeiZleba iyos nawarmoebi. Tu amovdivarT `xaHOrTvis~ wakiTxvidan, maSin aseTi warmoeba `HOrT-~ saxeluri fuZisagan sruliad uproblemoa. xolo Tu vkiTxulobT `xaHuerTvis~ formas, maSin zmnas safuZvlad udevs `HurT-~ saxelis fuZe. u : ve Sefardeba (u saxelSi, ve zmnaSi) qarTulSi sxva SemTxvevebSic dasturdeba. analogiuri viTareba gvaqvs Semdeg magaliTebSic: qarT. (fSav.) RunTi `cremli~ : (da-) RvenT-eb-a; qarT. Rur-k-an-i `kuziani~, Rur-k-o `saankeso wneli~ : Rver-v-a `Runva, moxra, dreka~. Tu es varaudebi misaRebia, SeiZleba merve warweris bolo ase wavikiTxoT: da numcavin xaHuerTvis `da aravin damuStos/daangrios/gaafuWos~. literatura abulaZe 1973 _ abulaZe i., Zveli qarTuli enis leqsikoni (masalebi), Tbilisi 1973. sarjvelaZe 1995 _ sarjvelaZe, z., Zveli qarTuli enis leqsikoni (masalebi), Tbilisi 1995. WilaSvili 2004 _ WilaSvili l., nekresis uZvelesi qarTuli waarwerebi da qarTuli damwerlobis istoriis sakiTxebi, Tbilisi 2004. 178 enaTmecnierebis sakiTxebi _ II, 2008 fonetika/fonologia sofio mujiri prosodiuli segmentaciis da funqcionaluri perspeqtivis maxasiaTeblebi zepir spontanur teqstSi Tanamedrove gamokvlevebSi didi yuradReba eqceva prosodiuli markerebiT SemosazRvruli enobrivi erTeulebis safuZvelze zepiri teqstis formaluri da azrobrivi organizaciis Seswavlas. es saSualebas iZleva aRvweroT zepiri teqstis agebulebisa da funqciobis meqanizmis pragmatikul-komunikaciuri mxare. metyveli piri prosodiuli saSualebebiT gamoyofs metyvelebis monakveTebs, romlebsac adresatis enobrivi intuicia yovelTvis Seucdomlad gansazRvravs da aRiqvams rogorc „komunikaciur-intonaciur erTeulebs~ konkretul situaciaSi metyvelebis dros (Колшанский 1984, 93). teqstis Semadgeneli diskretuli komunikaciur-intonaciuri erTeulebi informacias TandaTanobiT, nawil-nawil gvawodeben, rac teqstis linearuli bunebiT aixsneba. zepiri teqstis linearuli da diskretuli buneba gansazRvravs misi analizis Sesabamis meTods, kerZod, teqstis danawevrebas mis Semadgenel komunikaciur-intonaciur erTeulebad. teqstis azrobriv-intonaciur monakveTebad dayofa, gamoyofil monakveTTa funqciobisa da urTierTmimarTebaTa gamovlena aris zepiri teqstis semantikur-intonaciuri interpretaciis erT-erTi relevanturi meTodi, romelic eyrdnoba ara teqstis Sesaxeb Seqmnil Teoriebs, aramed uSualod gamomdinareobs Tavad teqstis pragmatikul-komunikaciuri daniSnulebidan. zepiri teqstis segmentacias emsaxurebian prosodiuli markerebi, romlebic realizebuli arian gamosayofi komunikaciur-fonetikuri erTeulis sazRvrebze da zepir spontanur teqstSi metyvelebis kontinuumis Sewyvetis ZiriTad maniSneblebs warmoadgenen. aseTi markerebia, upirveles yovlisa: pauza, aseve ZiriTadi tonis sixSiris cvlileba da intensiurobis amplituda anu maxvili (Потапова, Блохина 1986, 47, 112). I. pauzebi teqstis segmentTa sasazRvro signalebs warmoadgenen (Потапова, Блохина 1986, 103-108; Антипова, 1979, 125), romelTa meSveobiT mosaubre gegmavs momdevno leqsikuri erTeulis Tu sintaqsuri konstruqciis arCevas an gamoxatavs Tavis emociur mdgomareobas. pauzis mravalferovani saxeebis (fiziologiuri, sintaqsuri funqciebis mqone aseve hezitaciuri anu „Sevsebuli“ pauzebi) mTeli speqtris gamoyeneba teqstis komunikaciurad mniSvnelovani elementis win an mis Semdeg am elementis warmoCenis an teqstis sintaqsur-komunikaciuri erTeulebis 179 sazRvrebis delimitaciis mizniT mowmobs pauzis gansakuTrebul relevanturobas sxva prosodiul markerTa Soris. pauzis aRqma ganpirobebulia semantikur-sintaqsuri faqtorebiT da sxva prosodiul parametrTa paraleluri aqtualizaciiT, ris gamoc yvelaze kargad pauzis amocnoba auditorTa mier SesaZlebelia metyvelebis taqtis an gamonaTqvamis boloSi: `pauzis aRqma mniSvnelovnad aris damokidebuli sintaqsuri erTeulebis sazRvrebis imavdroul aRqmaze~ (Цибуля 1982, 23, 149). zemoTqmulidan gamomdinareobs, rom teqstis pauzuri organizacia warmoadgens erTi mxriv avtoris Canafiqris realizacias, meore mxriv ki teqstis optimaluri, adekvaturi dekodirebis winapirobas. Tu gaviTvaliswinebT imas, rom werilobiTi teqstis aRqmisas mkiTxveli wuTSi imaxsovrebs 2000 sityvas, xolo zepiri metyvelebis aRqmisas – ara umetes 400 sityvisa, rac pirvel SemTxvevaSi vizualuri, meore SemTxvevaSi ki smeniTi mexsierebis TaviseburebebiTaa ganpirobebuli (Grimm, Egelkamp 1981, 149), cxadi gaxdeba, rom pauza asrulebs sayrdenis rols teqstis linearulad ganlagebul segmentTa percefciuli aRqmis, gagebisa da damaxsovrebisaTvis. Sesabamisad, Cvens naSromSi pauza gagebulia rogorc fonaciis met-naklebad xangrZlivi Sewyveta, romelsac axlavs ZiriTadi tonis sixSiris an intensiurobis xarisxis cvlileba teqstis sintaqsurad, komunikaciurad da intonaciurad erTiani segmentis sazRvarze. pauzis saimedo identifikacia xdeba sxva prosodiul parametrTa funqciobis fonze, sxvadasxva ierarqiuli donis komunikaciur-sintaqsuri erTeulis sazRvarze. pauza erTdroulad asrulebs teqstis integraciisa da delimitaciis funqciebs. II. zepiri teqstis pauzuri segmentaciis bazaze gamovyaviT pauzuri jgufebi (Потапова, Блохина 1986, 68). pauzuri jgufi – es aris gamonaTqvamis monakveTi or mezobel pauzas Soris, romelic asaxavs gamonaTqvamis Sinaarsis da sintaqsuri struqturis danawevrebas metyveli piris komunikaciuri miznis Sesabamisad. pauzuri jgufis sazRvrebi SeiZleba daemTxvas ritmuli jgufis, metyvelebis taqtis, gamonaTqvamis da fonoabzacis sazRvrebsac. teqstis gamonaTqvamTa pauzebiT danawevreba SemTxveviT xasiaTs ar atarebs. metyveli segmentaciis ramdenime SesaZlebeli alternatividan im erTaderT variants irCevs, romelic mis pragmatikul-komunikaciur ganzraxvas metad Seesabameba. igi Tavisi Canafiqris Sesabamisad gegmavs pauzuri jgufebis zomas, Tanmimdevrobas da prosodiul gaformebas teqstSi. pauzur jgufTa sazRvrebze Tavmoyrili prosodiuli markerebi xazs usvamen prosodiulad warmoCenili elementebis funqciuri da informaciuli mniSvnelobis xarisxs da gansakuTrebul rols TamaSoben teqstis komunikaciuri da pragmatikuli mizandasaxulobis gadmocemaSi. amrigad, zepiri teqstis intonaciurad gamoyofili, semantikur-sin180 taqsuri segmentebi – pauzuri jgufebi warmoadgenen makroteqstis ilokuciuri mimarTulebis umcires indikators, rogorc fonologiur, aseve azrobriv-gramatikul doneebze. isini qmnian iseT gramatikul-semantikur mTlianobas, romlis mikroCarCo emTxveva prosodiul parametrTa moqmedebis zonas. III. savsebiT realuria imis daSveba, rom zepiri teqstis pauzuri jgufebi Tavisi sazRvrebiT Seesabameba gansazRvruli gamonaTqvamis funqcionalur danawevrebas Temad, transmisiad da remad./fokusad, romlebic Tavis mxriv semantikur kavSirSi arian teqstis TemasTan da remasTan. dadgenilia, rom `winadadebis Tema qmnis frazirebis sakuTar erTeuls, Tu igi gamoxatulia arsebiTi saxeliT an romelime sxva maxviliani sityviT~ (Pheby 1975, 129-130). frazirebis erTeuli SeiZleba warmoadgendes proklitikebisa da enklitikebis SekavSirebas, romelic gamoxatavs teqstis `Temis nawils~ (Meinhold, Stock 1982, 235-236). meore mxriv, yoveli gamonaTqvamis remis/fokusis Semcveli pauzuri jgufis gansakuTrebuli aqcenturi gaformeba SesaZlebels xdis mis komunikaciur-intonaciur segmentad gamoyofas da xazs usvams mocemuli pauzuri jgufis funqcias, romelic mdgomareobs aqtualuri, mniSvnelovani informaciis gadmocemaSi. garda Tematuri da rematuli pauzuri jgufebisa, gavrcobil gamonaTqvamSi gvxvdeba transmisiuli pauzuri jgufebi, romlebic qmnian fons Temisa da remis/fokusis ukeT warmoCenisaTvis, maTi Sinaarsis dazustebisa da SevsebisaTvis. Tematuri, gansakuTrebiT ki transmisiuli pauzuri jgufebi teqstis sxvadasxva pauzur jgufs akavSireben erTmaneTTan. rac ufro metadaa gamoxatuli Tematuri da fonuri pauzuri jgufebis makavSirebeli funqcia, miT ufro naklebia maTi prosodiuli gaformebis xarisxi. rematul/fokusuri segmenti, piriqiT, gamoirCeva komunikaciuri dinamizmis maRali xarisxiT, prosodiuli parametrebis maqsimumebiT. misi makavSirebeli funqcia da konteqstze damokidebulebis xarisxi bevrad sustia Tematur da fonur pauzur jgufebTan SedarebiT. vfiqrobT, rom gamonaTqvamis Tematuri da rematul/fokusuri pauzuri jgufebi warmoadgenen teqstis Temisa da fokusis Semadgenel umcires komunikaciur-prosodiul erTeulebs, romelTa analizi mxolod teqstis donezea SesaZlebeli. am erTeulTa ganxilva calkeuli izolirebuli winadadebis farglebSi TavisTavad gamoricxavs teqstis TemasTan da remasTan maTi urTierTmimarTebis sakiTxs. IV. zemoaRniSnuli hipoTezebis dasamtkiceblad q. moskovis lingvisturi universitetis eqsperimentuli fonetikis laboratoriaSi (prof. l. bloxina) Catarda auditoruli analizi, romelic moicavda 181 Semdeg etapebs: 1) auditorTa mier zepiri teqstis percefciul aRqmas1, prosodiuli parametrebis xarisxebis aRniSvnas da am aRniSvnaTa analizis Sedegad teqstis segmentacias pauzur jgufebad; 2) gamoyofil pauzur jgufTa sazRvrebisa da prosodiuli parametrebis xarisxebis urTierTkavSiris dadgenas funqcionaluri perspeqtivis komponentebis calkeul tipebTan (Tema, transmisia, rema/fokusi); 3) funqcionaluri perspeqtivis komponentebis sazRvrebis fonetikuri maCveneblebis _ pauzis, ZiriTadi tonis sixSiris cvlilebis da maxvilis xarisxebisa da Taviseburebebis dadgenas. auditorul analizSi monawileobas iRebda xuTi percipienti. auditorebis winaSe dasaxuli iyo Semdegi konkretuli amocanebis Sesruleba: 1. zepiri teqstis mosmenis Sedegad aReniSnaT sxvadasxva xangrZlivobis pauzebi. pauzaTa xangrZlivobis gradacia Semdegnairad unda miniSnebuliyo: zemokle anu fakultaturi pauza [ξ], mokle pauza [/], saSualo pauza [//], xangrZlivi pauza [///]. 2. sambaliani skalis mixedviT unda daefiqsirebinaT maxvilian marcvlebSi maxvilis siZliere: susti aqcentireba [1], saSualo aqcentireba [1/2], Zlieri aqcentireba [2], zeZlieri aqcentireba [3]. mocemul aRniSvnas ufro meti sizustisaTvis percipientebi umatebdnen pluss an minuss. 3. unda aReniSnaT ZiriTadi tonis moZraobis mimarTuleba aqcenturad gamoyofili marcvlebis Tavze: mkveTrad aRmavali [ ], sustad aRmavali [ ], mkveTrad damavali [ ], sustad damavali [ ] da swori [ ]. pauzebis xangrZlivobis dadgena, maxvilis siZlieris gansazRvra, iseve rogorc ZiriTadi tonis moZraobis mimarTulebis konstatacia xde1 Cven viziarebT prof. z. jafariZis da sxva mecnierTa azrs, romlis mixedviTac yvela saxis fonetikur aRweras win unda uZRodes gamosakvlevi obieqtis gamoyofa percefciuli kriteriumiT. percefciuli aRqmis monacemebi unda CaiTvalos ZiriTad da saimedo faqtad, romelTa Semdgomi gadamowmeba SesaZloa akustikuri fonetikuri aparaturis meSveobiT (Джапаридзе 1985, 9, 13, 21, 25; Партнова 1986, 94; Pompino-Marschall, 1995, 13-16, 133-165). `prosodiuli gamokvlevebisaTvis sakmaod relevanturia is SedarebiT uxeSi maCveneblebi, romlebic yuriTaa aRqmuli~ (Блохина, Потапова 1982, 13). smeniTi aRqmis erTerTi gamoCenili mkvlevari d. bekeSi werda: "Основная мембрана (внутреннее ухо) производит грубый механический частотный анализ. Слуховая система каким-то еще не понятным способом осуществляет более тонкий анализ. Это уже относится к общим функциям высших нервных центров и станет понятным только тогда, когда мы будем знать больше о функциях этих центров" (Жинкин 1982, 70-71). 182 boda Semdeg faqtorTa gaTvaliswinebiT: 1. CamoTvlili parametrebi unda daefiqsirebina, Seefasebina da aReniSna percipientTa aranakleb 75%-s. 2. Tu percipientTa 50% aRniSnavda ZiriTadi tonis moZraobis aRmaval mimarTulebas, xolo percipientTa danarCeni 50% – damaval mimarTulebas, maSin mocemul auditorul Sefasebas, rogorc arasaimedos, mxedvelobaSi ar viRebdiT. 3. Tu percipientTa 50% afiqsirebda romelime prosodiul parametrs, romelsac danarCeni percipientebi ar aRniSnavdnen, aseT monacems mrgval frCxilebSi vaTavsebdiT, mag.: ( ), (1), (/). 4. zogierT SemTxvevaSi, auditorTa erTi nawili afiqsirebda, magaliTad, pauzaTa zemokleobas, meore nawili ki _ mokle pauzas; an auditorTa erTi nawili aRniSnavda mokle pauzas, meore nawili ki _ grZel pauzas. aseT SemTxvevaSi orive aRniSvnas vafiqsirebdiT iribi Strixis meSveobiT, mag: [ξ// ] an [////]. maxvilis xarisxi zogjer fasdeboda rogorc „sustidan Zlieramde“, anu saSualo siZlieris maxvili. aseT SemTxvevaSi mas isev iribi Strixis ½ an plusis (Tu minusis) meSveobiT aRvniSnavdiT, magaliTad, ½ an 1+ niSnavs. „sust maxvilze Zlieri, magram ara Zlieri“. saeqsperimento teqstis gasaanalizeblad SevasruleT Semdegi samuSao: 1. teqstis yovel gamoyofil pauzur jgufSi misi sigrZis gansazRvris mizniT davadgineT marcvalTa raodenoba; 2. pauzuri jgufebis maxvilian marcvlebSi davadgineT maxvilis siZlieris xarisxi da raodenoba; 3. pauzur jgufTa aqcenturi gaformebis Seswavlis Sedegad SesaZlebeli gaxda teqstis TiToeuli gamonaTqvamis aqcentirebis suraTis gansazRvra; 4. pauzur jgufTa melodiuri konturebis dadgenis safuZvelze SevadgineT teqstis yoveli gamonaTqvamis melodiuri konturis ganzogadebuli suraTi; 5. analogiuri gziT davadgineT teqstis monakveTTa pauzuri markirebis suraTi; 6. mocemul naSromSi teqsti pauzebis dafiqsirebis gziT davyaviT gamonaTqvamebad, gamonaTqvamebi ki - pauzur jgufebad, SevecadeT erTmaneTTan Segvefardebina teqstis gamoxatulebisa da Sinaarsis planis mniSvnelovani Taviseburebebi da dagvedgina reprezentirebulia Tu ara pauzur jgufebSi funqcionaluri perspeqtivis komponentebi. 183 184 saeqsperimento teqstis analizis monacemebi SevitaneT da SevajameT krebsiT cxrilSi: analizis meTodebs safuZvlad daedo mkvlevarTa Sexedulebebi intonaciisa da teqstis erTeulTa urTierTSefardebis Sesaxeb. T. nikolaeva Tvlis, rom teqstis sintagmatikisa da misi prosodiuli asaxvis kvleva teqstis gramatikis gasaRebs warmoadgens: "Единицы интонации, отражают линейную направленность текста, поэтому задачей интонационного исследования является поиск отношений между синтагмами, и просодических средств выражения этих отношений. Единицы интонации, интонемы, реализуются на синтагматической оси" (Николаева 1978, 24, 31). l. ielmslevi wers: "Независимо от того, заинтересованы ли мы в настоящий момент в выражении или содержании, мы ничего не поймем в структуре языка, если не будем постоянно принимать во внимание взаимодействие обеих планов" (Ельмслев 1960, 333). gamoyofili pauzuri jgufebis da gamonaTqvamis funqcionaluri perspeqtivis komponentebis (Temis, transmisiisa da remis/fokusis) sazRvrebis Tanxvedris dasadgenad SevimuSaveT kompleqsuri meTodi, romelic emyareba: 185 1. sxvadasxva percipientis mier erTi da imave teqstis aRqmisa da analizis Sedegebs; 2. komunikaciuri dinamizmis meTods, romlis mixedviTac unda arsebobdes Tanxvedra Tematuri elementebis sust da rematuli/ fokusuri elementebis Zlier prosodiul gaformebas Soris; 3. eliminaciis anu gamoricxvis meTods: gamonaTqvamTa rematulfokusuri da transmisiuli pauzuri jgufebis Tanmimdevruli gamoricxvis gziT gamovyaviT jer Tematuri, Semdeg amave principiT rematuli, fokusuri da bolos fonuri xasiaTis pauzuri jgufebi, radgan: `Tu ramdenime hipoTeza arsebobs, maTgan erTis gamoricxva niSnavs WeSmaritebasTan miaxloebas~ (Свинцов 1987, 257-276); 4. kiTxviTi testis analizs, romelic SevecadeT gamogveyenebina Temisa da remis dadgenisaTvis, rogorc gamonaTqvamTa aseve teqstis doneze (Kiparsky 1966); 5. specifikaciis kriteriums: Tema presupoziciuri da zogadi xasiaTisaa. is referentulia obieqturi sinamdvilis gansazRvruli raobis klasis mimarT da warmoadgens mis romelime elements an Tvisebas: fokusSi ki xdeba Tematuri klasis erTi elementis identifikacia, daxasiaTeba, dasabuTeba, dadastureba da a. S. (Koenitz 1988). aRniSnuli meTodikis gamoyenebis bazaze teqstSi gamovyaviT gamonaTqvamTa funqcionaluri perspeqtivis komponentebi, romlebic warmodgenili arian teqstis Temis (TT), Temis (T), teqstis Temis komentaris (TT.C), transmisiis (Tr), remis (R) da fokusis (F) gamomxatveli pauzuri jgufebiT. transmisias, romelic samecniero literaturaSi cnobilia aseve `fonis~, „gardamavali elementis“, „gadasasvlelis“ saxelwodebiT, praReli lingvistebi yofdnen „sakuTriv gadasasvlelad“ da „gadasasvlelis fonad“; zepiri, spontanurad producirebuli teqstis analizma gviCvena, rom transmisias aqvs modaluri an ganmartebiTi xasiaTi. modaluri transmisia (Tr.m) gamoxatavs subieqtis modalur ganwyobas da mis damokidebulebas fokusiT gamoxatuli moqmedebis mimarT. modaluri transmisia warmoadgens Temidan remaSi an fokusSi „gadasvlis“ enobriv saSualebas. ganmartebiTi transmisia anu transmisiuli komentari (Tr.c) azustebs, akonkretebs, damatebiT cnobebs gvawvdis gamonaTqvamis funqcionaluri perspeqtivis im komponentze, romelsac igi axlavs da aseve warmoadgens verbalur gadasasvlels Temidan remaze/fokusze an remidan fokusze. teqstis analizis Sedegad gamovyaviT Temis komentari (Tc), remis komentari (Rc) da fokusis komentari (Fc). mocemuli teqstis xuTi winadadebis funqcionaluri perspeqtivis komponentebi SevecadeT grafikulad Semdegi saxiT gamogvesaxa: 186 sadac ● – aRniSnavs Tematur sityvas, xolo Ë _ transmisiul sityvas Sereuli saxis Tematur an transmisiul pauzur jgufSi. ' teqstis pirveli sami winadadebis dasawyisSi Tematuri da modaluri transmisiis elementebi erT damoukidebel pauzur jgufs qmnian. meoTxe winadadebis transmisiul pauzur jgufSi Tematuri elementi implicituradaa nagulisxmevi, mexuTe winadadebis fokusur pauzur jgufebSi Tematuri da transmisiuli sityvebi kvlav erTmaneTis gverdze arian ganlagebuli. es gvaZlevs imis safuZvels, rom Tematuri da transmisiuli elementebis aRniSnul poziciur, Sinaarsobriv da prosodiul erTianobas vuwodoT S. balis termini _ modusi, romelic aRniSnavs subieqts da gamoxatavs mis pozicias teqstis Temis mimarT. teqstis funqcionaluri perspeqtivis komponentebi qmnian sakuTar pauzur jgufebs, romelTa sazRvrebi emTxveva metyvelebis taqtis sazRvrebs, anu isini imyofebian Zlier poziciaSi im SemTxvevaSi, Tu gamoxataven maTTvis tipur semantikas (Tematuri pauzuri jgufebi asaxeleben teqstis Temas, mis komentars an lokaciis koordinatebs, transmisiuli – metyveli piris pozicias teqstis Temis mimarT an gvawvdian mis Sesaxeb damatebiT cnobebs. fokusur pauzur jgufebSi xdeba Tematuri klasis erTi elementis identifikacia da TemiT Semotanili problemis specifikacia). sxva SemTxvevaSi Tematuri da transmisiuli elementebi ver qmnian sakuTar pauzur jgufebs da warmodgenili arian ritmuli struqturiT an calkeuli sityvebiT anu arian sust poziciaSi. auditoruli analizis Catarebis Sedegad miRebuli monacemebis analizi da sistematizacia uflebas gvaZlevs CamovayaliboT Semdegi debulebebi: 1. gamonaTqvamTa funqcionaluri perspeqtivis komponentebis sazRvrebi umetes SemTxvevaSi (90%) daemTxva auditoruli analizis procesSi gamovlenili pauzuri jgufebis sazRvrebs. pauzuri jgufebiT 187 warmodgenili Tema, transmisia (modaluri transmisia da transmisiuli komentarebi) da rema/fokusi gamoxataven maTTvis tipur semantikas da korelaciaSi imyofebian tipur prosodiul maxasiaTeblebTan. 2. funqcionaluri perspeqtivis TiToeul komponents teqstSi Semdegi tipuri prosodiuli maxasiaTeblebi aqvs: a)teqstis Tema gamoirCeva pauzuri jgufis xangrZlivobiT, Zlieri maxviliT, specifikuri melodiiT. danarCen Tematur pauzur jgufebs umTavresad axasiaTebT susti maxvili, Tanabari an sustad aRmavali progredientuli melodia da zemokle an mokle pauza. pauzuri jgufiT warmodgenili Tema gvxvdeba rogorc martivi (erTi pauzuri jgufisgan Semdgari), aseve rTuli saxiT (Seicavs or an met pauzur jgufs); b)transmisiul pauzur jgufebSi maxvilTa raodenobiT da siZlieriT, mkveTrad aRmavali progredientuli melodiiT da xangrZlivi (grZeli) pauziT gamoirCevian modaluri transmisia da teqstis Temis komentari. danarCen transmisiul pauzur jgufebs axasiaTebT: saSualo siZlieris maxvili, mokle pauza, aRmavali progredientuli melodia. Tematuri pauzuri jgufebisagan gansxvavebiT, transmisiul pauzur jgufebSi dominireben saSualo da Zlieri maxvilebi, gvxvdeba grZeli pauzebic. progredientuli melodia ufro Zlieri aRmavali konturiT xasiaTdeba. prosodiuli markirebiT gamoirCevian is transmisiuli pauzuri jgufebi, romlebSic gamoxatulia pozicia teqstis mTavar TemasTan mimarTebaSi; g)yvela fokusuri pauzuri jgufi prosodiulad warmoCenilia Zlieri da zeZlieri maxvilebis simravliT da fokusis Semdeg ganlagebuli grZeli da zegrZeli pauzebiT. fokusis win yovelTvis Cndeba mokle e.w. `fokusuri pauza~. fokusur pauzur jgufebs axasiaTebT aranormatiuli xasiaTis (terminaluri da interogatiuli) melodiuri konturebi, romlebic damatebiT, aRmaval tonebTan erTad arian realizebuli. maxvilian marcvalTa raodenoba da maxvilis xarisxi gansakuTrebiT maRalia im fokusur pauzur jgufebSi, romlebSic laparakia teqstis Temis gadawyvetis gzebis, aseve teqstis mTavar TemasTan mimarTebaSi azris gamoTqmis, mtkicebis, Sefasebis da diskusiis ganaxlebis saWiroebis Sesaxeb. fokusuri pauzuri jgufebi gvxvdeba rogorc calkeuli, aseve dawyvilebuli saxiT. isini Seicaven calkeul Tematur an transmisiul sityvebs, romlebic susti prosodiuli gaformebiT xasiaTdeba. es sityvebi qmnian prosodiul da semantikur fons fokusis prosodiuli da semantikuri warmoCenisaTvis, anu fokusis `prosodiuli manifestaciisaTvis~. ase magaliTad, fokusur pauzur jgufSi: 1 1 2 3 1 "dem Schüler eine entsprechende Zensur zu erteilen" ///, sityvebi: "dem Schüler" 188 1 2 3 da "eine entsprechende" qmnian fons fokusis: "Zensur zu erteilen" /// semantikuri da prosodiuli warmoCenisaTvis. imave movlenas aqvs adgili TiToeul fokusur pauzur jgufSi, sadac fokusis winamavali sityvebi gacilebiT sustad arian prosodiulad gaformebuli, vidre maTi momdevno fokusi. rematul da fokusur pauzur jgufebSi gvxvdeba progredientuli, terminaluri da interogatiuli melodiuri konturebi. Tumca, fokusur pauzur jgufebSi gvxvdeba am melodiebisaTvis aratipuri, sruliad specifikuri melodiuri konturebi, ase magaliTad, mkveTrad aRmaval-damavali [ ] melodia gvxvdeba ara mxolod terminaluri melodiis mqone pauzur jgufebSi (meore, meoTxe, mexuTe gamonaTqvamebSi), aramed agreTve im pauzur jgufebSic, sadac wesis mixedviT unda gvqondes interogatiuli melodia (pirveli gamonaTqvamis bolo pauzuri jgufi, romelic ekuTvnis kiTxviT winadadebas kiTxviTi sityvis gareSe). iq, sadac wesebis Tanaxmad unda gvqondes progredientuli melodia (meore da mesame gamonaTqvamebis #7, 8 pauzur jgufebSi), aseve gvxvdeba am melodiisaTvis sruliad uCveulo, aranormatiuli, texili damavalaRmavali toni, romelic progredientuli melodiis konturis gamosaxvis normebs scildeba [ ], [ ]. es texili melodiuri konturebi (mesame gamonaTqvamSi) damatebiT melodiur konturebTan erTad arian realizebuli erTi pauzuri jgufis sazRvrebSi. rogorc Cans, melodiis aranormatiuli realizacia emsaxureba erTi mxriv pauzuri jgufebis semantikis prosodiiT xazgasmas _ teqstis TemasTan dakavSirebiT sakuTari poziciis an kontrastuli dapirispirebis gamoxatvas, meore mxriv ki ganpirobebulia spontanuri teqstis specifikuri agebulebiT: erTmaneTze mZivebiviT akinZuli pauzuri jgufebi qmnian grZel winadadebebs, romlebic msmenelSi iwveven momdevno informaciis daZabul molodins. swored es daZabuli molodinia gamoxatuli progredientuli melodiiT. zemoT CamoTvlili progredientuli, terminaluri da interogatiuli melodiebis realizacia rematul da fokusur pauzur jgufebSi normis farglebs scildeba, ris gamoc aRniSnuli araspecifikuri melodiebi SeiZleba CavTvaloT prosodiuli warmoCenis erT-erT Zlier saSualebad _ melodiur manifestaciad. teqstis yvela gamonaTqvamSi rematul-fokusuri pauzuri jgufebi xasiaTdebian Zlieri prosodiuli manifestaciiT, samive prosodiuli parametris xarisxi zenits aRwevs, rac fokusuri informaciis relevanturobaze miuTiTebs. raodenobrivad da Tvisebrivad yvelaze metadaa aqcentirebuli „sakuTriv fokusi“: 189 3 3 3 3 2/3 (2) 3 (Fünf, Fleiβnote, erhärten, erteilen, anders gehandhabt, unterhalten). aRmoCnda, rom teqstis dasawyisSi teqstis TemiT dasmuli sakiTxi, romelic msmenelSi iwvevs momdevno informaciisadmi interess da am sakiTxis gadawyvetis molodins, neitralizebulia fokusuri pauzuri jgufebiT. yoveli gamonaTqvamis fokusuri pauzuri jgufi warmoadgens teqstis Temaze gacemul pasuxs. igi gadmoscems metyveli piris romelime alternatiul Tvalsazriss. teqstis Sua, kulminaciur nawilSi (me-3 da me-4 gamonaTqvamebi) intonaciuri konturi gansakuTrebuli simkveTriT asaxavs fokusuri pauzuri jgufebiT Semotanili informaciis aqtualobas. teqstis bolo, mexuTe winadadeba mTlianad fokusuri pauzuri jgufebisagan Sedgeba, romlebic gadmoscemen ori gansxvavebuli koleqtivis kontrastul Tvalsazrisebs teqstis mTavari Temis mimarT, riTac teqstSi sruldeba fokusuri pauzuri jgufebiT gadmocemuli aqtualuri informaciis mowodeba. funqcionaluri perspeqtivis distribucia teqstSi teqstis kompoziciur agebulebas da semantikas ukavSirdeba. Tematuri, transmisiuli, rematuli da fokusuri pauzuri jgufebis distribucia teqstSi sakmaod mowesrigebul xasiaTs atarebs da gansazRvrul kanonzomierebebs emorCileba. Tematuri sityvebi da pauzuri jgufebi ganlagebuli arian umTavresad teqstis pirvel sam winadadebaSi. isini ikaveben adgils winadadebis an pauzuri jgufis TavSi an SuaSi da asruleben „sawyisis“, `sayrdenis~ funqcias. Tematuri pauzuri jgufebis semantikuri misia da „sawyisis“ formaluri funqcia teqstis SuaSi mkveTrad mcirdeba, radgan, rogorc Cans, teqstis am nawilSi ufro meti yuradReba eTmoba teqstis Temis gadaWris gzebisa da saSualebebis Sesaxeb msjelobas. amitom teqstis Sua da finalur nawilebSi transmisiuli sityvebi da pauzuri jgufebi iwyeben winadadebebs. teqstis SuaSi transmisiul elementTa ricxvi da informaciuli datvirTva gansakuTrebiT izrdeba. teqstis bolos (me-5 winadadebaSi) transmisiis semantikuri funqcia mcirdeba da izRudeba mxolod subieqtis modaluri damokidebulebis gamoxatviT. fokusuri pauzuri jgufi formalurad da Sinaarsobrivad amTavrebs TiToeul winadadebas. misi informaciuli misia yvelaze didia: is gvamcnobs mniSvnelovan, aqtualur informacias teqstis Temis Sesaxeb da amave dros pasuxs scems teqstis TemiT dasmul sakiTxs, riTac xsnis TemiT Semotanil entropias da etapobrivad, linearulad ganavrcobs, ganfens teqstSi komunikaciurad dinamikur informacias. fokusuri pauzuri jgufebi gvxvdeba `sufTa~ da `Sereuli~ saxiT. sufTa saxiT (anu Tematuri da transmisiuli elementebis gareSe) 190 fokusuri pauzuri jgufebi gvxvdeba teqstis sawyis da Sua nawilebSi. Sereuli fokusuri pauzuri jgufebi ki Seicaven Tematur da transmisiul elementebs da ganlagebuli arian teqstis bolo (me-4, 5) gamonaTqvamebSi. literatura Потапова, Блохина 1986 – Потапова Р. К., Блохина Л. П., Средства фонетического членения речевого потока в немецком и русском языках, Москва. Антипова 1979 – Антипова А. М., Система английской речевой интонации, «Высшая школа», Москва. Цибуля 1982 – Цибуля Н. Б., Роль интонации в структурировании текста, Диссертация на соиск. степ. кандидата филолог. наук, Москва. Grimm, Engelkamp 1981 – Grimm H., Engelkamp J., Sprachpsychologie, Handbuch und Lexikon der Psycholinguistik (Handbücher zur Sprachwissenschaft und Sprachdidaktik. Bd. 1.) Erich Schmidt Verlag, Berlin. Pheby 1975 – Pheby J., Intonation und Grammatik im Deutschen, AkademieVerlag, Berlin. Meinhold, Stock 1982 – Meinhold G. Stock E., Phonologie der deutschen Gegenwartssprache, VEB Bibliographisches Institut Leipzig. Николаева 1978 – Николаева Т. М., Лингвистика текста, Современное состояние и перспективы, В.: Новое в зарубежной лингвистике. Вып. VIII. "Прогресс", Москва. Ельмслев 1960 – Ельмслев Л., Пролегомены к теории языка, Новое в лингвистике, Вып. I., M. Свинцов 1987 – Свинцов В. И., Логика, «Высшая школа», Москва. Kiparsky 1966 – Kiparsky P., Über den deutschen Akzent, In: Studia Grammatica 7, Berlin. Koenitz 1988 – Koenitz B., Koenitz, Funktionale Satzperspektive und referentielles Gefälle, In: 2. Jenaer Semantik-Syntax-Symposium. Wissenschaftliche Beiträge der Friedrich-Schiller-Universität Jena, Jena. Джапаридзе 1985 – Джапаридзе, З. Н., Перцептивная фонетика АН. Грузинской ССР Институт языкознания, «Мецниереба», Тбилиси. Блохина, Потапова 1982 – Блохина Л. П., Потапова Р. К., Методика анализа просодических характеристик речи. Министерство высшего и среднего спец. образования СССР. МГПИИЯ им. М. Тореза. Москва. Жинкин 1982 – Жинкин Н. И., Речь как проводник информации, «Наука», Москва. 191 Sophie Mujiri Peculiarities of Prosodic Segmentation and Distribution of Functional Perspective in Oral Spontaneous Text Summary As a result of the division of text by means of prosodic devices, communicative-prosodic segments – pausal groups (PGs) were singled out, the limits of which are characterized by the cessation of phonation, change of the main tone frequency and intensity. It was established that the limits of pausal groups coincide with those of the components of the functional perspective of sentence (theme, modal transmission, theme comment, rhema comment, focus comment, rhema and focus). At the text level, the text theme and focus are identifiable. Each component of the functional perspective has its typical prosodic characteristics in the text: a) All focus pausal groups are prosodically represented by the quantity of strong and super-strong stresses, nonnormative melodic contours, long and superlong pauses found after the focus. In front of the focus, a short, the so-called "focus pause" appears; b) In transmissive pausal groups with the quantity of accents, sharply rising melody and long pause, modal transmission and the text theme comment are identifiable. c) In thematic pausal groups, the text theme is singled out with the duration of the pausal group, strong stress and specific melody. The rest of the pausal groups containing the functional perspective are characterized by weak or medium stress, super-short or short pause, weakly or strongly rising melody. Thematic pausal groups have a weaker prosodic form as compared with the transmissive ones. The components of the functional perspective of text form their own pausal groups if they express their typical semantics. Thematic pausal groups name the text theme or the location coordinates, transmissive ones indicate the speaker’s position or give additional information about the text theme. In focus pausal groups the specification of the problem introduced by the text theme occurs. The distribution of the functional perspective in text is linked with the compositional structure and semantics of the text. Of thematic pausal groups, the text theme and its comment dominate at the beginning of the text. In the middle part of the text, modal transmission and transmission comment are found in their place. Focus pausal groups found at the end of each expression and text answer the question introduced by the text theme up to its informative exhaustion. 192 enaTmecnierebis sakiTxebi _ II, 2008 mixeil qurdiani ``adiRuri~ tipis umlauti svanurSi (narkvevebi svanuri enis istoriuli fonetikidan II.) svanuri enis mkvlevarTa mier aRwerili da axsnilia umlautis anu xmovanTa nawilobrivi asimilaciis ori tipi, orive regresiuli xasiaTisa. qarTvelur saenaTmecniero literaturaSi pirveli maTgani saxeldebulia `wina mimarTulebis~, xolo meore `ukana mimarTulebis~ umlautad (xmovanTa artikulaciis cvlis mimarTulebis mixedviT). e. w. `wina mimarTulebis umlauti~ svanurSi palataluri tipisaa da misi axsna akademikos akaki SaniZis saxels ukavSirdeba (SaniZe 1925, 171232): a > ê; ê > ó; o > í; í > ô; u > ò; î > õ. `wina mimarTulebis` umlauts iwveven palataluri i da ì (nebismier SemTxvevaSi) da e (mxolod a > ê-s da isic rogorc wesi sakuTari reduqciis xarjze); e. w. `ukana mimarTulebis umlauti~ svanurSi axsnilia profesor maqsime qaldanis mier (qaldani 1969): `ukana mimarTulebis~ anu e > ê; i > ê umlauts iwveven a xmovani da æ sonanti (reduqciiT Tu mis gareSe). Cem mier gamovlinebuli da axsnilia umlautis mesame tipi svanurSi, romelsac me `adiRuri~ tipis umlautad movixsenieb misi tipologiuri msgavsebis gamo adiRur enebSi povnier umlautTan. 1983 wels v. Sengeliam wamoayena da daasabuTa debuleba, rom istoriulad adiRur (resp. Cerqezul) enebSi moqmedebda xmovanTa regresiuli asimilacia (umlauti), ris Sedegadac (garkveul poziciaSi) Ria a xmovnisagan momdevno marcvlis viwro é xmovnis gavleniT miviReT saSualo Riaobis ƒ (Sengelia 1983, 657-659): C ƒ m é < *C a m é `Zroxa~ m ƒ Q†é < *m a Q†é `Tiva~ m ƒ z é < *m a é `tye~ m ƒ Ú é < *m a Ú é `cxvari~ d ƒ R†é < *d a R†é `kargi~ da sxv. adiRur enebSi é-s maumlautebeli Zala kargad Cans erTi da imave zmnuri Ziris sxvadasxva gramatikuli formebis Sedarebisas: 193 gardamavali gardauvali … y ƒ -Ú ƒ R†é `xedavs~ m ƒ -Ú a R† ƒ `Cans (saerTod)~ y ƒ-Ú ƒ J é m ƒ-Ú a J ƒ `muSaobs, amuSavebs~ `muSaobs (saerTod)~ y ƒ-h ƒ J é m ƒ-h a J ƒ `lewavs, cexvavs~ `lewavs, cexvavs (saerTod)” da sxv. ufro vrclad am debulebebis dasabuTeba v. Sengelias mocemuli hqonda Tavis sadoqtoro disertaciaSi (16. 11. 1999, ix. Sengelia 2006, 32-65), romlis erT-erTi oponentic me gaxldiT da swored maSin miiqcies maT Cemi yuradReba im tipologiuri izomorfizmiT, romelsac adiRuri umlauti avlenda Cem mier svanurSi moZiebul faqtebTan: ðbéntylðæi `putavs, bdRvnis” ðgérmðæi `danaxSireba~ ðdélgimón `dasaxlda, damkvidrda~ ðdélxine `sixaruliT Sexvda, naxviT gaixara~ ðdémbaJe `gaikvirva~ ðdémbæêle `iambo, moyva (raRacas)~ ðdénCqare `iCqara~ ðdérdda `gaxda~ ðdérdunón `dadga (cud gunebaze)~ ðmzéri `locavs, adRegrZelebs~ ðménCxrine `avarvarebs~ ðnélkuhe `moikiTxa, moiZia~ ðnéngriSe `iangariSa~ ðnéndune `moindoma, moisurva~ ðnényaæe `gvestumra~ ðnérbiëlón `bevri puri gamoacxo~ ðnérde `gazarda~ ðnérme `daiWira~ ðsséne `bertyavs~ lðSéndobór `Sesandobari~ ðwéræëli `wiravs, galobs` ðjérSine `dagifen, dagigeb, dagifens~ ðhénwi `nakelis dayra~ da sxv. 194 svanurSi é iwvevs ara mxolod Tavkiduri anu inicialuri a-s umlauts, aramed misi maumlautebeli Zala vlindeba postkonsonantur (resp. interkonsonantur) poziciaSi myof a-zec: TðSéra `yveleuli~ TðSméjðb `elarji~ kðlén `zogjer~ sðférâel `safexurebi, saqsovi dazgis nawili~ kðcxéndir `ZvelTaganve, imTaviTve~ da sxv. svanuri enis fonologiuri sistemis xmovanTa klasidan a maqsimaluri RiaobiT xasiaTdeba, é _ minimaluriT da am niSniT upirispirdebian erTmaneTs (neitraluri a da é erTnairad upirispirdebian svanuris sxva sada xmovnebs: i-sa da e-s rogorc arapalatalurebi, xolo u-sa da o-s rogorc aralabialurebi). maqsimaluri Riaobis a xmovnis umlauti (gadabgereba) gamoixateba misi Riaobis SemcirebaSi (a > ê), rasac iwvevs momdevno marcvalSi povnieri minimaluri Riaobis é. tipologiurad svanuri umlautis es saxeoba iseTive izomorfizms avlens adiRur enebSi aRweril umlautTan, rogorc svanuris e. w. wina warmoebis umlauti germanuli enisaTvis damaxasiaTebel umlautTan. é-s mier gamowveuli umlautic regresiuli xasiaTisaa. iseve rogorc e, é-c maumlautizebel Zalas avlens mxolod a-ze: a > ê. ï, iseve rogorc ë, maumlautizebel Tvisebas moklebulia. zogjer é miRebulia romelime sxva xmovani bgeris daviwrovebis Sedegad. umlautis TvalsazrisiT i > é-s an e > é-s SemTxvevaSi, es arafers cvlis. SeiZleba aseTi sityva-formebi paralelurad Tanaarsebobdnen kidec svanuri enis sxvadasxva dialeqtSi an sulac erTi dialeqtis farglebSi. a-s umlauti yvela aseT SemTxvevaSi Tanabrad iqneba realizebuli rogorc palataluri bgerebis _ i, e, aseve é-s mier : x-ðCxina // x-ðCxéna `garWobili, gaCxerili~ ðcxrili // ðcxréli `cxrilavs, cris~ lðcindaæ // lðcéndaæ `bude~ lðmezér // lðmzér `salocavi~ da sxv. 195 literatura qaldani 1969 _ m. qaldani , svanuri enis fonetika, I, umlautis sistema svanurSi, `mecniereba~, Tbilisi. SaniZe 1925 _ ak. SaniZe, umlauti svanurSi, `arili”, tfilisi. Sengelia 1983 _ v. Sengelia, adiRur enaTa vokalizmis istoriisaTvis, `saqarTvelos mecnierebaTa akademiis moambe~, t. 112, #3. Sengelia 2006 _ v. Sengelia, qarTvelur da Cerqezul enobriv sistemaTa istoriis zogi sakiTxi, `qarTuli ena~, Tbilisi. Mikheil Kurdiani "Adygei" Type Umlaut in Svan (Extracts from Svan language Historical Phonetics II) Summary There are described two types of umlaut or partial assimilation of the vocals in Svan language and both of them are regressive by character. The first of them is called in Georgian scientific literature as "front direction" umlaut but another as "backward direction" umlaut (alongside with vocals articulation direction changes). So called "front direction" umlaut is the palatal type and its explanation belongs to acad. Akaki Shanidze (1925): a > „; À > Á; o > ”; ã > ä; u > ü; ó > ö. Umlaut is provoked by palatal i and Ò (in any case) and by e (only a>À and, as a rule, at the expense of its own reduction); So called "backward direction" umlaut is explained by prof. Maxim Kaldani (1969): e > ä ; i > „ umlaut are provoked vocal a and sonant w (through reduction or without it). I revealed and explained third type of umlaut in Svan, which I mentioned as "Adygei" type umlaut, as it is typologically close to the umlaut, that was revealed by V. Shengelia and described in Adygei languages (the Circassian language) in 1983: open a vocal mutation (umlaut) proceeded ă through the influence of following syllable narrow vocal Ê. More broadly he argued about the thesis in his DPhil, where I was one of the opponents and namely I paid attention to the typological isomorphism that Adygei umlaut revealed in Svan language mentioned facts find out by me: äbÊnt'q'läwi "Pluck", "Pick" ägÊrmäwi "To coal" 196 ädÊlgimÁn "Settle", "Inhabit" ämÊnÄxrine "Heat" änÊlkuhe "Said Hello", "Investigate" ässÊne "Whisks" ä c'ÊrwÉli "Liturgies", "Psalms" äþÊršine "I cover to you", "I lay it to you", "He/she covers to you" Etc. Ê provokes not only initial a umlaut but reveals its umlaut power on a in the post consonant position as well: täšÊra "Cheese-making" täšmÊþäb "Mashed cheese" kälÊn "Sometimes" säpÊrqel "Steps, part of knitted machine" käcxÊndir "Form the ancient times", "Since"' Etc. Umlaut provoked by Ê has a regressive character as e, and reveals umlaut power only on a: a>ä, Ë as É, has lack of umlaut power. 197 enaTmecnierebis sakiTxebi _ II, 2008 axali wignebi svanuri ena (gramatikuli mimoxilva, Semdgenlebi: z. WumburiZe, l. niJaraZe, `petiti~, Tbilisi 2007 (388 gv.) r. teqstebi, qurdaZe, leqsikoni) gamomcemloba gasul wels Sveicariis saelCos mxardaWeriTa da finansuri daxmarebiT gamoica wigni `svanuri ena~. redaqtori (z. WumburiZe) SesavalSi aRniSnavs, rom `wignis mizania erTgvarad Seamzados niadagi~ svanuri enis saswavlo saxelmZRvanelos Sesaqmnelad, da zustad es aris is erTaderTi, raSic SeiZleba avtors ar daeTanxmo, radgan wignis Sinaarsi, struqtura da vizualuri mxare metyvelebs imaze, rom Cven xelTa gvavs swored saxelmZRvanelo, dawerili gasagebi eniT da mkafio ganmartebebiT. wigni agebulebisa da Sinaarsis mixedviT SeiZleba daiyos 5 ZiriTad nawilad: I. svanuri enis gramatikuli analizi, sadac mocemulia zogadi cnobebi svaneTisa da svanuri enis Sesaxeb, ganxilulia fonetikisa da morfologiis sakiTxebi (z. WumburiZe, gv. 7-186); II. svanuri enis praqtikuli kursi _ a)sasaubro teqstebi da savarjiSoebi; b)dialogebi (l. niJaraZe, gv. 187-264); III. svanuri teqstebi _ poezia, proza, gamocanebi, andazebi (gv. 265-316); IV. svanur-qarTuli da qarTul-svanuri leqsikoni (r. qurdaZe, gv. 317371); V. bibliografia (gv. 372-387). svanuri enis SemswavlelTaTvis Zalze komfortuli unda iyos, rom yvela sityva-forma, rogorc Teoriul nawilSi, ise teqstebSi Targmnilia qarTulad, xolo savarjiSoebi Tematurad mravalferovania. saintereso nimuSebia aRebuli svanuri prozidan da poeziidan. saxalisoa aseve svanuri gamocanebi da andazebi. daskvnis saxiT SeiZleba gulwrfelad iTqvas, rom am wignis gamocema udavod wingadadgmuli da drouli nabijia qarTvelologiis Semdgomi ganviTarebisaTvis. ivane leJava 198 Marine Bokhashvili, "Einführung in die georgische Schrift", BUSKE, Hamburg, 2007 (95 gv.) wigni ZiriTadad sami nawilisagan Sedgeba. pirvel nawils ganekuTvneba Sesavali (gv. 9-28), meore nawilSi (gv. 29-69) qarTuli asoebis werisa da gadabmis nimuSebia warmodgenili savarjiSoebiTurT, amas mosdevs damateba, romelSic ZiriTadad qarTuli enis saskolo saxelmZRvaneloebidan amoRebuli qarTuli weris nimuSebia moyvanili. wigni lamazad aris gaformebuli, magram, samwuxarod, misi dadebiTad daxasiaTeba Wirs. mogaxsenebT ramdenime SeniSvnas: 1. miuReblad migvaCnia R-s Sesatyvisad r-s, xolo r-s Sesatyvisad R-s gamoyeneba. qarTvelologiur literaturaSi arsebobs qarTuli sityvebis, maT Soris qarTuli sakuTari saxelebis, transliteraciis xangrZlivi tradicia da misgan gadaxveva azriani dasabuTebis gareSe ar aris gamarTlebuli. Tu es maincdamainc kompiuteris advili gamoyenebis mizniT xdeba, maSin jobda R R-s Sesatyvisad yofiliyo gamoyenebuli, radgan R ufro iSviaTi fonemaa qarTulSi da kompiuteruli praqtikiTac iqneboda es ufro gamarTlebuli. sainteresoa, ratom ar wers q-ni marine Tavis saxels R-Ti, ra unda ifiqros mkiTxvelma (miseuli logikiT), rom mas maRine hqvia? 2. amave mizeziT miuReblad migvaCnia ß-s xmareba s-s Sesatyvisad. saerTod s aris yvelaze xSiri Tanxmovani qarTulSi, mas sixSiris mixedviT r mosdevs da aseTi xSiri fonemebis transkrifciis nebismierad Secvlas uazro garTulebebi mosdevs. 3. xelnawerSi ramdenime qarTuli aso rom gamartivebulad iwereba, amas avtoric aRniSnavs, magram romel asos eniWeba upiratesoba, es TviT iman unda gadawyvitos, vinc wers. es avtoris mier moyvanili xelnawerebis magaliTebidanac kargad Cans. sxvaTa Soris, wignSi moyvanili xelnawerebidan ar Cans, rom xelnaweri d nabeWdisagan gansxvavdeba. sakuTari gemovnebis mixedviT xelweris swavleba gaumarTlebelia. es SeniSvna gansakuTrebiT asoebis gadabmis nimuSebs exeba. asoebis gadabmis nimuSebis Sesaxeb kidev Semdegi unda aRiniSnos: 33-e gverdze i-sa da i-s gadabmis magaliTebi orjer aris moyvanili. saerTod mTel nimuSebSi ujrebgareT dawerili asoebi zomiT ufro mcirea, vidre ujrebSi, Tanac zogjer gansxvavebuli formisac (mag., u da f). xSirad moyvanilia iseTi Tanxmovnebis gadabmis magaliTebi, romlebic erTad (TanxmovanTkompleqsebi) arc erT qarTul sityvaSi ar gvxvdeba. ratom vaswavliT ucxoels, magaliTad, Semdegi asoebis gadabmas: fR, TR, RR, jJ, bb, kR, yR, pR, jW, jj, da bevri sxva msgavsis, Tu amgvari bgeraTkompleqsebi ar arsebobs? jobda is harmoniuli bgeraTkompleqsebis Sesatyvisi asoebis gadabmaSi 199 gvevarjiSebina, magram avtori, Cans, sul ar iTvaliswinebs qarTuli enis fonetikur struqturas. 4. absoluturad gaumarTlebelia avarjiSo germaneli germanuli sityvebis qarTuli asoebiT daweraSi A(sxvaTa Soris, avtori germanul sityvebs ratomRac laTinur sityvebs uwodebs _ gv. 30), SeiZleboda amave mizniT sakuTari saxelebis gamoyeneba, rac nawilobriv aris kidevac wignSi mocemuli, magram mxolod nawilobriv. 5. erTi ram gvinda kidev aRvniSnoT, avtori aswavlis mkiTxvels Tavdapirvelad ramdenime asos (a, i, g, d, l da b-s), Semdeg ki sTavazobs mas am asoebis iseT asoebTan gadabmis nimuSebs, romlebic mas jer ar uswavlia. meTodurad es absoluturad gaumarTlebelia. 6. bolos ramdenime sityva Sesavali werilis Sesaxeb. samwuxarod, wignis am nawilSiac aRmoCnda yovlad savalalo Secdomebi, romlebic avtors ar mieteveba. magaliTad: a)me-12 gverdze avtori moixseniebs arsen iyalToels, romelsac arsenas uwodebs. arseni TanxmovanfuZiani sakuTari saxelia. -a daboloeba aseT saxelebs Cveulebriv kuTxur metyvelebaSi moudis, an maSin, roca mosaubres unda agdebulad moixsenios vinme. avtors, rogorc Cans, arsena oZelaSvilis gavleniT (yaCaRis arsenad moxsenieba xalxSi sul ar aris gasakviri!) arsen iyalToelsac arsenad naTlavs. b)imave gverdze avtori axsenebs iakob curtavels, romelic me-5 saukuneSi moRvaweobda, anu, avtoris TqmiT, im dros, roca qarTvelebi mazdeanobasa da islams ebrZodnen. sainteresoa, rogor axerxebdnen isini me-5 saukuneSi jer ararsebuli religiis (islamis) winaaRmdeg brZolas? g)avtori vaJa-fSavelas naturalistad naTlavs, xolo daviT kldiaSvilisa da egnate ninoSvilis Semoqmedebas industriul literaturas uwodebs (?!). d)literaturaTmcodneobaSi avtori axal aRmoCenas akeTebs, Turme 1931 wels aucilebeli saskolo swavlebis SemoRebas mohyolia Sedegad literaturis, gansakuTrebiT ki lirikis aRmavloba da aq avtori galaktions asaxelebs. komentari, vfiqrobT, zedmetia. e)saqarTvelom damoukidebloba 1991 wels gamoacxada da ara 1990 wels! Cven aq mxolod TvalSi sacemi Secdomebi CamovTvaleT. yvela Secdomis aRnusxva Sors wagviyvanda. saerTo STabeWdileba aseTia: avtori ver erkveva qarTuli enis, damwerlobis, literaturis, saqarTvelos istoriis, geografiis sakiTxebSi da Tavis Tavs uflebas aZlevs mouTxros maT Sesaxeb germanel mkiTxvels. lia abulaZe, andreas ludeni (miunsteri) 200 S i n a a r s i ena da kultura/enis Teoria 5 konstantine bregaZe novalisis fragmenti `monologi~ Konstantin Bregadze 9 Novalis’ Fragment "The Monologue" levan dalaqiSvili 10 ena _ filosofiuri kvlevis sagani 15 Levan Dalakishvili Language - an Object of Philosophic Research 16 vladimer lekiaSvili subieqtis varaudis aRmweri frazebis formaluri analizis fsevdoproblemebi 21 Vladimir Lekiashvili Pseudo Problems of Formal Analysis of the Propositional Attitude Reports irine meliqiSvili 22 `Tavisuflebis~ cnebis etimologiuri diapazoni. socialuridan individualuramde Irine Melikischwili 33 Über den etymologischen Umfang des Begriffes der "Freiheit" Vom Sozialen zum Individuellen Teo CxeiZe `avesta~ _ sufizmis erT-erTi wyaro Teo Chkheidze "Avesta" – one of the sources of Sufism komunikaciuri lingvistika rusudan asaTiani, nuca wereTeli winadadebis sainformacio struqtura: implikaciuri topiki qarTulSi Rusudan Asatiani, Nutsa Tsereteli The Information Structure of a Sentence: Implicational Topic in Georgian oleg kapanaZe ontologiur-semantikuri leqsikoni qarTuli enisaTvis Oleg Kapanadze Ontological-Semantic Lexicon for the Georgian Language naTia futkaraZe internetis enis zogi sakiTxisaTvis Natia Putkaradze Some Questions of the Internet Language 201 35 37 38 53 54 74 75 84 morfologia/sintaqsi marina aleqsiZe rusul enaSi predikatuli erTeulis mTavar komponentTa Soris sintaqsuri kavSiris arsis Sesaxeb Marina Aleksidze On the Essence of the Syntactic Relationship between the Main Components of the Predicative Unit in the Russian Language qeTevan gigaSvili II xolmeobiTi saSuali saukuneebis ZeglTa enis mixedviT Ketevan Gigashvili The Second Conditional according to the Language of the Medieval Texts vaxtang imnaiSvili rigobiTi ricxviTi saxelebis marTlwerasTan dakavSirebuli zogierTi sakiTxi Vakhtang Imnaishvili Some Questions Linked with the Orthography of the Ordinal Numerals maia lomiaA megruli metyvelebisTvis damaxasiaTebeli erTi tipis konstruqcia Maia Lomia Construction typical for Megrelian Speech maia saxokia axalqarTuli aRweriTi perfeqtebis diaqroniul-tipologiuri analizi: aRweriTi paradigma Maia Sakhokia New Analytical Perfects of Modern Georgian: Diachrony, Retrospection and Typology semantika/frazeologia/leqsikologia lia abulaZe komponenturi analizi da sintagmaturi leqsikuri mimarTebebi Lia Abuladze Componential analysis of meaning and syntagmatic lexical relations nikoloz oTinaSvili Sida qarTlis Zveli toponimebi Nikoloz Otinashvili Old Toponyms of Inner Kartli sociolingvistika marine jaRiaSvili axalgazrduli Jargonis semantika da fsiqologiuri funqcia Marine Jaghiashvili Semantics and Psychological Function of Youth Jargon 202 85 92 93 99 100 108 109 111 112 135 136 147 149 153 154 167 teqstis lingvistika rusudan enuqiZe SesaZlebelia Tu ara diskursis nawilobrivi formalizacia mxatvrul teqstSi? Rusudan Enukidze Is Partial Formalization of Discourse Possible in Fiction? filologia/teqstologia hainc fenrixi SeniSvna nekresis warwerebisaTvis 168 173 174 fonetika/fonologia sofio mujiri prosodiuli segmentaciis da funqcionaluri perspeqtivis maxasiaTeblebi zepir spontanur teqstSi Sophie Mujiri Peculiarities of Prosodic Segmentation and Distribution of Functional Perspective in Oral Spontaneous Text mixeil qurdiani `adiRuri~ tipis umlauti svanurSi Mikheil Kurdiani "Adygei" Type Umlaut in Svan axali wignebi svanuri ena (gramatikuli mimoxilva, teqstebi, leqsikoni) 179 192 193 196 198 Semdgenlebi: z. WumburiZe, l. niJaraZe, r. qurdaZe, gamomcemloba `petiti~, Tbilisi 2007 (ivane leJava) Marine Bokhashvili, "Einführung in die georgische Schrift", BUSKE, Hamburg 2007 (lia abulaZe, andreas ludeni) 203 199